Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antonijus Alegris Koredžas it Antonio Allegri Correggio Fikcinis Antonijaus Alegrio iš Koredžo portretasGimė apie 1489 m
Antonio da Correggio
| Antonijus Alegris (Koredžas) it. Antonio Allegri (Correggio) | |
|---|---|
| Fikcinis Antonijaus Alegrio iš Koredžo portretas | |
| Gimė | apie 1489 m. Koredžas, Lombardija |
| Mirė | 1534 m. kovo 5 d. Koredžas, Lombardija |
| Tautybė | Italas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Aukštasis Renesansas |
Antonijus Alegris, paprastai žinomas kaip Koredžas (Antonijus iš Koredžo, it. Antonio da Correggio, tikr. Antonio Allegri, 1489–1534 m. kovo 5 d.) – italų XVI a. aukštojo renesanso dailininkas. Tai vienas iš iškiliausių renesanso ir, apskritai, Europos dailės meistrų. Daugiausia kūrė Parmoje.
Svarbiausias jo gyvenimo darbas – Parmos katedros kupolo freska (žinoma kaip „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“, baigta apie 1530 m.). Iš paveikslų tikriausiai geriausiai žinomas ir reprodukuojamas – „Piemenėlių pagarbinimas“ (arba „Naktis“, 1522-29, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene).
Biografija
Ankstyvieji darbai
Dailininkas dirbo Italijos kultūrinėje provincijoje Parmoje ir, panašu, niekuomet net ir nebandė ieškoti užsakymų ar keltis į Florenciją ir Romą, todėl žinių apie jį patį esama nedaug. Antra vertus, dailininko gyvenimas nepasižymėjo audringumu. Dalį savo paveikslų Koredžas pasirašydavo lotynizuota forma – Antonius Laetus.
Antonijus Alegris (it. Antonio Allegri) gimė apie 1489 m. Pellegrino Allegri ir Bernardina Ormani šeimoje Koredžo miestelyje prie Emilija Redžijos, nuo kurio vėliau gavo savo pravardę. Tėvas buvo nepasiturintis pirklys. Pirmieji dailininko mokytojai yra spėjami vietos dailininkai ir dėdė Lorenzo. Spėjama, kad Koredžas gavo filosofinį ir lotynų kalbos išsilavinimą, nes žinoma, kad tuo metu į Koredžą atvykdavo profesoriai, dėstę gretimuose Feraros, Modenos ir Pjačencos miestuose.
1503–1505 m. Koredžas mokėsi dailės Modenoje, spėjama, pas dailininką Francesco Bianchi Ferrara. Tikriausiai dailininkas mokėsi ir skulptūros pas Antonio Begarelli. Žinoma, kad dailininkas turėjo ir architektūros pagrindų, nes 1525 m. buvo įtrauktas į komisijos sudėtį Parmoje spręsti įtrūkimų, naujai pastatytos bažnyčios sienoje, klausimą. 1506 m. dailininkas dokumentuotas Mantujoje, kurioje susipažino su Mantenjos ir jo pasekėjų darbais. Šiuo laikotarpiu datuojamas pirmas žinomas jo darbas. Apie 1507 m. Koredžas nutapė keletą epizodų Mantenjos pomirtinėje koplyčioje. Ankstyvuosiuose dailininko darbuose jaučiama Šiaurės Italijos dailininkų, kaip Lorenzo Costa, Francesco Francia ir Leonardo da Vinčis, įtaka.
