| Žyneliai | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žyneliai | ||||||||
| 56°04′52″š. pl. 21°15′22″r. ilg. / 56.081°š. pl. 21.256°r. ilg. | ||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |||||||
| Gyventojai | 3 | |||||||
| ||||||||
Žyneliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 7 km į šiaurę nuo Darbėnų ir 2 km į šiaurės rytus nuo Laukžemės, prie Kulšės upelio. Teritorijos plotas – 384,68 ha, veikia 12 vėjo jėgainių ir 1 saulės jėgainė.
Etimologija
Vardo kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, senovėje čia gyvenę baltų religijos žyniai. Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmojo naujakurio Žynio šeima, kurios vaikai ir anūkai vadinti Žyneliais. Galbūt, XIX a. viduryje čia gyvenęs Kazimieras Žynys buvo kaimo įkūrėjų palikuonis.
Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Żyneli, Żynelli, Żynele, Zinele, rus. Жынеле, Жинеле, Жинели, Жиняляй, latv. Žineļi, liet. Žineliai, Žyneliai. Vietos tarme kaimas vadinamas žem. Žīnelē.
Geografija
Kaimo žemės plyti Vakarų Žemaičių lygumoje. Rytiniu pakraščiu teka Kulšė, į kurią įteka kairysis intakas Kiaupiškė.
Šiaurėje ribojasi su Benaičiais, vakaruose – su Sūdėnais, pietuose – su Pelėkiais. Rytuose už Kiaupiškės ir Kulšės upelių prasideda Maloniškių ir Auksūdžio žemės.
Per kaimą praeina kelias, jungiantis krašto kelią 218 Kretinga–Skuodas su rajoniniu keliu 2310 Darbėnai–Laukžemė–Senoji Įpiltis .
Istorija
Žynelių užusienis atsirado XVII–XVIII a. plėšininėje Laukžemės dvaro Sudėnų kaimo bendrųjų ganyklų žemėje.
Dvasiniais kaimiečių reikalais rūpinosi Laukžemės bažnyčios kunigai. Joje 1802–1827 m. buvo pakrikštyta 90 šio kaimo vaikų, iš kurių 7 nesantuokiniai. Po 7 kūdikius susilaukė Juozapas ir Ona Bartašiai, Mykolas ir Barbora Bartašiai, Mykolas ir Kunigunda Ruikiai, 5 – Steponas ir Morta Jokūbauskai, po 4 – Pranciškus ir Skolastika Puškoriai, Motiejus ir Petronėlė Serafinavičiai, Tadas ir Barbora Stonceliai, po 3 – Antanas ir Ona Misiai-Misevičiai, Mykolas ir Ona Puškoriai.
Mirusius artimuosius gyventojai laidojo Sūdėnų kapinėse. Tik labiausiai nusipelnę parapijiečiai laidoti Laukžemės bažnyčios kapinėse. Nuo XVIII a. pab. visi mirusieji buvo vežami į naujai atidarytas Laukžemės parapijos kapines.
XIX a. pirmoje pusėje Žynelius įsigijo ir prie Senosios Įpilties palivarko valdų prijungė Šateikių ir Kartenos grafas Pranciškus Pliateris. Tokiu būdu kaimas buvo atskirtas nuo Sūdėnų ir tapo savarankiška gyvenviete. Joje 1845 m. gyveno Pilypo Balčiaus, Juozapo ir Mykolo Bartašių, Mykolo Bendiko, Petro ir Tado Butkų, Jono Einos, Juozapo ir Kazimiero Girtų, Jono Jokūbausko, Karolio Labanaičio, Jono Mikutos, Juozapo ir Mykolo Puškorių, Juozapo Raišio, Ciprijono ir Mykolo Ruikių, Motiejaus Serafinavičiaus, Juozapo ir Prano Strakšų, Juozapo ir Kazimiero Valančių, Stanislovo Žobako šeimos ir Kazimieras Žynys.
Baudžiavos panaikinimo reformos metu žemdirbiai buvo atleisti nuo baudžiavos, priskirti Darbėnų valsčiaus valstiečių luomui ir gavo išsipirkti iš dvaro 131 žemės sklypą, už kuriuos grafams Pliateriams išperkamuosius žemės mokesčius 1870 m. mokėjo 42 valstiečiai. Dvarui likusioje žemėje Adomas Pliateris XIX a. 9 deš. įsteigė Žynelių palivarką, pavaldų Kartenos dvarui.
