Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Adomas Honoris KirkorasAdomas Honoris KirkorasGimė 1818 m sausio 21 d Slivine Mogiliovo gubernijaMirė 1886 m lapkričio 2

Adomas Honoris Kirkoras

  • Pagrindinis puslapis
  • Adomas Honoris Kirkoras
Adomas Honoris Kirkoras
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Adomas Honoris Kirkoras
Adomas Honoris Kirkoras
Gimė 1818 m. sausio 21 d.
Slivine, Mogiliovo gubernija
Mirė 1886 m. lapkričio 23 d. (68 metai)
Krokuvoje, Austrija-Vengrija
Veikla lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas.
Vikiteka Adomas Honoris Kirkoras

Adomas Honoris Kirkoras (1818 m. sausio 21 d. Mogiliovo gub. – 1886 m. lapkričio 23 d. Krokuvoje) – lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas.

Kirkoras pažinojo Vilniaus krašte likusius mokslininkus bei rašytojus: E. ir K. Tiškevičius, kurie nuo 1837 m. rengė archeologų Lietuvoje, istorikus T. Narbutą, M. Homolickį, J. I. Kraševskį, rašytoją L. Kondratavičių (V. Sirokomle). Palaikė ryšius su lietuviškai rašančiais S. Daukantu, M. Valančiumi, Mikalojumi Akelaičiu.

Kirkoras rūpinosi LDK politinių ir kultūrinių tradicijų išsaugojimu. Netikėdamas ginkluotos kovos prieš carizmą efektyvumu, daugiausia dėmesio skyrė mokslinei šviečiamajai veiklai: LDK istorijos, lietuvių ir gudų žemių etnografijos ir archeologijos paminklų tyrimui bei propagavimui.

A. H. Kirkoras galėtų būti laikomas tiek baltarusių, tiek lenkų, tiek lietuvių (tiksliau, Lietuvos) kultūros bei mokslo veikėju. Istoriko A. Kulakausko nuomone, be A. Mickevičiaus, T. Narbuto, J. I. Kraševskio, L. Kondratavičiaus, A. H. Kirkoro lietuvių tautinis atgimimas XIX a. antrojoje pusėje būtų sunkiai įmanomas.

Rusų administracija Kirkorui nebuvo palanki, kaip ir lenkų šovinistai. Lietuvybės idėjų skleidimas ir lojalumas valdžiai – tai susijusios tarpusavyje Kirkoro gyvenimo kryptys. Dirbdamas valdininku įvairiose oficialiose įstaigose, jis turėjo elgtis lojaliai, be to, visuomeninės sąlygos neretai vertė Kirkorą eiti į kompromisus su carizmu. Pvz., 1856 m. Vilniuje lankėsi caras Aleksandras II. Jo vizitui pagerbti buvo išleistas albumas, į kurį rusų kalba įtraukti ir prieš tai jau atskira knyga lenkiškai išleisti „Pasivaikščiojimai po Vilnių“. Tokiu caro priėmimu pasipiktino dalis lenkų visuomenės, kaltino pataikavimu caro administracijai, tėvynės išdavyste. Tačiau toks pataikavimas turėjo kilnų tikslą – tikėtasi lengvatų Vilniaus kultūriniam gyvenimui, svajota apie VU atgaivinimą.

1874 m. Poznanėje išleistuose atsiminimuose Kirkoras nedviprasmiškai pasisakė prieš carizmą.

