Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Alvydas ButkusGimė 1950 m liepos 9 d 75 metai KaunasVeikla kalbininkas baltistasOrganizacijos VDU Humanitarinių mokslų f
Alvydas Butkus
| Alvydas Butkus | |
|---|---|
| Gimė | 1950 m. liepos 9 d. Kaunas |
| Veikla | kalbininkas, baltistas |
| Organizacijos | VDU Humanitarinių mokslų fakultetas |
| Alma mater | VU Kauno vakarinis fakultetas |
| Žinomas (-a) už | Lietuvos ir Latvijos forumas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Alvydas Butkus (g. 1950 m. liepos 9 d. Kaune) – Lietuvos kalbininkas, baltistas,habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas.
Biografija
1968 m. baigė Kauno I vidurinę mokyklą (dab. „Aušros“ gimnazija). 1969–1975 m. Lietuvos miškų instituto laborantas, 1975 m. Kauno prekybos reklamos biuro redaktorius. 1975 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (dab. ). 1976–1990 m. dirbo VU KVF Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, dėstė lietuvių dialektologiją, akcentologiją, kalbos kultūrą, latvių kalbą. Nuo 1976 m. asistentas, nuo 1986 m. vyr. dėstytojas, nuo 1989 m. docentas (ėjo pareigas). 1984 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“ (mokslinis vadovas prof. Zigmas Zinkevičius).
Stažavosi Latvijos universitete (1980, 1998, 2004, 2016 m.), Tartu universitete (1984 m.), Upsalos universitete (1992 m.).
Nuo 1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Kauno iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio I Seimo narys (1988–1990 m.). VDU Atkuriamosios tarybos, vėliau Atkuriamojo Senato narys (1990–1996 m.). Inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą Vytauto Didžiojo universitete, į kurį 1990 m. drauge su savo studentais perėjo iš VU KHF.
1990–1993 m. vadovavo VDU Lituanistikos katedrai, 1993–1995 m. Lietuvių kalbos katedros pagrindinėms studijoms, 1994–2020 m. vadovavo VDU Letonikos centrui. Nuo 1994 m. docentas. 2009 m. atliko habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Nuo 2011 m. profesorius (eina pareigas). Nuo 2023 m. VDU asocijuotas emeritas. Rūpinosi VDU ir Latvijos universitetų studentų mainais – pirmieji įvyko 1991 m. pavasarį. Jo iniciatyva VDU pasirašė sutartis su Latvijos universitetu, Latvijos kultūros akademija, Daugpilio universitetu, Rėzeknės aukštąja mokykla, Liepojos universitetu, taip pat su Stokholmo universitetu. Yra skaitęs paskaitų minėtuose universitetuose, taip pat Helsinkio ir Tamperės (Suomija) universitetuose.
1997 m. buvo išrinktas Tarptautinės onomastų tarybos (Levenas, Belgija) nariu. Nuo 2007 m. vadovauja asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“.
Nuo 2023 m. spalio mėn. – VDU asocijuotas emeritas.
Domisi folkloru. 1979 m. VU Kauno vakariniame fakultete įkūrė studentų folklorinį ansamblį (1981 m. pavadintą „Uosinta“) ir kurį laiką jam vadovavo. 1990 m. įkūrė VDU folklorinį ansamblį.
Valstybiniai apdovanojimai
- 2011 – Baltijos Asamblėjos medalis,
- 2003 – ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius,
- 2000 – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordino Karininko kryžius,
- 2000 – Lietuvos nepriklausomybės medalis.
Doctor honoris causa
- 2018 – Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaras.
Premijos
- 2019 – Lietuvos URM ir Latvijos URM Baltų premija.
- 2017–1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija.
Stipendijos:
- 2016 – Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos stipendija semestro stažuotei Latvijos universitete (Ryga).
- 2004 – Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos stipendija pusmečio stažuotei Latvijos universitete (Ryga).
- 1992 – Švedų instituto (Swedish Institute) stipendija metinei stažuotei Upsalos universitete.
Bibliografija
Paskelbė per 200 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų politikos, tarpvalstybinių santykių ir kt. klausimais. Surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų. Žurnalo „Žiemgala”, laikraščio „Voruta“ redkolegijos narys.
Išleistos knygos:
- Baltų filologijos įvadas (iliustracijos) (Kaunas: Aesti, 2024 m. Elektroninė laida)
- Lietuvių pravardžių žodynas (Kaunas: Aesti, 2022 m. Elektroninė laida)
- Lietuvių-latvių, latvių-lietuvių kalbų žodynas (Kaunas: Aesti, 2011 m.)
- Nominacija ir identitetas (Kaunas: VDU leidykla, 2009 m. Ir elektroninė laida)
- Sparnuotieji žodžiai (Kaunas: Aesti, 2009 m. Ir elektroninė laida. Spaustuvinė papildyta laida 2025 m.)
- Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (Kaunas: Aesti, 2009 m. Elektroninė laida)
- Baltiškos impresijos (Kaunas: Aesti, 2008 m. Elektroninė laida. Spaustuvinė papildyta laida 2012 m.)
- Čekų-latvių-lietuvių kalbų vadovas (Praha, 2008 m.; bendraautoriai A. Sarkanis, D. Šelelyová),
- Latvių kalba: gramatika ir pratimai (Kaunas: Aesti, 2005. Ir elektroninė laida. Spaustuvinė papildyta laida 2008 m.)
- Latvių-lietuvių kalbų žodynas (Kaunas: Aesti, 2003 m.)
- Latviai (Kaunas: Aesti, 1995 m.)
- Lietuvių-latvių kalbų vadovas (Vilnius: Mokslas, 1987 m.; Kaunas: Aesti, 1996, 2002, 2013 m.; pirmieji du leidimai parengti drauge su Albertu Sarkaniu)
- Lietuvių pravardės (Kaunas: Aesti, 1995 m.)
- Mūsų broliai latviai (Vilnius: Mokslas, 1990 m.)
Verčia latvių grožinę literatūrą. Pirmieji vertimai iš latvių kalbos periodikoje pasirodė 1976 m. Paskelbė I. Zieduonio, E. Rudzyčio, J. Laganovskio ir kt. autorių kūrinių. Išleido H. Galinio apysaką „Laikas sėti rugius“ (Vilnius: Vyturys, 1986 m.), latvių novelių rinkinį jaunimui „Namas su kiškio ausimis“ (Kaunas: Aesti, 2001 m.).
1994 m. įsteigė nuosavą leidyklą „Aesti“ mokslinei literatūrai leisti, kurioje, be savo knygų, leidžia humanitarinę ir gamtos mokslų literatūrą. Nuo 1995 m. leidykloje leidžiamas tarptautinis žurnalas „Baltic Forestry“.
Šaltiniai
- Alvydas Butkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-30.
- Lietuvių kalbos enciklopedija, red. Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas… [et. al.], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 1999. P. 121. Antrasis patikslintas ir papildytas leidimas (sudarė Kazys Morkūnas, redagavo Vytautas Ambrazas). 2008. P. 105.
- Laimonas Inis. Esu toks, koks esu. Kaunas, 2000. P. 32-35.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Alvydas Butkus, Kas yra Alvydas Butkus? Ką reiškia Alvydas Butkus?
Alvydas ButkusGime 1950 m liepos 9 d 75 metai KaunasVeikla kalbininkas baltistasOrganizacijos VDU Humanitariniu mokslu fakultetasAlma mater VU Kauno vakarinis fakultetasZinomas a uz Lietuvos ir Latvijos forumasZymus apdovanojimai2011 Baltijos Asamblejos medalis 2003 Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2000 Latvijos Triju Zvaigzdziu ordino Karininko kryzius 2000 Lietuvos nepriklausomybes medalis 2019 Baltu apdovanojimas Alvydas Butkus g 1950 m liepos 9 d Kaune Lietuvos kalbininkas baltistas habilituotas humanitariniu mokslu daktaras profesorius asociacijos Lietuvos ir Latvijos forumas pirmininkas Biografija1968 m baige Kauno I vidurine mokykla dab Ausros gimnazija 1969 1975 m Lietuvos misku instituto laborantas 1975 m Kauno prekybos reklamos biuro redaktorius 1975 m baige lietuviu kalbos ir literaturos studijas Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete dab 1976 1990 m dirbo VU KVF Lietuviu kalbos ir literaturos katedroje deste lietuviu dialektologija akcentologija kalbos kultura latviu kalba Nuo 1976 m asistentas nuo 1986 m vyr destytojas nuo 1989 m docentas ejo pareigas 1984 m apgyne filologijos mokslu kandidato disertacija Lietuviu pravardes mokslinis vadovas prof Zigmas Zinkevicius Stazavosi Latvijos universitete 1980 1998 2004 2016 m Tartu universitete 1984 m Upsalos universitete 1992 m Nuo 1988 m aktyviai įsitrauke į Sajudzio veikla buvo Kauno iniciatyvines grupes narys Sajudzio I Seimo narys 1988 1990 m VDU Atkuriamosios tarybos veliau Atkuriamojo Senato narys 1990 1996 m Inicijavo lituanistikos studiju atkurima Vytauto Didziojo universitete į kurį 1990 m drauge su savo studentais perejo is VU KHF 1990 1993 m vadovavo VDU Lituanistikos katedrai 1993 1995 m Lietuviu kalbos katedros pagrindinems studijoms 1994 2020 m vadovavo VDU Letonikos centrui Nuo 1994 m docentas 2009 m atliko habilitacijos procedura gintasis darbas Nominacija ir identitetas Nuo 2011 m