Vėlesnius metus dailininkas praleido tarp Mantujos ir gimtojo Koredžo. Mantujoje tapė katedros Sant’Andrea (Šv. Andriejaus) paradinį įėjimą, o Koredže 1514 m. gavo užsakymą ištapyti vietos Šv. Pranciškaus vienuolyno bažnyčios altorių („Šv. Pranciškaus Madona“), kuris virto pirmuoju kapitaliniu dailininko užsakymu. Nors ankstyvuosiuose Koredžo darbuose vyravo paprasti madonų atvaizdai, tačiau „Šv. Pranciškaus Madonoje“, dar gana tradicinės kompozicijos scenoje, dailininkas sukūrė būsimus kūrybos bruožus nulėmusį išraiškingą ir nuotaikingą darbą, įtvirtinusį Koredžą kaip didžiausią vietos dailės meistrą. Po to sekė vis išraiškingesni darbai, greičiausiai jau privačių asmenų užsakymais, kaip „Išminčių pagarbinimas“, „Madona su Kūdikiu ir Šv. Jonu“, bei „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (tema, kuria dailininkas sukūrė bent 4 žinomus paveikslus).
Darbai Parmoje
1516 m. Koredžas, jau kaip žinomas dailininkas, persikėlė į Parmą, kurioje praleido didžiąją dalį savo dailininko karjeros. Nors nėra jokių duomenų apie Koredžo apsilankymą Florencijoje ar Romoje, gali būti, kad apie 1518 m. jis aplankė Romą (kai kurių tyrinėtojų nuomone, Koredžas negalėjo nutapyti freskų Parmos katedroje ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčioje, nematęs Mikelandželo ir Rafaelio freskų Romoje). 1519 m. vedė kraštietę Džirolamą Frančeską Brageti, su kuria susilaukė 4 vaikų.
1512 m. Koredžas gavo pirmą reikšmingą užsakymą – ištapyti Šv. Pauliaus abatijos pietų kambarį (šiuo metu žinomas kaip Camera della badessa). Šį darbą Koredžas atliko freskos technika. Kambario meninis motyvas – graikų medžioklės deivė Diana. Kambarys buvo ištapytas tarsi atvirų langų iliuzionistiniais vaizdais – idėja greičiausiai pasiskolinta iš Mantenjos, kaip ir dekoracijos gėlėmis. Freskose žaidžiantys pažymėtini perspektyviojo vaizdavimo efektais, kaip ir po jais pavaizduotos iliuzionistinės monochromatinės liunetės. Visa tai buvo labai naujoviška Italijos dailėje. Pažymėtina, kad katalikų vienuolyne atsiradusį darbą pagoniškos deivės tema greičiausiai lėmė abatė Džovana Pjačenca, kuri esą buvo despotiško būdo ir tolima Koredžo giminė, kuri vienuolyne tvarkėsi pagal savo norus.
1521-24 m. dailininkas sukūrė benediktinų Šv. Jono Evangelisto bažnyčios kupolo freską („Šv. Jono Evangelisto vizija“) Parmoje, kurioje pavaizduotas Kristaus apreiškimas apaštalų apsuptyje bei 4 evangelistų ir 4 krikščionybės tėvų kupolo atramose. Atskirose liunetėse pavaizdavo Šv. Joną Krikštytoją ir Mergelės Marijos karūnavimą (pastaroji freska šiuo metu yra Nacionalinėje Parmos galerijoje). Po to Parmos didikas Placido del Bono užsakė keletą darbų Del Bono koplyčioje toje pat bažnyčioje („Keturių šventųjų nužudymas“, „Nuėmimas nuo kryžiaus“). Apie 1525 m. grafo Nicola Maffei užsakymu buvo nutapyta „Venera ir Kupidonas su satyru“ ir, greičiausiai į porą jai, „Kupidono mokslai“. Abu paveikslai 1536 m. pateko į Mantujos kunigaikščio kolekciją. Nuo 1524 iki 1530 m. Koredžas atliko savo pagrindinį darbą, Parmos katedros kupolo freską, žinomą kaip „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“.