Biografija

Gyvenimas

  • Gimė Mogiliovo gubernijoje (dab. Baltarusija). Kirkoro tėvai – bajorai, manoma, kad protėviai – totorių kilmės, jo giminė yra gyvenusi Baltarusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje. Pakrikštytas katalikų bažnyčioje. Nors gimęs ne Lietuvoje, save laikė lietuviu, buvo Lietuvos patriotas, aprašinėjo Lietuvos istoriją, kultūrą, savo darbais kovojo prieš politiką, stengėsi ieškoti kompromisų.
  • 1832 m. mokėsi Mogiliovo gimnazijoje, o nuo 1834 m. Vilniaus 2-oje gimnazijoje, baigė 1838 m. Tuo metu VU neveikė, todėl aukštosios mokyklos nelankė. 1849 m. įsidarbino Vilniaus gubernijos Statistikos komitete, čia reikėjo domėtis ir Lietuvos istorija.
  • 1850 m.– 1854 m. redaktoriaus Kirkoro dėka, Vilniaus gubernijos statistikos metraštyje rus. Памятная книжка Вияенской губернии, greta valdžios potvarkių, paskelbta lietuvių dainų, legendų, žinių apie lietuvių papročius.
  • 1855 m. Vilniuje įsteigus Archeologijos ir Senienų muziejų, Kirkoras vadovavo Istorijos ir archeologijos skyriui. Jis pats tyrė piliakalnius, pilkapius ir kapinynus, kasinėjo Bražuolės, Drucminų ir Mantotų (Varėnos apskr.), Šventos (Švenčionių apskr.) ir kitose vietovėse. Savo tyrimų rezultatus jis skelbė vietos spaudoje, Peterburgo, Maskvos ir Lenkijos žurnaluose.
  • 1856 m. gruodžio 22 d. jis buvo patvirtintas Rusijos Imperatoriškosios archeologijos draugijos nariu korespondentu, 1857 m. vasario 27 d. – Rusijos geografijos draugijos tikruoju nariu, o tų metų balandžio 24 d. – Peterburgo viešosios bibliotekos garbės korespondentu.

Mirė Krokuvoje 1886 m. lapkričio 23 d. nepalikęs įpėdinių. Palaidotas vienose Krokuvos kapinėse. Antkapyje, be biografinių žinių, įrašyta, kad čia ilsisi Lietuvos praeities tyrėjas.

Publicistinė veikla

  • 1842 m. „Tygodnik Peterburski“ („Peterburgo savaitraštis“) Kirkoras paskelbė straipsnį apie Vilniaus spaudinius bei teatrą.
  • 1843 m. ėmėsi pats leisti Vilniuje visuomeninį literatūrinį almanachą, pavadintą pagonių dievaičio vardu – „Radegast“ (T. Gliuksbergo spaustuvė). Redaktoriaus tikslas – paremti Vilniaus lenkų teatrą, tačiau vieni skaitytojai laikraštį sutiko palankiai, kiti ne, todėl išėjo tik vienas numeris.
  • 1844 m.- 1845 m. Kirkoras Peterburge parengė „Viktoro Kažinskio dainyną“ lenk. „Śpiewnik Wiktora Katyńskiego“. Iš Peterburgo įspūdžius siųsdavo J. I. Kraševskio Vilniuje leidžiamam laikraščiui „Athenaeum“.
  • 1845 m.– 1846 m. m. Vilniuje leido literatūrinio pobūdžio straipsnių rinkinį „Intelektualiniai atsiminimai“ („lenk. Pamiętniki umysłowe“).

A. H. Kirkoras bandė leisti laikraštį Odesoje, nes tikėjosi ten lengviau gauti leidimą. Jį gavo, tačiau liepta spausdinti rusų kalba, todėl Kirkoras nesutiko ir laikraščio nebeleido.