1872 m. kaime buvo 8 sodybos. 1902 m. Žynelius sudarė trys teritoriniai vienetai: kaimas, palivarkas ir persikėlėlių nausėdija.
1912 m. kilus dideliam gaisrui sudegė 4 ūkininkų sodybos. Darbėnų valsčiaus sueiga nutarė skirti padegėliams pašalpą, įpareigodama kiekvieną valsčiaus ūkininką nuo vienos dešimtinės žemės sumokėti po 10 kapeikų.
1923 m. Žyneliuose buvo 14 ūkių. Vykdant Lietuvos žemės reformą, palivarką valstybė 1924 m. nusavino iš Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos ir iki 1936 m. išparceliavo. Jo žemė 1927 m. prijungta prie kaimo ir išdalinta ūkininkams. Žemės reforma palietė ir kaimą, kuris nuo 1927 m. iki 1940 m. buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius.
1940 m. sovietų valdžia iš ūkininkų Juozo Mikučio, Salomėjos Mazalienės, Antano Lankučio ir Zenono Astrausko nusavino 28,58 ha ariamos žemės. 1943 m. kaime buvo 34 ūkiai.
1946 m. kaime MGB Darbėnų valsčiaus poskyrio stribai nušovė Žemaičių legiono Kardo rinktinės partizaną Juozą Januševičių-Jonušą.
Dėl melioracijos ir kolūkinės žemės plėtros XX a. 8 deš. daugelis šeimų iš kaimo išsikėlė.
Naujas kaimo istorinės raidos etapas prasidėjo 2005 m., kai jame buvo suprojektuotos pirmosios vėjo jėgainės. Žyneliai tapo vienu iš Vakarų Lietuvos žaliosios energijos gamybos centrų, kuriame 2013 m. pastatyta saulės jėgainė, 2023–2024 m. – 330 kW galios Darbėnų skirstykla, integruota į elektros jungtį Harmony Link.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Senosios Įpilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | Laukžemės valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1950 m. | Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1988 m. | Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1988–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| nuo 1995 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Kaimo vietovardžius 1935 m. surašė Laukžemės pradžios mokyklos mokytojas Jonas Kungys.
Anketos duomenimis prie pat senosios, į vienkieminius ūkius dar neišskirstytos gyvenvietės pietryčių pusėje šliejosi Privartės lauku vadinama dirbama žemė, vakarų pusėje – Margio dirva, Molnasiu vadinamos molio duobės bei medžiais apaugusi kūdra, vadinta Sodybos prūdu.
Šiaurinis kaimo galas vadintas Rutpetriais, o prie jo esanti nendrėmis apaugusi neišdžiūstanti kūdra – Rutpetrių prūdu. Netoli jų šiaurinėje kaimo dalyje plytėjo Užgovio ir Lankelių (Lonkalių) pievos, o su Rutpetriais ir Lankelėmis susisiekė didelis ariamas Padirvių laukas. Šiaurės rytų dalyje driekėsi Aukštosiomis vadinama dirva ir šaltiniuota pieva, ariamas Kalno laukas bei Lieknalių dirva ir pieva. Rytinę kaimo žemių dalį apėmė krūmais apžėlusi Pievų rėžių pieva, o prie Užgovio ir Kalno lauko šliejosi Vidgiriais vadinta pelkėta pieva.
Pietryčiuose, ties riba su Maloniškiais, buvusi krūmais apaugusi Pašaltinio pieva, šalia jos – ariamas Papievių laukas. Netoli jų driekėsi Plačiosiomis vadinama dirva ir pieva, o žvyringoje ir akmeningoje vietovėje, pramintoje Kulijos kalneliu, taip pat buvęs ariamas laukas ir pieva.
Vakarinę žemių dalį apėmė Apluokų pieva, neišdžiūstanti Vyturio kalno bala, taip pat akmeninga ganykla ir pieva, vadinama Kulių kalnu, kuriame, pasak senolių, naktimis degdavę pinigai. Pietvakarinėje dalyje plytėjo ariamas Padeksių laukas bei Lendimų dirva ir pieva.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m. | |||||||||||
| 1845 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 89 | 116 | 109 | 134 | 98 | 40 | 19 | 10 | 8 | 3 | ||
| |||||||||||
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žyneliai, Kas yra Žyneliai? Ką reiškia Žyneliai?