1522-30 m. laikotarpyje dailininkas sukūrė keletą darbų bažnyčių altoriams Modenoje („Šv. Sebastijono Madona“, „Šv. Jurgio Madona“), Emilija Redžijoje („Piemenėlių pagarbinimas“, „Šv. Jeronimo Madona“), Parmoje („Madonna della Scodella“) ir gimtajame Koredže. Vėlyvoji dailininko kūryba pasižymėjo sudėtingomis daugiafigūrėmis kompozicijomis, turinčiomis manierizmo bruožų. 1529 m. mirus žmonai dailininkas grįžo į gimtąjį Koredžą, gyveno atsiskyręs. Paskutiniais metais pasižymėjo 4 paveikslų serija Mantujos kunigaikščio Federiko II Gonzagos užsakymu Ovidijaus „Metamorfozių“ motyvais („Leda ir gulbinas“, „Jupiteris ir Ijo“, „Ganimedo pagrobimas“ ir „Danaja“). O užsakė porą paveikslų San Giorgio pilyje Mantujoje („Dorybių alegorija“ ir „Nedorybių alegorija“ – dabar abu Luvre)
Giorgio Vasari liudijimu, dailininkas nuolat taupė ir gavęs atlygį nusprendė grįžti iš Parmos į gimtąjį miestą, o atlygis jam buvo išmokėtas smulkiomis monetomis, norint iš jo pasišaipyti. Dailininkas ėjo pėsčiomis karštą dieną, sukaito ir persišaldė atsigėręs šalto vandens (spėjama, kad tai tik Giorgio Vasari prasimanymas, nes dailininkas nebuvo toks skurdus, turėjo namą ir žemės). Koredžas mirė 1534 m. kovo 5 d. Palaidotas gimtojo miesto pranciškonų brolijos bažnyčioje. Jo sūnus, Pomponijus Alegris, irgi tapo dailininku, tačiau manoma, kad su Pomponijumi ir baigėsi Alegrių giminė.
Kūryba
Kaip dailininkas, Koredžas neturėjo nei įkvėpėjų, nei pasekėjų. Parmoje jis susipažino su brandžiojo renesanso meistrų, tokių kaip Leonardas da Vinčis, Mikelandželas bei Venecijos dailininkai, kūryba, tačiau išsiugdė savitą dailės stilių. Be to, jis pratęsė brandžiojo renesanso tradiciją Italijos dailėje, neprisišliedamas prie tuo metu sparčiai plintančio manierizmo. Panašiai kaip Rafaelis, Koredžas vengė savo darbuose bet kokio psichologinio vaizdavimo ir orientavo darbų pobūdį ne į tai, kas juose vaizduojama, o į tai, kokias emocijas jie sukelia žiūrovui (anot legendos ar tikrų faktų, Koredžas, Pjačencoje pamatęs Siksto Madoną, esą apsiverkė ir sušuko: „Taip, aš irgi esu tapytojas!“). Giorgio Vasari tikina, kad niekas iki tol Italijoje nemokėjo geriau suderinti spalvos ir piešinio vaizduodamas kūną ir aukštai vertino gebėjimą laisvu stiliumi užbaigti paveikslus.
Dailininkas žinomas ir tuo, kad nutapė daugybę kūdikių ir vaikų atvaizdų, kuriuos vaizduoja su akivaizdžia meile ir simpatija (viena Koredžo duktė mirė iškart po gimimo). Dailininko kūryboje išsiskiria šiuo metu garsi 4 paveikslų serija Mantujos kunigaikščiui. Šiuose darbuose dailininkas neslėpė jų erotinio charakterio, o, pvz., „Ganimedo pagrobimas“, net ir neatrodo kaip pagrobimas, o atvirkščiai, interpretuotas kaip laisvo Renesanso žmogaus skrydis. Paveiksle „Leda ir gulbinas“ vaizduojamos netikėtai gulbių užpultos mauduolės, o „Jupiteryje ir Ijo“ vaizduojamas debesimi pasivertęs Jupiteris. Ijo poza tokia elegantiška, kad galima suprasti, kodėl Koredžas buvo idealizuotas Prancūzijos baroko ir klasicizmo dailininkų.