  • Apie archeologinius darbus nuo 1850 m. siuntė daugiausia straipsnių į Peterburgo žurnalus. Jo straipsnis „Apie gotikinės Trakų ežero pilies griuvėsius" buvo išspausdintas 1852 m. žurnalo rus. „Северная пчела" 244 numeryje, straipsnis „Vilniaus gubernijos etnografinė apžvalga" – 1853 m. leidinio rus. „Этнографический сборник" III tome ir daug kitų.
  • Įsteigus Laikinąją archeologijos komisiją, A. H. Kirkoras pasiryžo Vilniuje leisti mokslo ir literatūros laikraštį lenk. „Pogoń Litwy“ („Lietuvos Vytis“), bet cenzūra uždraudė. 1857 m. buvo planuojama leisti „Vilniaus literatūros savaitraštį“ (lenk. „Tygodnik Literacki Wileński“), kuriame turėjo būti penki skyriai: grožinė literatūra, mokslas ir menas, žemės ūkis ir pramonė, kritika ir bibliografija, korespondencijos ir įvairenybės bet išvakarėse ir jo leidimas buvo atšauktas. Tada iš esmės tas pats laikraštis leistas kitu pavadinimu: lenk. „Teka Wileńska“ – „Vilniaus aplankas“, ėjo 1857 m.– 1858 m., pasirodė 6 tomai. Kirkoras pakvietė bendradarbiauti Vilniaus krašto literatus, rašyta meno, Lietuvos istorijos, archeologijos klausimais. Trečiame tome pasirodė Kirkoro straipsnis apie Vilnių ir jo gyventojus. 1858 m. vien prenumeratoriams išsiųsta 1248 egz. Po pusantrų metų leidinys uždraustas, be kitų motyvų, apkaltinta, kad bendradarbiauti buvo kviečiamas buvęs VU profesorius istorikas J. Lelevelis, tuo metu gyvenęs Briuselyje.
  • 1858 m. rugsėjo 6 d. turėjo į Vilnių atvykti neseniai pradėjęs valdyti caras Aleksandras II. Ta proga Vilniaus archeologijos komisija išleido 150 egz. tiražu menišką albumą su dedikacija: „Šviesiausiojo caro Aleksandro II buvimo Vilniuje 1858 m. rugsėjo 6 ir 7 d. proga“. Rengiant jį, daugiausia padirbėjo Kirkoras. Į albumą buvo įdėtas straipsnis, pavadintas „Vilniaus miesto istorijos ir statistikos bruožai“. Trečioje albumo dalyje buvo straipsnis rusų kalba „Pasivaikščiojimai po Vilnių“, kuris jau 1856 m. buvo išleistas lenkiškai atskira knyga. Tai buvo pirmas vadovas po Vilnių rusų kalba.
  • 1859 m. pab. – 1865 m. A. H. Kirkoras dirbo tuo metu valstybinio lenkų ir rusų kalba ėjusio laikraščio lenk. „Kurier Wilenski“, lenk. „Wilenskij Westnik“ ir savaitraščio lenk. „Kurier Litewski“ redaktoriumi, subūrė žymius krašto mokslininkus, literatus, atsirado skyreliai vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, prenumeratorių vis daugėjo, 1861 m. jų buvo 3205. 1863 m., prasidėjus sukilimui, laikraštis imtas leisti tris kartus per savaitę, jame turėjo būti spausdinami valdžios įsakymai, potvarkiai ir gąsdinimai, o už tokius rašinius daugiausiai buvo kaltinamas redaktorius. 1863 m. birželio 5 d. išspausdintas paklusnumo carui aktą, todėl redaktorius sulaukė sukilėlių pykčio ir grasinimų.
  • 1862 m. cenzoriai ėmė griežčiau kontroliuoti spaudą (prieš sukilimą). 1864 m. birželio 5 d. Muravjovo draudimas spausdinti lietuviškus raštus lotyniškais rašmenimis pagreitino lietuvių, ypač Vilniaus krašto, nutautėjimą. 1865 m. Kirkoras nebeteko teisės leisti laikraštį, tad 1867 m. išvyko iš Vilniaus, kuriame pragyveno su pertraukomis 34 metus.
  • Išvykęs iš Vilniaus, Kirkoras Peterburge kurį laiką prisidėjo prie laikraščio rus. „Новое время“ leidybos, kurio redaktoriai norėjo veikti rusų visuomenę lenkams palankia linkme, bet nieko gero neišėjo. Laikraštis ėjo 1868 m.– 1917 m., redaktoriai nuolat keitėsi.

Vėliau Kirkoras dirbo Mokslų akademijoje Krokuvoje, ėmėsi archeologinių tyrinėjimų, apie juos skelbė straipsnius spaudoje.

  • 1882 m. iliustruotame ir puošniame leidinyje rusų kalba rus. „Живописная Россия“, kuriame pasakojama apie Baltarusiją ir Lietuvą, 18 skyrių buvo rašyta Kirkoro. Oficialioji to meto spauda priekaištavo dėl tendencingumo. Nors apybraižos buvo parašytos rusiškai, bet jomis siekiama rusams nepageidautinų tikslų. Imperijos valdantieji sluoksniai teisingai pajuto, kad A. H. Kirkoras, kryptingai parinkdamas medžiagą ir ją aprašydamas, priešinasi pastangoms išbraukti Lietuvą iš istorijos ir paversti ją Vakarų Rusijos dalimi.

