Vilniaus miesto herbas – pagrindinis Vilniaus miesto ir Vilniaus miesto savivaldybės heraldinis atributas.
Aprašas
herbinio skydo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Upės šonuose auga po medį. Šv. Kristoforas abiem rankom laiko auksinį medį su dvigubu kryžiumi viršūnėje. Ant kairiojo peties sidabrinis kūdikėlis Jėzus su auksiniu valdžios simboliu ir nimbu ant galvos.
Istorija
Vilniaus aukštutinės pilies vietoje jau I tūkstantmetyje pr. m. e buvo gyvenvietė. Tačiau tik 1323 m. Vilniaus vardas randamas istoriniuose šaltiniuose. Nuo XIV a. sostinės funkcijas miestas jau turėjo ir išsaugojo iki šių dienų. 1387 m. Ldk Jogaila suteikė miestui Magdeburgo teises ir Vilniuje buvo įkurta pirmoji vakarietiško tipo savivalda.
1568 m. Ldk Žygimantas Augustas pirmą kartą paminėjo sostinės antspaudo simbolį. Viename laiške aptinkama, kad tuo metu antspaude naudotas šv. Kristoforo atvaizdas. XV–XVI a. buvo vaizduojamas šventasis, brendantis vandeniu ir su kūdikėliu Jėzumi ant peties. Rankose laikė lazdą su dvigubu kryžiumi. Vėliau, XVI a. lazda buvo pakeista į išrautą medelį. Dvigubas kryžius rodė miesto teisių suteikėją. Sudėtingesnė šv. Kristoforo simbolika. Anot Petro Skargos, šv. Kristoforą reikėtų suprasti ne paraidžiui (lot. Christophorus – „Kristų nešantis“), bet kaip krikščionybės nešėją ir platintoją.
Šv. Kristoforas Vilniaus herbe išliko iki pat XIX a. pradžios. Po Žygimanto Augusto mirties Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė kitataučiai, kurie miestų herbuose norėjo matyti asmeninius herbus. Jau 1792 m. šv. Kristoforas vaizduotas su ietimi rankoje. Be to, sutinkama variantų ir su špaga ar kalaviju. 1794 m. pirmą kartą herbe atsirado skydininkai – deivės (herbo skydą laikančios figūros iš šonų). Dešinioji figūra rankoje laikė surištą virbais kirvį (vienybės simbolis), kairioji figūra – svarstykles (teisingumas) ir po kojomis inkarą (viltis).
1795 m. po trečiojo valstybės padalijimo Vilnius tapo Rusijos gubernija. Virš šv. Kristoforo atsirado dvigalvis erelis – Rusijos imperijos simbolis. Nuo 1845 m. carui Nikolajui I panaikinus herbą su šv. Kristoforu, Vilniui suteiktas naujas – raudoname lauke per žalią žemę šuoliuojantis sidabrinis raitelis (paimtas iš senosios Vilniaus vaivadijos heraldikos) su skyde įkomponuotu dvigalviu ereliu. Šis herbas išliko iki I pasaulinio karo.
1920 m. Vilniaus kraštą okupavusi Lenkija sugrąžino miestui herbą su šv. Kristoforo atvaizdu. Toks herbas išliko iki 1940 m.
Po II pasaulinio karo sovietmečiu metu bandyta atkurti herbą, tačiau dėl religinio turinio toks herbas nebuvo patvirtintas.
Dabartinis Vilniaus herbas buvo atkurtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1991 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. I-1239.
Galerija
- Vilniaus miesto tarėjų antspaudas. Naudotas 1444-1568 m., diametras 53 mm.
- Vilniaus didysis antspaudas. Naudotas 1504-1655 m., diametras 55 mm.
- Vilniaus mažasis antspaudas. Naudotas 1598-1654 m., diametras 37 mm.
- Vilniaus magistro antspaudas. 1794 m., 66x58,5]
- Vilniaus miesto herbas 1845 m.
- Vilniaus herbas. 1939 m.
Literatūra
- Lietuvos heraldika I. – Baltosios lankos, 1998. ISBN 9986-861-33-0
Taip pat skaitykite
- Didysis Vilniaus herbas
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vilniaus herbas, Kas yra Vilniaus herbas? Ką reiškia Vilniaus herbas?