Sečuros dykuma isp Desierto de Sechura keč Sichura ch in pacha dykuma Pietų Amerikoje Užima visą Peru vakarinę pakrantę
Sečūros dykuma

Sečuros dykuma (isp. Desierto de Sechura, keč. Sichura ch'in pacha) – dykuma Pietų Amerikoje. Užima visą Peru vakarinę pakrantę (nuo Atakamos pietuose iki Piuros šiaurėje). Tai ilgiausias dykumos plotas Pietų Amerikoje. Sečuros dykuma pasižymi savitais ypatumais, nei Čilės Atakamos dykuma. Jos dykumą vagoja daugiau kaip 50 Andų upių, yra keletas plačių lygumų, bet ir nemažai kalvelių. Didžiausias dykumos plotis yra 150 km. Čia iškrenta labai mažai kritulių, tik 150–200 mm per metus.
Sečuros dykumoje gyvavo keletas Peru kultūrų: močikai, Lambajekės kultūra, Čimu.
Šaltiniai
- Sechuros dykuma (Desierto de Sechura, Sečūros dykuma). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 341 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sečūros dykuma, Kas yra Sečūros dykuma? Ką reiškia Sečūros dykuma?
Securos dykuma isp Desierto de Sechura kec Sichura ch in pacha dykuma Pietu Amerikoje Uzima visa Peru vakarine pakrante nuo Atakamos pietuose iki Piuros siaureje Tai ilgiausias dykumos plotas Pietu Amerikoje Securos dykuma pasizymi savitais ypatumais nei Ciles Atakamos dykuma Jos dykuma vagoja daugiau kaip 50 Andu upiu yra keletas placiu lygumu bet ir nemazai kalveliu Didziausias dykumos plotis yra 150 km Cia iskrenta labai mazai krituliu tik 150 200 mm per metus Securos dykumos kopos Securos dykumoje gyvavo keletas Peru kulturu mocikai Lambajekes kultura Cimu SaltiniaiSechuros dykuma Desierto de Sechura Securos dykuma Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 341 psl