Leidybinė veikla

1859 m. Kirkoras įsigijo spaustuvę Vilniuje, ir, kad galėtų ją išlaikyti, įsteigė bendrovę su indėliais. Šiam sumanymui pritarė daugelis turtingų kultūros rėmėjų: Pliateriai, Tiškevičiai.

Didelę paramą siūlė ir lietuvių švietėjas M. Akelaitis, žadėjęs šioje spaustuvėje spausdinti 5000-20000 knygelių lietuvių kalba, lietuvių – lenkų, lenkų – lietuvių žodynus, lietuvių kalbos gramatiką. Jis prašė pasirūpinti lietuviškais spaudmenimis. Spaustuvės uždavinys buvo leisti lengvo turinio knygeles Lietuvos žmonėms. Tačiau bendrovė po poros metų iširo, savininkas liko vienas.

Už M. Akelaičio surinktus pinigus išspausdintos 5 brošiūros lietuvių kalba: „Kvestorius, po Lietuvą važinėdamas, žmones bemokinąsis“, „Tėve mūsų, malda Viešpaties Išganytojaus“ „Naujas žemaitiškas elementorius“, V. Juzumo „Lietuviškas elementorius“.

Caro valdžiai uždraudus lietuviškus raštus lotyniškais rašmenimis, šioje spaustuvėje išleista pirmoji knyga rusiškais rašmenimis – tai S. Mikuckio „Abėcėlė žemaitiškai lietuviška“. Per visą laikotarpį 1859 m.– 1867 m., išleista 120 knygų ir brošiūrų. Lietuvių kalba buvo išleisti du A. H. Kirkoro darbai: 1885 m. -„Vytautas, dydis Lietuvos kunigaikštis" ir 1898 m. - „Kapai didžiųjų kunigaikščių ir karalių Vilniuje".

Išnašos

  1. Kirkorai, kaip rodo naujausi tyrimai, ne totoriai, o lietuvių kilmės bajorai. Pavardė Kirkor tik išoriškai sutampa su tuo pačiu totorių kalbos žodžiu, reiškiančiu keturiasdešimt. Asmenvardis Kirkoras turi tokią pačią šaknį kaip ir lietuviškos pavardės Kirkutis, Kirkilas ir t. t.
  2. Kirkor S. Kirkorowie litewscy. Materialy do monografii rodziny kresowej. Londyn : Veritas Fundation Press, 1974.

Šaltiniai

Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. ISBN 978-5-417-01035-4

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 11 Lie, 2025 / 16:10

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Adomas Honoris Kirkoras, Kas yra Adomas Honoris Kirkoras? Ką reiškia Adomas Honoris Kirkoras?

