Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Činkvečentas it Cinquecento liet penki šimtai Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1500 ir 1600 m Europos meno
Činkvečentas
Činkvečentas (it. Cinquecento, liet. „penki šimtai“) – Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1500 ir 1600 m. Europos meno periodizacijoje činkvečentas apytiksliai atitinka Italijos brandžiojo renesanso (prasidėjo apie 1490 m. ir baigėsi apie 1520 m.) ir manierizmo (prasidėjo apie 1510 m. ir baigėsi apie 1590 m.) laikotarpius, bei apima pirmąsias baroko apraiškas mene.
XVI a. Italijoje kūrė menininkai, ypač brandžiojo renesanso laikotarpiu, kurie įvardijami vienais žymiausių visų laikų. Grupė kūrinių, sukurtų šiuo laikotarpiu, nuolat minimi tarp vienų žymiausių visų laikų. XVI a. pradžioje Italijos kultūrinis ir meno centras persikėlė iš kvatročento centro Florencijos į Romą. Esminiu veiksniu pritraukiant menininkus į Romą tapo katalikų bažnyčios turtai ir rėmimo projektai, kuriuos inicijavo popiežiai Julijus II, Leonas X, Klemensas VII, Paulius III. Florencijos ir Romos meno mokyklos supanašėjo ir dažnai įvardijamos viena Florencijos-Romos meno mokykla. Italijos šiaurėje iškilo Venecijos dailės mokykla, kuri sutraukė kitą iškilių menininkų grupę, nes Venecijos respublika buvo vienintelė, nenuniokota Italijos karų.
Išskirtinėmis šio laikotarpio asmenybėmis minimi: Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Bramantė, Džordžonė, Ticianas, Koredžas, Andrea del Sartas, Benvenutas Čelinis, Jakopas Pontormas, Parmidžaninas, Bronzinas, Andrėja Paladijas, Paolas Veronezė, Tintoretas.
Sąlyginai prie činkvečento menininkų gali būti priskirti Džovanis Belinis, Perudžinas, Luka Sinjorelis, nes jų kūryboje ženklus perėjimas iš kvatročento stilistikos į činkvečento, patys paveikę savo mokinius, jie vėliau buvo paveikti naujosios kartos dailininkų. Menininkai, kūrę pačioje XVI a. pabaigoje, Anibalė Karačis ir Karavadžas, jau priskiriami kitam amžiui, .
Menininkai
Reikšmingiausių laikotarpio kūrėjų sąrašas abėcėlės tvarka, vardai pateikti italų kalba, išskyrus plačiai žinomus:
|
|
|
Darbų galerija
Kai kurie iš plačiai žinomų italų činkvečento menininkų kūrinių:
- „Mona Liza“ (aut. Leonardas da Vinčis)
- „Dovydas“ (aut. Mikelandželas)
- „Atėnų mokykla“ (aut. Rafaelis)
- „Urbino Venera“ (aut. Ticianas)
- „Pranciškaus I druskinė“ (aut. Benvenutas Čelinis)
- „Vestuvės Kanoje“ (aut. Paolas Veronezė)
- Vila Rotonda (arch. Andrėja Paladijas)
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Činkvečentas, Kas yra Činkvečentas? Ką reiškia Činkvečentas?
Cinkvecentas it Cinquecento liet penki simtai Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1500 ir 1600 m Europos meno periodizacijoje cinkvecentas apytiksliai atitinka Italijos brandziojo renesanso prasidejo apie 1490 m ir baigesi apie 1520 m ir manierizmo prasidejo apie 1510 m ir baigesi apie 1590 m laikotarpius bei apima pirmasias baroko apraiskas mene Sv Petro bazilika Romoje pradeta 1506 m Bramantes buvo amziaus statyba XVI a Italijoje ties kuria dirbo zymiausi to meto architektai Didzioji dalis XVI a architektu įdirbio buvo uzdengta velesniu baroko stiliaus fasadu įskaitant Mikelandzelo projektuota kupola XVI a Italijoje kure menininkai ypac brandziojo renesanso laikotarpiu kurie įvardijami vienais zymiausiu visu laiku Grupe kuriniu sukurtu siuo laikotarpiu nuolat minimi tarp vienu zymiausiu visu laiku XVI a pradzioje Italijos kulturinis ir meno centras persikele is kvatrocento centro Florencijos į Roma Esminiu veiksniu pritraukiant menininkus į Roma tapo kataliku baznycios turtai ir remimo projektai kuriuos inicijavo popieziai Julijus II Leonas X Klemensas VII Paulius III Florencijos ir Romos meno mokyklos supanasejo ir daznai įvardijamos viena Florencijos Romos meno mokykla Italijos siaureje iskilo Venecijos dailes mokykla kuri sutrauke kita iskiliu menininku grupe nes Venecijos respublika buvo vienintele nenuniokota Italijos karu Isskirtinemis sio laikotarpio asmenybemis minimi Leonardas da Vincis Mikelandzelas Rafaelis Bramante Dzordzone Ticianas Koredzas Andrea del Sartas Benvenutas Celinis Jakopas Pontormas Parmidzaninas Bronzinas Andreja Paladijas Paolas Veroneze Tintoretas Salyginai prie cinkvecento menininku gali buti priskirti Dzovanis Belinis Perudzinas Luka Sinjorelis nes ju kuryboje zenklus perejimas is kvatrocento stilistikos į cinkvecento patys paveike savo mokinius jie veliau buvo paveikti naujosios kartos dailininku Menininkai kure pacioje XVI a pabaigoje Anibale Karacis ir Karavadzas jau priskiriami kitam amziui MenininkaiReiksmingiausiu laikotarpio kureju sarasas abeceles tvarka vardai pateikti italu kalba isskyrus placiai zinomus Niccolo dell Abbate Mariotto Albertinelli Alessandro Allori Sofonisba Anguissola Giuseppe Arcimboldo Federico Barocci Fra Bartolomeo Jacopo Bassano Domenico Beccafumi Giovanni Bellini Paris Bordone Bramante Bronzino Benvenuto Cellini Antonio da Correggio Piero di Cosimo Lorenzo Costa Dosso Dossi Lavinia Fontana Francesco Francia Giambologna Giorgione Pirro Ligorio Bernardino Luini Mikelandzelas Moretto da Brescia Andrea Palladio Palma Giovane Palma Vecchio Parmigianino Pietro Perugino Baldassare Peruzzi Jacopo Pontormo Francesco Primaticcio Rafaelis Marcantonio Raimondi Giulio Romano Rosso Fiorentino Jacopo Sansovino Francesco Salviati jaunesnysis Andrea del Sarto Vincenzo Scamozzi Luca Signorelli Il Sodoma Ticianas Tintoretto Benvenuto Tisi Giorgio Vasari Paolo Veronese Giacomo Barozzi da Vignola Leonardas da VincisDarbu galerijaKai kurie is placiai zinomu italu cinkvecento menininku kuriniu Mona Liza aut Leonardas da Vincis Dovydas aut Mikelandzelas Atenu mokykla aut Rafaelis Urbino Venera aut Ticianas Pranciskaus I druskine aut Benvenutas Celinis Vestuves Kanoje aut Paolas Veroneze Vila Rotonda arch Andreja Paladijas Nuorodos