Vilniaus berniukų gimnazijos (rus. Виленские мужские гимназии) – vidurinio mokymo įstaigos, gyvavusios Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniuje.
Istorija
redaguoti1-oji ir 2-oji gimnazijos įsikūrė panaikinto Vilniaus universiteto patalpose. 1803 m. balandžio 4 d. caras Aleksandras I pasirašė aktą, jog ši paruošiamoji mokykla prie Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiosios mokyklos (buv. Vilniaus jėzuitų akademija) pertvarkoma į gimnaziją.
Pradžioje Aleksandro I vardu pavadintą 1-ąją berniukų gimnaziją, priešingai, nei kitose imperijos mokyklose, sudarė 6 klasės ir turėjo 6 (vietoje 4) vyresniuosius mokytojus: fizinių žinių, matematikos, etikos, literatūros ir lotynų kalbos. Pirmoms dviem klasėms – po vieną mokytoją lotynų ir lenkų kalbų gramatikos, aritmetikos, geografijos ir etikos pagrindų dėstymui. Be to, buvo 4 jaunesnieji mokytojai, dėstę piešimą, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas.
1880-aisiais metais 1-ojoje Vilniaus gimnazijoje mokėsi apie 600 moksleivių, tarp kurių valdininkų ir bajorų vaikų – apie 80%, stačiatikių ir katalikų – po 40%, judėjų – 10%.[1]
2-oji gimnazija pradžioje užėmė dalį pastato Domininkonų gatvėje. 1833 m. ji buvo perkelta į augustinų vienuolyno pastatus, 1838 m. – paversta Vilniaus bajorų institutu (Виленский дворянский институт). 1868 m. Vilniaus progimnazija buvo pertvarkyta į naują 2-ąją realinę gimnazijją.
Abi gimnazijos gyvavo viena šalia kitos, jas teskyrė tvora, ir turėjo bendrus maldos namus – Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvę su vietos akademiko Ivano Trutnevo tapytomis ikonomis.
1–oji gimnazija
redaguotiDirektoriai
redaguoti- Piotras Besonovas (Пётр Алексеевич Бессонов), nuo 1865 m., filologas-slavistas
Žymūs pedagogai
redaguoti- Ignatijus Ablamovičius, (Игнатий Карлович Абламович), fizikas, profesorius
- Romualdas Kobeckis (Ромуальд Иосифович Кобецкий), karaimų hachanas, profesorius
- Nestoras Kukolnikas, dramaturgas
Žymūs auklėtiniai
redaguoti- Vladimiras Beneševičius (Владимир Николаевич Бенешевич), baigė 1893 m., istorikas, juristas
- Cesar Cui (Цезарь Антонович Кюи), kompozitorius, inžinerijos generolas
- Emerikas Huten-Čapskis, 1846 m., lenkų grafas, numizmatas
- Jonas Čerskis, geografas
- Simonas Daukantas, istorikas, švietėjas
- Feliksas Dzeržinskis, revoliucionierius, čekistas [2]
- Vasilijus Kačialovas, 1894 m., teatro aktorius
- Adomas Honoris Kirkoras, 1838 m., etnografas, leidėjas
- Ignatijus Kračkovskis (Игнатий Юлианович Крачковский), 1901 m., akademikas, arabistas
- Julianas Kulakovskis (Юлиан Андреевич Кулаковский), istorikas, archeologas
- Juzefas Pilsudskis, 1885 m., Lenkijos politinis veikėjas
- Eustachijus Tiškevičius, archeologas, kolekcininkas
- Valerijus Vrublevskis (Валерий Антоний Врублевский),1853 m., revoliucionierius
- Romualdas Zenkevičius (Ромуальд Симонович Зенкевич), 1826 m., baltarusių etnografas
- Piotras Stolypinas, Rusijos imperijos ministras pirmininkas,[3]
2–oji gimnazija
redaguotiAuklėtiniai
redaguoti- Michailas Bachtinas (Михаил Михайлович Бахтин), filosofas
- Mstislavas Dobužinskis, 1895 m., dailininkas, scenografas
- Nikolajus Krestinskis, (Николай Николаевич Крестинский), 1901 m.,
- Bronislavas Taraškevičius (Бронислав Адамович Тарашкевич), 1911 m., baltarusių kalbininkas
- Ivanas Solonevičius (Иван Лукьянович Солоневич)[4]
Direktoriai ir pedagogai
redaguoti- Jefimas Karskis (Евфимий Фёдорович Карский), nuo 1885 m., slavistas, etnografas
Literatūra
redaguoti- Серебряков М. В. Исторический очерк столетнего существования 1-й гимназии. 1803-1903. – Ч.1. – Вильна, 1903.
- Vilniaus berniukų gimnazijų auklėtinių sąrašas
- 2012-11-15 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vilniaus gimnazijos, Kas yra Vilniaus gimnazijos? Ką reiškia Vilniaus gimnazijos?