Darbėnų valsčius

56°01′š. pl. 21°16′r. ilg. / 56.02°š. pl. 21.26°r. ilg. / 56.02; 21.26

Darbėnų valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Darbėnai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1918–1940)

Nacistinė Vokietija
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1950)

Darbėnų valsčius (rus. Дорбянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Darbėnai.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1]1936 m. valsčiuje buvo 227,83 km² dirbamos žemės, apie 35 proc. ploto užėmė miškai, padalinti į 5 girininkijas. Buvo 4 parapijos ir 6 bažnyčios, 64 gyvenvietės.^[2]1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Lenkimų valsčiui. Darbėnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (8 apylinkės) ir Salantų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4844	473 kiemai ^[3]	6 seniūnijos	35
1923 m. (išsamiau)	317	9912	2146		64 gyvenvietės ^[4]
1932 m.	219	11498		12 seniūnijų ^[5]
1936 m.^[6]		10 094			64 gyvenvietės (4 bažnytkaimiai, 6 dvarai, 1 palivarkas, 53 kaimai)
1949-01-01 (išsamiau)	246			10 apylinkių ^[7]

Vadovai

redaguoti

Stepas Bertašius, 1932 m.^[8]

Suskirstymas

redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[9]	Apylinkė, 1949 m.^[10]
Būtingė	Butingės seniūnija	-
Darbėnai	Darbėnų seniūnija	Darbėnų apylinkė
Grūšlaukė	Grūšlaukės seniūnija	Grūšlaukės apylinkė
Juzumai	Juzumų seniūnija	Juzumų apylinkė
Kašučiai	Kašučių seniūnija	Kašučių apylinkė
Laukžemė	Laukžemės seniūnija	Laukžemės apylinkė
Lazdininkai	Lazdininkų seniūnija	Lazdininkų apylinkė
Mančiai	Mončių seniūnija	Mančių apylinkė
Naujoji Įpiltis	Impilties seniūnija	-
Nausėdai	Nausėdų seniūnija	Nausėdų apylinkė
Šlaveitai	Šlaveitų seniūnija	Šlaveitų apylinkė
Vaineikiai	Vaineikių seniūnija	Vaineikių apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	10 apylinkių

Gyvenvietės

redaguoti

1936 m. buvusios gyvenvietės:^[11]

kaimai: Akminalių, Auksodžių, Barkelių, Benaičių, Birštvininkų, Butingės, Darataičių, Darbėnų, Daubėnų, Degimų, Dirgailių, Drumulių, Dubašių, Eškepių, Gegužavų, Grušlaukio (bažnytk.), Grušlaukio-Medsėdžio, Ilginių, Impilties, Kadagynų, Kalgriaužių, Kašučių, Kiaupiškių, Kontininkų, Kumpikų, Kuniginių, Kviežių, Latvelių, Laukžemės (bažnytk.), Lazdininkų, Lendinų, Maloniškių, Markutiškių, Mažonų, Mažučių, Medomiškių, Memaičių, Mončių, Naujukų, Nausėdų, Pasertupių, Pempirų, Peldžių, Pirkulių, Plokščių, Sausdravų, Serapinų, Smeltės, Sudėnų, Šlaveitų, Šukės, Šventosios, Vaineikių, Vaineikių-Medsėdžių, Žinelių;
dvarai: Butingės, Darbėnų, Genčių, Impilties (paliv.), Kalgriaužių, Laukžemės, Medšarkių.

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 9912 žmonės:

Lietuviai - 85,7% (8495);
Latviai - 6,94% (688);
Žydai - 6,06% (601);
Vokiečiai - 0,62% (61);
Kiti - 0,68% (67).

Žymūs žmonės

redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1897	Lazdininkai	Domas Grabys, karininkas	1942
1918	Vaineikiai	Jonas Kiauleikis, gydytojas endokrinologas	1990
1921	Mančiai	Antanas Mončys, skulptorius	1993
1927	Mančiai	Elena Moncevičiūtė-Eringienė, gydytojas onkologė	2020
1948	Vaineikių Medsėdžiai	Petras Kalnius, etnologas

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 111
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599–600 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58–59
Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 111

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.

[6] Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.

[9] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599–600 psl.

[10] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58–59

[11] Darbėnų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1515 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]