Adomas Honoris KirkorasAdomas Honoris KirkorasGime 1818 m sausio 21 d Slivine Mogiliovo gubernijaMire 1886 m lapkricio 23 d 68 metai Krokuvoje Austrija VengrijaVeikla lietuviu kulturos ir mokslo veikejas spaustuvininkas leidejas publicistas archeologas etnografas bei istorikas Vikiteka Adomas Honoris Kirkoras Adomas Honoris Kirkoras 1818 m sausio 21 d Mogiliovo gub 1886 m lapkricio 23 d Krokuvoje lietuviu kulturos ir mokslo veikejas spaustuvininkas leidejas publicistas archeologas etnografas bei istorikas Kirkoras pazinojo Vilniaus kraste likusius mokslininkus bei rasytojus E ir K Tiskevicius kurie nuo 1837 m renge archeologu Lietuvoje istorikus T Narbuta M Homolickį J I Krasevskį rasytoja L Kondrataviciu V Sirokomle Palaike rysius su lietuviskai rasanciais S Daukantu M Valanciumi Mikalojumi Akelaiciu Kirkoras rupinosi LDK politiniu ir kulturiniu tradiciju issaugojimu Netikedamas ginkluotos kovos pries carizma efektyvumu daugiausia demesio skyre mokslinei svieciamajai veiklai LDK istorijos lietuviu ir gudu zemiu etnografijos ir archeologijos paminklu tyrimui bei propagavimui A H Kirkoras galetu buti laikomas tiek baltarusiu tiek lenku tiek lietuviu tiksliau Lietuvos kulturos bei mokslo veikeju Istoriko A Kulakausko nuomone be A Mickeviciaus T Narbuto J I Krasevskio L Kondrataviciaus A H Kirkoro lietuviu tautinis atgimimas XIX a antrojoje puseje butu sunkiai įmanomas Rusu administracija Kirkorui nebuvo palanki kaip ir lenku sovinistai Lietuvybes ideju skleidimas ir lojalumas valdziai tai susijusios tarpusavyje Kirkoro gyvenimo kryptys Dirbdamas valdininku įvairiose oficialiose įstaigose jis turejo elgtis lojaliai be to visuomenines salygos neretai verte Kirkora eiti į kompromisus su carizmu Pvz 1856 m Vilniuje lankesi caras Aleksandras II Jo vizitui pagerbti buvo isleistas albumas į kurį rusu kalba įtraukti ir pries tai jau atskira knyga lenkiskai isleisti Pasivaiksciojimai po Vilniu Tokiu caro priemimu pasipiktino dalis lenku visuomenes kaltino pataikavimu caro administracijai tevynes isdavyste Taciau toks pataikavimas turejo kilnu tiksla tiketasi lengvatu Vilniaus kulturiniam gyvenimui svajota apie VU atgaivinima 1874 m Poznaneje isleistuose atsiminimuose Kirkoras nedviprasmiskai pasisake pries carizma BiografijaGyvenimas Gime Mogiliovo gubernijoje dab Baltarusija Kirkoro tevai bajorai manoma kad proteviai totoriu kilmes jo gimine yra gyvenusi Baltarusijoje Lietuvoje Lenkijoje Pakrikstytas kataliku baznycioje Nors gimes ne Lietuvoje save laike lietuviu buvo Lietuvos patriotas aprasinejo Lietuvos istorija kultura savo darbais kovojo pries politika stengesi ieskoti kompromisu 1832 m mokesi Mogiliovo gimnazijoje o nuo 1834 m Vilniaus 2 oje gimnazijoje baige 1838 m Tuo metu VU neveike todel aukstosios mokyklos nelanke 1849 m įsidarbino Vilniaus gubernijos Statistikos komitete cia reikejo dometis ir Lietuvos istorija 1850 m 1854 m redaktoriaus Kirkoro deka Vilniaus gubernijos statistikos metrastyje rus Pamyatnaya knizhka Viyaenskoj gubernii greta valdzios potvarkiu paskelbta lietuviu dainu legendu ziniu apie lietuviu paprocius 1855 m Vilniuje įsteigus Archeologijos ir Senienu muzieju Kirkoras vadovavo Istorijos ir archeologijos skyriui Jis pats tyre piliakalnius pilkapius ir kapinynus kasinejo Brazuoles Drucminu ir Mantotu Varenos apskr Sventos Svencioniu apskr ir kitose vietovese Savo tyrimu rezultatus jis skelbe vietos spaudoje Peterburgo Maskvos ir Lenkijos zurnaluose 1856 m gruodzio 22 d jis buvo patvirtintas Rusijos Imperatoriskosios archeologijos draugijos nariu korespondentu 1857 m vasario 