Amžininkai apibūdina Koredžą kaip uždaro, intravertiško charakterio žmogų, tačiau kūryboje dailininkas visai kitoks. Jo darbai pasižymi laisvumu ir fantazijos žaismu. Koredžas vienas pirmųjų naudojo erdvės pratęsimo iliuzionistinį tapybos efektą, kaip Šv. Pauliaus abatijoje ir Parmos katedroje. Paveiksle „Piemenėlių pagarbinimas“ („Naktis“) vienas pirmųjų panaudojo naktinio apšvietimo efektą. Budapešto Madonoje („Madonna del Latte“) pasirinkta diagonali kompozicija ir gilus chiaroscuro panaudojimas būdingas daug vėlesniems baroko kūriniams. Dailininko paveikslai antikiniais motyvais persmelkti intymumo ir asmenininio charakterio, nutolę nuo brandžiojo renesanso universaliųjų žmogiškųjų idealų vaizdavimo. Sava kūryba Koredžas stilistiškai išpranašavo XVII a. pabaigos vėlyvąjį baroką ir rokoką. Ticianas esą apsilankęs Parmos katedroje ir pasakęs: „Jei aš nebūčiau Ticianas, norėčiau būti Koredžas“. Anot legendos, Ticianas esą išgelbėjęs Parmos katedros freską nuo sunaikinimo, nes Parmos gyventojai svarstė ją pakeisti „naujoviškesne“, o vietos aukšto rango dvasininkas freską apibūdino „varlių kojomis“. Ticianas esą pasakė, kad apverstas ir pripildytas visas aukso kupolas nevertas Koredžo freskos.
Reikšmingesni darbai religinėmis temomis:
- „Šv. Pranciškaus Madona“ (1514-15, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
- „Madona su Kūdikėliu ir Šv. Jonu“ (1517, Prado muziejus, Madridas)
- „Išminčių pagarbinimas“ (1518, Breros pinakoteka, Milanas)
- „Noli Me Tangere“ (1518, Prado muziejus, Madridas)
- „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1520, Kapodimontės muziejus, Neapolis)
- „Poilsis pakeliui į Egiptą ir Šv. Pranciškus“ (1520, Uficių galerija, Florencija)
- „Piemenėlių pagarbinimas“ (arba „Naktis“, 1522-29, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
- „Maitinanti Madona“ (Madonna del Latte, 1523, Szépművészeti muziejus, Budapeštas)
- „Šv. Jono Evangelisto vizija“ (1524, Šv. Jono Evangelisto bažnyčia, Parma)
- „Mergelės Marijos karūnavimas“ (1525, Nacionalinė Parmos galerija)
- „Šv. Sebastijono Madona“ (1524, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
- „Keturių šventųjų nužudymas“ (1525, Nacionalinė Parmos galerija)
- „Nukėlimas nuo kryžiaus“ (1525, Nacionalinė Parmos galerija)
- „Šv. Jeronimo Madona“ (arba „Diena“, 1525-28, Nacionalinė Parmos galerija)
- „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1525-26, Luvras, Paryžius)
- „Madona su krepšiu“ (1526, Nacionalinė Londono galerija)
- „Kūdikėlio pagarbinimas“ (1526, Uficių galerija, Florencija)
- „Šv. Jurgio Madona“ (1530, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
- „Madonna della Scodella“ (1530, Nacionalinė Parmos galerija)
- „Mergelės paėmimas į dangų“ (1530, Parmos katedra)
Darbai antikinėmis temomis:
- „Diana“ (1519, Šv. Pauliaus abatija, Parma)
- „Venera ir Kupidonas su satyru“ (1524-25, Luvras, Paryžius)
- „Kupidono mokslai“ (1527-28, Nacionalinė Londono galerija)
- „Ganimedo pagrobimas“ (1531-32, Meno istorijos muziejus Vienoje)
- „Jupiteris ir Ijo“ (1531-32, Meno istorijos muziejus Vienoje)
- „Leda ir gulbinas“ (1531-32, Paveikslų galerija Berlyne)
- „Danaja“ (1531, Borgezių galerija, Roma)
- „Dorybių alegorija“ (apie 1531, Luvras, Paryžius)
- „Nedorybių alegorija“ (apie 1531, Luvras, Paryžius)
Įdomūs faktai
- Diana Camera della badessa kambaryje pavaizduota ant židinio.
