Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Žemieji ŠančiaiVietovė prijungta prie miesto 1919 m Žemieji Šančiai žvelgiant nuo Napoleono kalnoŽemieji Šančiai54 52 12
Žemieji Šančiai
| Žemieji Šančiai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1919 m. | ||||||
| Žemieji Šančiai | ||||||
| 54°52′12″š. pl. 23°56′31″r. ilg. / 54.870°š. pl. 23.942°r. ilg. | ||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||
| Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | |||||
| Seniūnija | Šančių seniūnija | |||||
| ||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шанцы | |||||
Žemieji Šančiai – Kauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo geležinkelio stoties, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje upės terasoje (aukštutinėje yra Aukštieji Šančiai). Pietryčiuose Panemunės tiltu Žemieji Šančiai susisiekia su Panemune, šiaurės vakaruose Čiurlionio tiltu – su Freda. Žemuosiuose Šančiuose yra Kauno geležinkelio stotis ir Kauno geležinkelio tunelis, Kauno Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, taip pat metodistų ir baptistų bažnyčios, Karių kapinės (1883 m.), biblioteka, .
Etimologija
Iki Napoleono karų (1812 m.) tarp Panemunės ir Kauno, dabartinių Šančių vietoje buvo du kaimai – ir . XIX a. pradžioje jie abu priklausė jėzuitams. 1812 m. vasarą prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (pranc. chantier – „statinys“, vok. Schanze – „apkasas, pylimas“). XIX a. 7-ajame dešimtmetyje buvo maža gyvenvietė ir palivarkas, vadinti Šancais. Lietuviai šį pavadinimą sulietuvino ir atsirado Šančiai. Ilgainiui Šančiai ėmė pateisinti savo karišką vardą – 1886–1896 m. pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas, po 2005 m. rekonstruotas į gyvenamuosius namus.
1930 m., Vytauto Didžiojo metais, buvo kilęs sumanymas Šančius pavadinti Vytautogala.
Liaudies etimologija pasakoja, kad Šančiai galėjo kilti nuo prancūziško žodžio chance – esą Napoleonas ties šiomis vietomis įžvelgęs šansą persikelti per Nemuną.
Istorija
Archeologiniai radiniai Šančiuose siekia XV a., XVIII a. pabaigoje minimas . Iki XVIII a. pabaigos Žemųjų Šančių vietoje minimi ir kaimai.
Žemieji Šančiai išsiplėtė XIX a. viduryje, 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru ir nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką į Virbalį. Kaip ir Petrašiūnai bei Vilijampolė, Šančiai carinės Rusijos laikais buvo pramoninis Kauno priemiestis, apgyvendintas gretima esančių fabrikų ir dirbtuvių darbininkais. Apie 1862 m. čia įsikūrė geležinkelio remonto dirbtuvės, 1869 m. pastatytas kaulų malimo fabrikas, 1875 m. – ratų tepalo įmonė, 1879 m. – vinių ir geležies dirbinių fabrikas „Vestfalija“ (vokiečių Šmitų metalo ir mašinų fabrikas), 1880 m. – baldų gamykla. 1889 m. gyveno ~2000, 1897 m. – 12,9 tūkst. gyventojų,1923 m. įkurta biblioteka.
Tarpukario laikotarpiu Šančiai – didžiausias ir vienas sparčiausiai besiplečiančių Kauno priemiesčių. Čia susitelkė didžioji dalis senųjų ir naujai atidarytų pramonės įmonių – aliejaus ir muilo fabrikas „Ringuva“ (1920 m.), „Drobės“ gelumbės fabrikas (1922 m.), kojinių fabrikas „Cotton“ (1925 m.), saldainių ir šokolado fabrikas „Tilka“ (1929 m.), acetileno-deguonies dirbtuvės LIET-AGA (1934 m.), alaus bravoras, keli malūnai ir kt. Dalis Šančių žemių priklausė dvarininkui Sergejui Fanstiliui. Jis nuomojo ir pardavinėjo įvairaus dydžio sklypus, kuriuose buvo statomi namai.
Žemieji Šančiai prie Kauno prijungti 1919 m. 1933 m. Nemuno pakrantėje rastas Šančių lobis. 1938 m. atidaryta viena moderniausių gimnazijų Lietuvoje – Kauno 6-oji gimnazija. Žemuosiuose Šančiuose tarpukaryje veikė du kino teatrai – „Lyra“ ir „Saturnas“.
