Narinjo departamentas (isp. Departamento de Nariño) – departamentas Kolumbijos pietvakariuose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, Ekvadoro pasienyje. Administracinis centras – Pastas.
| Narinjas Nariño | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Kolumbija | ||||||
| Administracinis centras | Pastas | ||||||
| Savivaldybės | 62 | ||||||
| Gyventojų | 1 627 600 | ||||||
| Plotas | 32 268 km² | ||||||
| Tankumas | 50 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | NarinjasVikiteka | ||||||
Geografija
Palei vandenyno pakrantę driekiasi neplati Ramiojo vandenyno žemuma. Čia iškrenta daug kritulių (3000 mm), karšta. Auga drėgnieji miškai. Einant į rytus iškyla Andų Vakarinė Kordiljera, kurios aukštis iki 4764 m (Kumbalio vlk.). Toliau Minamos įduba skiria nuo Centrinės ir Rytų Kordiljeros. Kalnuose klimatas vėsus, sausesnis (1000 mm), vyrauja paramų pievos. Pačiuose rytuose prasideda Amazonijos selva. Trumpos ir vandeningos upės (Patija, Gvaitara, Chunambu) teka nuo kalnų į Ramųjį vandenyną. Kitapus kalnų, rytų kryptimi teka Amazonės baseino upės (Gvamuesas, Čurajakas, San Migelis).
Ekonomika
Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Auginamos bulvės, kukurūzai, kviečiai, kava, pupelės, kakava, aliejinės palmės, bananai, daržovės. Gyvulininkystė (daugiausia auginami galvijai). Pajūryje – žvejyba. Aukso ir sidabro gavyba. Odos, medienos, vilnos pramonė.
Etninė sudėtis
- Metisai ir baltieji – 70,42 %
- Indėnai – 10,76 %
- Juodaodžiai – 18,82 %
Pagrindiniai miestai
Didžiausi miestai ir gyvenvietės 2018 m. (tūkst. gyv.):
- Pastas (308,0)
- Tumakas (86,3)
- Ipjalesas (77,3)
- Tukeresas (17,3)
- La Unjonas (12,7)
- Barbakoasas (12,0)
- Bokas de Satinga (10,8)
- Sandona (10,1)
- Las Lachaso šventovė
- Asufralio ugnikalnio lagūna
- Kalnai La Unjono apylinkėse
- Tumakas vandenyno pakrantėje
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Narinjo departamentas, Kas yra Narinjo departamentas? Ką reiškia Narinjo departamentas?