| Aukštaičių plentas | |
|---|---|
| Valstybės | Lietuva |
| Ilgis | 180 km |
| Pradžia | Cinkiškiai |
| Pabaiga | Germaniškis |
| Atidarytas | 1939 m. |
| Miestai | Cinkiškiai, Kėdainiai, Ramygala, Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Germaniškis |
| Aukštaičių plento pradžia Cinkiškiuose | |
Aukštaičių plentas – magistralinis plentas, 1937–1939 m. nutiestas iš Žemaičių plento nuo Babtų apylinkių pro Kėdainius, Panevėžį, Biržus. Apima dabartinius kelius ar jų atkarpas (nuo Žemaičių plento): 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai , A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai , A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė , 125 Biržai–Raubonys , 190 Biržai–Germaniškis . 180 km ilgio plentas prasidėjo išsukant iš Žemaičių plento ties Cinkiškių kaimu (netoli Babtų) ir baigėsi prie Latvijos sienos ties Germaniškiu–Skaistkalne. Kaip ir Žemaičių plente, Aukštaičių plente buvo paklota baltojo plento danga (sutankinta skalda).
Istorija
Tarpukariu siekta pagerinti susisiekimą tarp Lietuvos laikinosios sostinės Kauno ir Aukštaitijos krašto. Regione tuomet vyravo negrįsti vieškeliai, sunkiai pravažiuojami pavasarį ir rudenį, todėl susirūpinta plentų (kelių su tvirta skaldos, žvyro ar akmenų grindinio danga) statyba. Iš plentų nuo carinių laikų buvo tik nedidelis 4 km kelio ruožas kelyje, jungiančiame krašto sostinę Panevėžį su Pumpėnais. 4–ajame dešimtmetyje buvo grindžiami egzistavę vieškeliai į gretimas gyvenvietes Berčiūnus (1934 m.), Velžį (1935 m.). 1934–1936 m. nutiestas vienintelis didesnio atstumo plentas Panevėžio apskrityje iš Panevėžio į Ramygalą.
1937 m. Kelių valdyba pradėjo tiesti plentą iš Cinkiškių į Josvainius (13 km). Šį kelią kartu su Kėdainių apskr. savivaldybės tiesiamais keliais kilometrais tarp Kėdainių ir Josvainių buvo numatyta užbaigti 1938 m.
1938 m. Kėdainiuose nutiestas arkinis geležinkelio viadukas, prasilenkiantis su tiesiamu plentu (dab. J. Basanavičiaus gatve).
Pastatytą plentą Vyriausybė nutarė vadinti Aukštaičių plentu, nes jis ėjo per aukštaičių žemę. Kelią statė Susisiekimo ministerijos Kelių valdyba, Panevėžio, Biržų ir Kėdainių savivaldybės. Plentas tiestas sunkiomis sąlygomis ir primityviais įrankiais. Aukštaičių plentas tuomet įgavo tarptautinę reikšmę, nes nuo Biržų per Germaniškio kaimą siekė kaimyninės Latvijos sieną. Tai buvo ir laikinosios sostinės jungtis su Latvijos sostine Ryga.
1939 m. gruodžio mėn. Kauno dienraščių atstovai, lydimi Kelių statybos skyriaus viršininko inž. Č. Tamašausko, atliko pažintinę kelionę naujuoju Aukštaičių plentu. Nuo Kauno rotušės iki Panevėžio miesto centro Aukštaičių plento ilgis (įskaitant ruožą Žemaičių plentu nuo Kauno iki Cinkiškių) sudarė 116,8 km. Automobiliu vidutiniu 60 km per val. greičiu iš Kauno į Panevėžį naujuoju Aukštaitijos plentu buvo galima nuvažiuoti per 2 val. Plentas prasidėjo už Babtų, prie Cinkiškių kaimo, 31 km atstumu nuo Kauno. Plentas iki Kėdainių miesto ribos pastatytas 5 m pločio, o toliau, išskyrus miestų ribas – 4,5 m. Ateityje eismui padidėjus, numatyta važiuojamąją dalį praplatinti vasarkelio sąskaita. Dar buvo likę nenutiesto ruožo nuo Germaniškio iki Latvijos sienos, nebaigta darbų prie Pasvalio.
Pastabos
- Kituose šaltiniuose minimas 170 km ilgio Aukštaičių plentas iki Biržų.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aukštaičių plentas, Kas yra Aukštaičių plentas? Ką reiškia Aukštaičių plentas?