27 d Rusijos geografijos draugijos tikruoju nariu o tu metu balandzio 24 d Peterburgo viesosios bibliotekos garbes korespondentu Mire Krokuvoje 1886 m lapkricio 23 d nepalikes įpediniu Palaidotas vienose Krokuvos kapinese Antkapyje be biografiniu ziniu įrasyta kad cia ilsisi Lietuvos praeities tyrejas Publicistine veikla 1842 m Tygodnik Peterburski Peterburgo savaitrastis Kirkoras paskelbe straipsnį apie Vilniaus spaudinius bei teatra 1843 m emesi pats leisti Vilniuje visuomeninį literaturinį almanacha pavadinta pagoniu dievaicio vardu Radegast T Gliuksbergo spaustuve Redaktoriaus tikslas paremti Vilniaus lenku teatra taciau vieni skaitytojai laikrastį sutiko palankiai kiti ne todel isejo tik vienas numeris 1844 m 1845 m Kirkoras Peterburge parenge Viktoro Kazinskio dainyna lenk Spiewnik Wiktora Katynskiego Is Peterburgo įspudzius siusdavo J I Krasevskio Vilniuje leidziamam laikrasciui Athenaeum 1845 m 1846 m m Vilniuje leido literaturinio pobudzio straipsniu rinkinį Intelektualiniai atsiminimai lenk Pamietniki umyslowe A H Kirkoras bande leisti laikrastį Odesoje nes tikejosi ten lengviau gauti leidima Jį gavo taciau liepta spausdinti rusu kalba todel Kirkoras nesutiko ir laikrascio nebeleido Apie archeologinius darbus nuo 1850 m siunte daugiausia straipsniu į Peterburgo zurnalus Jo straipsnis Apie gotikines Traku ezero pilies griuvesius buvo isspausdintas 1852 m zurnalo rus Severnaya pchela 244 numeryje straipsnis Vilniaus gubernijos etnografine apzvalga 1853 m leidinio rus Etnograficheskij sbornik III tome ir daug kitu Įsteigus Laikinaja archeologijos komisija A H Kirkoras pasiryzo Vilniuje leisti mokslo ir literaturos laikrastį lenk Pogon Litwy Lietuvos Vytis bet cenzura uzdraude 1857 m buvo planuojama leisti Vilniaus literaturos savaitrastį lenk Tygodnik Literacki Wilenski kuriame turejo buti penki skyriai grozine literatura mokslas ir menas zemes ukis ir pramone kritika ir bibliografija korespondencijos ir įvairenybes bet isvakarese ir jo leidimas buvo atsauktas Tada is esmes tas pats laikrastis leistas kitu pavadinimu lenk Teka Wilenska Vilniaus aplankas ejo 1857 m 1858 m pasirode 6 tomai Kirkoras pakviete bendradarbiauti Vilniaus krasto literatus rasyta meno Lietuvos istorijos archeologijos klausimais Treciame tome pasirode Kirkoro straipsnis apie Vilniu ir jo gyventojus 1858 m vien prenumeratoriams issiusta 1248 egz Po pusantru metu leidinys uzdraustas be kitu motyvu apkaltinta kad bendradarbiauti buvo kvieciamas buves VU profesorius istorikas J Lelevelis tuo metu gyvenes Briuselyje 1858 m rugsejo 6 d turejo į Vilniu atvykti neseniai pradejes valdyti caras Aleksandras II Ta proga Vilniaus archeologijos komisija isleido 150 egz tirazu meniska albuma su dedikacija Sviesiausiojo caro Aleksandro II buvimo Vilniuje 1858 m rugsejo 6 ir 7 d proga Rengiant jį daugiausia padirbejo Kirkoras Į albuma buvo įdetas straipsnis pavadintas Vilniaus miesto istorijos ir statistikos bruozai Trecioje albumo dalyje buvo straipsnis rusu kalba Pasivaiksciojimai po Vilniu kuris jau 1856 m buvo isleistas lenkiskai atskira knyga Tai buvo pirmas vadovas po Vilniu rusu kalba Przewodnik po Wilnie i jego okolicach z wykazaniem najblizszych stacyj kolei zelaznych Wydanie trzecie podlug wydania w r 1880 przedrukowano Wilno 1889 Titulinis lapas 1859 m pab 1865 m A H Kirkoras dirbo tuo metu valstybinio lenku ir rusu kalba ejusio laikrascio lenk Kurier Wilenski lenk Wilenskij Westnik ir savaitrascio lenk Kurier Litewski redaktoriumi subure zymius krasto mokslininkus literatus atsirado skyreliai vokieciu prancuzu anglu