1941 m. birželio mėn. Šančiuose vyko aršios sukilėlių kovos su besitraukiančia Raudonąja armija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš Šančių išsikėlė Sovietinės armijos daliniai. 2008 m. atidengtas paminklas olimpiečiams.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1983 m. | Panemunės rajonas |
| 2000– | Šančių seniūnija |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1889 m. ir 1923 m. | ||||
| 1889 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|
| 2 000 | 12 900 | 15 208 | ||
| ||||
Galerija
- Juozapavičiaus pr. įsikūręs Namibijos garbės konsulatas
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- „Žemėlapis koordinatėmis 54.87 ir 23.94“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- Alvydas Butkus. Kai kurių Kauno vietovardžių kilmė / Kauno istorijos metraštis. T. 2. – Kaunas: VDU leidykla, 2000. – 150 psl. – ISBN 9986-501-46-6
- https://www.aplankykitekauna.net/napoleonas-kaune.html Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- Achmedovas, Rafaelis (2014-08-14). „Kauno miesto rajonai. Žemųjų Šančių kontrastai“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- Rezoliucija // Lietuvos aidas, 1930-02-24, Nr. 45 (826). – 2 psl.
- Darbininkų rajonui tapti Vytautogala nebuvo lemta
- https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000124526[neveikianti nuoroda]
- Žemieji Šančiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 156
- Arūnas Dambrauskas. Bevardžiame vienišo žvejo kape – Šančių ir Petrašiūnų paslaptys // Laikinoji sostinė, 2008-04-12 [1] Archyvuota kopija 2020-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-42-7479
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Žemieji Šančiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 30 psl.
- Šančiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 532 psl.
- Šančiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 364 psl.
- Šančiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 283 psl.
- Šančių praeities takais: prisiminimai (sud. Jurgis Vanagas). – Kaunas: Arx Baltica, 2008. – 272 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-033-6
- Šančiai garsėjo slėniais, savita tarme ir drąsiomis merginomis Archyvuota kopija 2008-10-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemieji Šančiai, Kas yra Žemieji Šančiai? Ką reiškia Žemieji Šančiai?
Zemieji SanciaiVietove prijungta prie miesto 1919 m Zemieji Sanciai zvelgiant nuo Napoleono kalnoZemieji Sanciai54 52 12 s pl 23 56 31 r ilg 54 870 s pl 23 942 r ilg 54 870 23 942 Zemieji Sanciai Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kauno miesto savivaldybeSeniunija Sanciu seniunijaVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Zemieji SanciaiIstoriniai pavadinimai rus Shancy Zemieji Sanciai Kauno miesto dalis esanti į pietrycius nuo gelezinkelio stoties desiniajame Nemuno krante zemutineje upes terasoje aukstutineje yra Aukstieji Sanciai Pietryciuose Panemunes tiltu Zemieji Sanciai susisiekia su Panemune siaures vakaruose Ciurlionio tiltu su Freda Zemuosiuose Sanciuose yra Kauno gelezinkelio stotis ir Kauno gelezinkelio tunelis Kauno Svc Jezaus Sirdies baznycia taip pat metodistu ir baptistu baznycios Kariu kapines 1883 m biblioteka EtimologijaIki Napoleono karu 1812 m tarp Panemunes ir Kauno dabartiniu Sanciu vietoje buvo du kaimai ir XIX a pradzioje jie abu priklause jezuitams 1812 m vasara prancuzai kelesi per Nemuna ties dabartiniais Sanciais persikele pastate cia įtvirtinimus kuriuos ir pavadino savu zodziu pranc chantier statinys vok Schanze apkasas pylimas XIX a 7 ajame desimtmetyje buvo maza gyvenviete ir palivarkas vadinti Sancais Lietuviai sį pavadinima sulietuvino ir atsirado Sanciai Ilgainiui Sanciai eme pateisinti savo kariska varda 1886 1896 m pastatytas Kauno tvirtoves kareiviniu kompleksas po 2005 m rekonstruotas į gyvenamuosius namus 1930 m Vytauto Didziojo metais buvo kiles sumanymas Sancius pavadinti Vytautogala Liaudies etimologija pasakoja kad Sanciai galejo kilti nuo prancuzisko