profesorius eina pareigas Nuo 2023 m VDU asocijuotas emeritas Rupinosi VDU ir Latvijos universitetu studentu mainais pirmieji įvyko 1991 m pavasarį Jo iniciatyva VDU pasirase sutartis su Latvijos universitetu Latvijos kulturos akademija Daugpilio universitetu Rezeknes aukstaja mokykla Liepojos universitetu taip pat su Stokholmo universitetu Yra skaites paskaitu minetuose universitetuose taip pat Helsinkio ir Tamperes Suomija universitetuose 1997 m buvo isrinktas Tarptautines onomastu tarybos Levenas Belgija nariu Nuo 2007 m vadovauja asociacijai Lietuvos ir Latvijos forumas Nuo 2023 m spalio men VDU asocijuotas emeritas Domisi folkloru 1979 m VU Kauno vakariniame fakultete įkure studentu folklorinį ansamblį 1981 m pavadinta Uosinta ir kurį laika jam vadovavo 1990 m įkure VDU folklorinį ansamblį Valstybiniai apdovanojimai 2011 Baltijos Asamblejos medalis 2003 ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2000 Latvijos Triju Zvaigzdziu ordino Karininko kryzius 2000 Lietuvos nepriklausomybes medalis Doctor honoris causa 2018 Daugpilio universiteto Latvija garbes daktaras Premijos 2019 Lietuvos URM ir Latvijos URM Baltu premija 2017 1918 metu Lietuvos Nepriklausomybes akto signataro Donato Malinausko premija Stipendijos 2016 Latvijos svietimo ir mokslo ministerijos stipendija semestro stazuotei Latvijos universitete Ryga 2004 Lietuvos svietimo ir mokslo ministerijos stipendija pusmecio stazuotei Latvijos universitete Ryga 1992 Svedu instituto Swedish Institute stipendija metinei stazuotei Upsalos universitete BibliografijaPaskelbe per 200 straipsniu onomastikos kalbos kulturos kalbos politikos tautiniu mazumu politikos tarpvalstybiniu santykiu ir kt klausimais Surenge apie 50 dialektologiniu vardyno tautosakos ekspediciju Zurnalo Ziemgala laikrascio Voruta redkolegijos narys Isleistos knygos Baltu filologijos įvadas iliustracijos Kaunas Aesti 2024 m Elektronine laida Lietuviu pravardziu zodynas Kaunas Aesti 2022 m Elektronine laida Lietuviu latviu latviu lietuviu kalbu zodynas Kaunas Aesti 2011 m Nominacija ir identitetas Kaunas VDU leidykla 2009 m Ir elektronine laida Sparnuotieji zodziai Kaunas Aesti 2009 m Ir elektronine laida Spaustuvine papildyta laida 2025 m Lietuviu pravardziu atvirkstinis zodynas Kaunas Aesti 2009 m Elektronine laida Baltiskos impresijos Kaunas Aesti 2008 m Elektronine laida Spaustuvine papildyta laida 2012 m Ceku latviu lietuviu kalbu vadovas Praha 2008 m bendraautoriai A Sarkanis D Selelyova Latviu kalba gramatika ir pratimai Kaunas Aesti 2005 Ir elektronine laida Spaustuvine papildyta laida 2008 m Latviu lietuviu kalbu zodynas Kaunas Aesti 2003 m Latviai Kaunas Aesti 1995 m Lietuviu latviu kalbu vadovas Vilnius Mokslas 1987 m Kaunas Aesti 1996 2002 2013 m pirmieji du leidimai parengti drauge su Albertu Sarkaniu Lietuviu pravardes Kaunas Aesti 1995 m Musu broliai latviai Vilnius Mokslas 1990 m Vercia latviu grozine literatura Pirmieji vertimai is latviu kalbos periodikoje pasirode 1976 m Paskelbe I Zieduonio E Rudzycio J Laganovskio ir kt autoriu kuriniu Isleido H Galinio apysaka Laikas seti rugius Vilnius Vyturys 1986 m latviu noveliu rinkinį jaunimui Namas su kiskio ausimis Kaunas Aesti 2001 m 1994 m įsteige nuosava leidykla Aesti mokslinei literaturai leisti kurioje be savo knygu leidzia humanitarine ir gamtos mokslu literatura Nuo 1995 m leidykloje leidziamas tarptautinis zurnalas Baltic Forestry SaltiniaiAlvydas Butkus Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 03 30 Lietuviu kalbos enciklopedija red Vytautas Ambrazas Aleksas Girdenis Kazys Morkunas et al Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1999 P 121 Antrasis patikslintas ir papildytas leidimas sudare Kazys Morkunas redagavo Vytautas Ambrazas 2008 P 105 Laimonas Inis Esu toks koks esu Kaunas 2000 P 32 35