kalbomis prenumeratoriu vis daugejo 1861 m ju buvo 3205 1863 m prasidejus sukilimui laikrastis imtas leisti tris kartus per savaite jame turejo buti spausdinami valdzios įsakymai potvarkiai ir gasdinimai o uz tokius rasinius daugiausiai buvo kaltinamas redaktorius 1863 m birzelio 5 d isspausdintas paklusnumo carui akta todel redaktorius sulauke sukileliu pykcio ir grasinimu 1862 m cenzoriai eme griezciau kontroliuoti spauda pries sukilima 1864 m birzelio 5 d Muravjovo draudimas spausdinti lietuviskus rastus lotyniskais rasmenimis pagreitino lietuviu ypac Vilniaus krasto nutautejima 1865 m Kirkoras nebeteko teises leisti laikrastį tad 1867 m isvyko is Vilniaus kuriame pragyveno su pertraukomis 34 metus Isvykes is Vilniaus Kirkoras Peterburge kurį laika prisidejo prie laikrascio rus Novoe vremya leidybos kurio redaktoriai norejo veikti rusu visuomene lenkams palankia linkme bet nieko gero neisejo Laikrastis ejo 1868 m 1917 m redaktoriai nuolat keitesi Veliau Kirkoras dirbo Mokslu akademijoje Krokuvoje emesi archeologiniu tyrinejimu apie juos skelbe straipsnius spaudoje 1882 m iliustruotame ir puosniame leidinyje rusu kalba rus Zhivopisnaya Rossiya kuriame pasakojama apie Baltarusija ir Lietuva 18 skyriu buvo rasyta Kirkoro Oficialioji to meto spauda priekaistavo del tendencingumo Nors apybraizos buvo parasytos rusiskai bet jomis siekiama rusams nepageidautinu tikslu Imperijos valdantieji sluoksniai teisingai pajuto kad A H Kirkoras kryptingai parinkdamas medziaga ir ja aprasydamas priesinasi pastangoms isbraukti Lietuva is istorijos ir paversti ja Vakaru Rusijos dalimi Leidybine veikla 1859 m Kirkoras įsigijo spaustuve Vilniuje ir kad galetu ja islaikyti įsteige bendrove su indeliais Siam sumanymui pritare daugelis turtingu kulturos remeju Pliateriai Tiskeviciai Didele parama siule ir lietuviu svietejas M Akelaitis zadejes sioje spaustuveje spausdinti 5000 20000 knygeliu lietuviu kalba lietuviu lenku lenku lietuviu zodynus lietuviu kalbos gramatika Jis prase pasirupinti lietuviskais spaudmenimis Spaustuves uzdavinys buvo leisti lengvo turinio knygeles Lietuvos zmonems Taciau bendrove po poros metu isiro savininkas liko vienas Uz M Akelaicio surinktus pinigus isspausdintos 5 brosiuros lietuviu kalba Kvestorius po Lietuva vazinedamas zmones bemokinasis Teve musu malda Viespaties Isganytojaus Naujas zemaitiskas elementorius V Juzumo Lietuviskas elementorius Caro valdziai uzdraudus lietuviskus rastus lotyniskais rasmenimis sioje spaustuveje isleista pirmoji knyga rusiskais rasmenimis tai S Mikuckio Abecele zemaitiskai lietuviska Per visa laikotarpį 1859 m 1867 m isleista 120 knygu ir brosiuru Lietuviu kalba buvo isleisti du A H Kirkoro darbai 1885 m Vytautas dydis Lietuvos kunigaikstis ir 1898 m Kapai didziuju kunigaiksciu ir karaliu Vilniuje IsnasosKirkorai kaip rodo naujausi tyrimai ne totoriai o lietuviu kilmes bajorai Pavarde Kirkor tik isoriskai sutampa su tuo paciu totoriu kalbos zodziu reiskianciu keturiasdesimt Asmenvardis Kirkoras turi tokia pacia saknį kaip ir lietuviskos pavardes Kirkutis Kirkilas ir t t Kirkor S Kirkorowie litewscy Materialy do monografii rodziny kresowej Londyn Veritas Fundation Press 1974 SaltiniaiAdomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu Vilnius Mintis 2012 m ISBN 978 5 417 01035 4

Naujausi straipsniai
  • Liepa 12, 2025

    Transgenezė

  • Liepa 09, 2025

    Transvalis

  • Liepa 12, 2025

    Trajano kolona

  • Liepa 10, 2025

    Traktorius

  • Liepa 09, 2025

    Trumbatiškio apylinkė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje