Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurinių Andų kultūra Manteño HuancavilcaŠalis Ekvadoras kosta Tautos mantenjai uankavilkai punáesLaikotarpis VII XVI a
Mantenjos kultūra
| Šiaurinių Andų kultūra: Manteño-Huancavilca | |
|---|---|
| Šalis | Ekvadoras (kosta) |
| Tautos | mantenjai, uankavilkai, punáes |
| Laikotarpis | VII-XVI a. |
| Miestai | Manta |
Mantenjo-Huankavilkos kultūra (isp. Cultura Manteño-Huancavilca) – ikikolumbinė Andų civilizacijos kultūra, gyvavusi Šiaurinių Andų Kostoje, dabartiniame Ekvadoro pietiniame pajūryje (pietinė Manabi provincija, Santa Elenos provincija, Guajaso provincijos vakarinė dalis). Jos klestėjimas sutapo su ikikolumbinio Ekvadoro integracijos periodu (V–XVI a.).
Terminai
Pavadinimas manteños buvo pasiūlytas atkasus Mantos archeologinę vietovę (manteños reiškė „Mantos gyventojai“). Vėliau šis pavadinimas prigijo visai didžiulei kultūrai. Inkai, tuo tarpu didžiumą šio regiono gyventojų, atrodo, vadino huancavilca, todėl kai kurie mokslininkai linkę kultūrą vadinti šiuo pavadinimu. Kai kurie Pietų Amerikos archeologai išskiria dvi atskiras kultūras – Mantenjo arba Siljasp (šiaurėje) ir Huankavilkos (pietuose), kartais dar atskirdami trečiąją – Punaeso. Tarp jų yra tam tikrų bendrų bruožų, bet egzistuoja ir kultūrinių skirtumų.
Vietos indėnai buvo skirstomi į smulkias grupes, tačiau nėra aišku, kokiomis kalbomis (kalba) jos kalbėjo, kadangi neišlikę jokių duomenų. Viena iš hipotezių juos laiko lingvistiškai giminingais jų pietiniams ir rytiniams kaimynams: močikams, kanjariams ir , kurie kalbėjo tarpusavyje giminingomis kalbomis.
Bruožai
Ši lokali kultūra susiformavo apie VII a., po Bahijos kultūros žlugimo, ir paveldėjo daug pastarosios (o kartu ir dar senesnių vietos kultūrų) bruožų. Gyventojai didele dalimi gyveno iš jūros produktų bei klestinčios prekybos. Patvirtinti kultūros jūrinės prekybos ryšiai su kultūromis dabartinėje Peru, Meksikoje, Panamoje. Svarbiausia vietos eksporto prekė buvo dirbiniai iš aukso, sidabro, vario, obsidiano ir kriauklių.
Kultūros atstovų gaminiai pasižymėjo ypač aukštu meniniu lygiu. Keramikai būdinga juoda spalva, natūralistiškai vaizduojami gyvūnai, žmonės, ypač dažnai pasitaiko nuogi moterys ir vyrai. Iš metalų buvo kalami lakštai, ir iš jų gamintos dailios kaukės. Kultūros indėnai darė ir masyvius akmens indus bei skulptūras, vaizduojančias paukščius, didikus. Iš meno matyti, kad indėnai garbino įvairius gyvūnus: gyvates, jaguarą ir kt. Viena jų dievybė buvo vadinama Umiña ir garbinama kaip smaragdas.
Kultūros atstovai gyveno pasidalinę į smulkias kunigaikštystes, didžiausia jų gyvenvietė buvo Manta, pagal kurią ir pavadinta Mantenjo kultūra. Inkai, XVI a. užkariavę šiaurinių Andų aukštumas (, kanjarius, ), siekė užkariauti ir vakaruose esančias klestinčias žemumų kultūras. Tačiau vietos indėnai (uankavilkai) nužudė inkų pasiuntinius ir atrėmė Tupak Jupankio puolimą. Šis buvo priverstas grįžti į sostinę Kuską, tačiau užkariavimus pakrantėje tęsė jo sūnus . Apie šiuos užkariavimus yra pasakojama daug legendų.
Kultūra nunyko XVI a., regioną užkariavus Ispanijai. Kultūros palikuonimis save laiko šioje vietoje dabar gyvenantys indėnai sakačumai.
Nuorodos
- Mantenjo kultūra (isp.) Archyvuota kopija 2010-09-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mantenjos kultūra, Kas yra Mantenjos kultūra? Ką reiškia Mantenjos kultūra?
Siauriniu Andu kultura Manteno HuancavilcaSalis Ekvadoras kosta Tautos mantenjai uankavilkai punaesLaikotarpis VII XVI a Miestai Manta Mantenjo Huankavilkos kultura isp Cultura Manteno Huancavilca ikikolumbine Andu civilizacijos kultura gyvavusi Siauriniu Andu Kostoje dabartiniame Ekvadoro pietiniame pajuryje pietine Manabi provincija Santa Elenos provincija Guajaso provincijos vakarine dalis Jos klestejimas sutapo su ikikolumbinio Ekvadoro integracijos periodu V XVI a TerminaiPavadinimas mantenos buvo pasiulytas atkasus Mantos archeologine vietove mantenos reiske Mantos gyventojai Veliau sis pavadinimas prigijo visai didziulei kulturai Inkai tuo tarpu didziuma sio regiono gyventoju atrodo vadino huancavilca todel kai kurie mokslininkai linke kultura vadinti siuo pavadinimu Kai kurie Pietu Amerikos archeologai isskiria dvi atskiras kulturas Mantenjo arba Siljasp siaureje ir Huankavilkos pietuose kartais dar atskirdami treciaja Punaeso Tarp ju yra tam tikru bendru bruozu bet egzistuoja ir kulturiniu skirtumu Vietos indenai buvo skirstomi į smulkias grupes taciau nera aisku kokiomis kalbomis kalba jos kalbejo kadangi neislike jokiu duomenu Viena is hipoteziu juos laiko lingvistiskai giminingais ju pietiniams ir rytiniams kaimynams mocikams kanjariams ir kurie kalbejo tarpusavyje giminingomis kalbomis BruozaiSi lokali kultura susiformavo apie VII a po Bahijos kulturos zlugimo ir paveldejo daug pastarosios o kartu ir dar senesniu vietos kulturu bruozu Gyventojai didele dalimi gyveno is juros produktu bei klestincios prekybos Patvirtinti kulturos jurines prekybos rysiai su kulturomis dabartineje Peru Meksikoje Panamoje Svarbiausia vietos eksporto preke buvo dirbiniai is aukso sidabro vario obsidiano ir kriaukliu Kulturos atstovu gaminiai pasizymejo ypac aukstu meniniu lygiu Keramikai budinga juoda spalva naturalistiskai vaizduojami gyvunai zmones ypac daznai pasitaiko nuogi moterys ir vyrai Is metalu buvo kalami lakstai ir is ju gamintos dailios kaukes Kulturos indenai dare ir masyvius akmens indus bei skulpturas vaizduojancias paukscius didikus Is meno matyti kad indenai garbino įvairius gyvunus gyvates jaguara ir kt Viena ju dievybe buvo vadinama Umina ir garbinama kaip smaragdas Kulturos atstovai gyveno pasidaline į smulkias kunigaikstystes didziausia ju gyvenviete buvo Manta pagal kuria ir pavadinta Mantenjo kultura Inkai XVI a uzkariave siauriniu Andu aukstumas kanjarius sieke uzkariauti ir vakaruose esancias klestincias zemumu kulturas Taciau vietos indenai uankavilkai nuzude inku pasiuntinius ir atreme Tupak Jupankio puolima Sis buvo priverstas grįzti į sostine Kuska taciau uzkariavimus pakranteje tese jo sunus Apie siuos uzkariavimus yra pasakojama daug legendu Kultura nunyko XVI a regiona uzkariavus Ispanijai Kulturos palikuonimis save laiko sioje vietoje dabar gyvenantys indenai sakacumai NuorodosVikiteka Mantenjo Huankavilkos kultura vaizdine ir garsine medziagaMantenjo kultura isp Archyvuota kopija 2010 09 11 is Wayback Machine projekto