zodzio chance esa Napoleonas ties siomis vietomis įzvelges sansa persikelti per Nemuna IstorijaSanciu baznycia salia senosios kataliku baznycios fragmentas Archeologiniai radiniai Sanciuose siekia XV a XVIII a pabaigoje minimas Iki XVIII a pabaigos Zemuju Sanciu vietoje minimi ir kaimai Zemieji Sanciai issiplete XIX a viduryje 1843 m Kaunui tapus gubernijos centru ir nutiesus Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelio atsaka į Virbalį Kaip ir Petrasiunai bei Vilijampole Sanciai carines Rusijos laikais buvo pramoninis Kauno priemiestis apgyvendintas gretima esanciu fabriku ir dirbtuviu darbininkais Apie 1862 m cia įsikure gelezinkelio remonto dirbtuves 1869 m pastatytas kaulu malimo fabrikas 1875 m ratu tepalo įmone 1879 m viniu ir gelezies dirbiniu fabrikas Vestfalija vokieciu Smitu metalo ir masinu fabrikas 1880 m baldu gamykla 1889 m gyveno 2000 1897 m 12 9 tukst gyventoju 1923 m įkurta biblioteka Tarpukario laikotarpiu Sanciai didziausias ir vienas sparciausiai besiplecianciu Kauno priemiesciu Cia susitelke didzioji dalis senuju ir naujai atidarytu pramones įmoniu aliejaus ir muilo fabrikas Ringuva 1920 m Drobes gelumbes fabrikas 1922 m kojiniu fabrikas Cotton 1925 m saldainiu ir sokolado fabrikas Tilka 1929 m acetileno deguonies dirbtuves LIET AGA 1934 m alaus bravoras keli malunai ir kt Dalis Sanciu zemiu priklause dvarininkui Sergejui Fanstiliui Jis nuomojo ir pardavinejo įvairaus dydzio sklypus kuriuose buvo statomi namai Paminklas pirmiesiems Lietuvos olimpieciams atminti Zemuosiuose Sanciuose atidengtas 2008 m Zemieji Sanciai prie Kauno prijungti 1919 m 1933 m Nemuno pakranteje rastas Sanciu lobis 1938 m atidaryta viena moderniausiu gimnaziju Lietuvoje Kauno 6 oji gimnazija Zemuosiuose Sanciuose tarpukaryje veike du kino teatrai Lyra ir Saturnas 1941 m birzelio men Sanciuose vyko arsios sukileliu kovos su besitraukiancia Raudonaja armija Atkurus Lietuvos nepriklausomybe is Sanciu issikele Sovietines armijos daliniai 2008 m atidengtas paminklas olimpieciams Administracinis teritorinis pavaldumas1983 m Panemunes rajonas2000 Sanciu seniunijaGyventojaiDemografine raida tarp 1889 m ir 1923 m 1889 m 1897 m sur 1923 m sur 2 000 12 900 15 208Demografines raidos histogramaGalerijaJuozapaviciaus pr įsikures Namibijos garbes konsulatasSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Zemelapis koordinatemis 54 87 ir 23 94 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 12 Alvydas Butkus Kai kuriu Kauno vietovardziu kilme Kauno istorijos metrastis T 2 Kaunas VDU leidykla 2000 150 psl ISBN 9986 501 46 6 https www aplankykitekauna net napoleonas kaune html Archyvuota kopija 2021 10 28 is Wayback Machine projekto Achmedovas Rafaelis 2014 08 14 Kauno miesto rajonai Zemuju Sanciu kontrastai delfi lt Delfi Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Rezoliucija Lietuvos aidas 1930 02 24 Nr 45 826 2 psl Darbininku rajonui tapti Vytautogala nebuvo lemta https www lrt lt mediateka irasas 2000124526 neveikianti nuoroda Zemieji Sanciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 156 Arunas Dambrauskas Bevardziame vieniso zvejo kape Sanciu ir Petrasiunu paslaptys Laikinoji sostine 2008 04 12 1 Archyvuota kopija 2020 09 24 is Wayback Machine projekto http www 15min lt naujiena miestas kaunas atidengtas paminklinis akmuo olimpieciams 42 7479 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Zemieji Sanciai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 30 psl Sanciai Lietuviskoji tarybine enciklopedija X t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T X Samnitai Sternbergas 532 psl Sanciai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 364 psl Sanciai Musu Lietuva T 2 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1965 283 psl Sanciu praeities takais prisiminimai sud Jurgis Vanagas Kaunas Arx Baltica 2008 272 p iliustr ISBN 978 9955 39 033 6 Sanciai garsejo sleniais savita tarme ir drasiomis merginomis Archyvuota kopija 2008 10 28 is Wayback Machine projekto