- XVIII a. pradžioje Koredžo paveikslas „Leda ir gulbinas“ priklausė kolekcijai Paryžiuje, kaip Prancūzijos regento sūnus Lui sudarkė Ledos veidą iš religinio pasipiktinimo. Apie 1814-15 m. Ledos veidas pertapytas dailininko Schlesingen, kai paveikslas buvo perkeltas į Berlyną.
- XVIII a. antroje pusėje Koredžo autoritetas buvo pasiekęs viršūnę, jis buvo prilyginamas Rafaeliui. Kai kurie paveikslai buvo tokie populiarūs, kad gavo pravardes „Diena“ („Šv. Jeronimo Madona“) ir „Naktis“ („Piemenėlių pagarbinimas“).
- Napoleono karų metu prancūzai pagrobė paveikslą „Šv. Jeronimo Madona“ (arba „Diena“) ir kitų Kortedžo darbų iš Parmos, tačiau 1816 m. jie vis dėlto buvo grąžinti.
- Žymus prancūzų dailininkas Dominikas Engras nutapė paveikslo „Jupiteris ir Ijo“ savą kopiją.
- 1934 m. Kazimieras Jasėnas parašė apybraižą apie dailininką lietuvių kalba.
Darbų galerija
- „Madona su Kūdikėliu ir Šv. Jonu“
- „Šv. Jono Evangelisto vizija“, detalė, Kristus
- „Maitinanti Madona“ (Madonna del Latte)
- „Madona su krepšiu“
- „Kūdikėlio pagarbinimas“
- „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (Luvras)
- „Keturių šventųjų nužudymas“
- „Venera ir Kupidonas su satyru“
- „Kupidono mokslai“
- „Danaja“
- „Leda ir gulbinas“
- „Jupiteris ir Ijo“
Šaltiniai
- „Luvro katalogas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. balandžio 24 d..
Nuorodos
- Koredžas Olga’s Gallery tinklalapyje
- Koredžas WGA tinklalapyje
- Tinklalapis skirtas Koredžui (anglų k.) Archyvuota kopija 2021-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- Koredžo biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- 15 Koredžo paveikslų apžvalga (anglų k.)
- Straipsnių apie Koredžą, kuriems pasibaigęs autorinių teisių galiojimas, rinkinys
- The Baldwin Project apie Koredžą Archyvuota kopija 2013-01-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antonio da Correggio, Kas yra Antonio da Correggio? Ką reiškia Antonio da Correggio?
Antonijus Alegris Koredzas it Antonio Allegri Correggio Fikcinis Antonijaus Alegrio is Koredzo portretasGime apie 1489 m Koredzas LombardijaMire 1534 m kovo 5 d Koredzas LombardijaTautybe ItalasVeikla DailininkasSritis Aukstasis Renesansas Antonijus Alegris paprastai zinomas kaip Koredzas Antonijus is Koredzo it Antonio da Correggio tikr Antonio Allegri 1489 1534 m kovo 5 d italu XVI a aukstojo renesanso dailininkas Tai vienas is iskiliausiu renesanso ir apskritai Europos dailes meistru Daugiausia kure Parmoje Svarbiausias jo gyvenimo darbas Parmos katedros kupolo freska zinoma kaip Mergeles Marijos paemimas į dangu baigta apie 1530 m Is paveikslu tikriausiai geriausiai zinomas ir reprodukuojamas Piemeneliu pagarbinimas arba Naktis 1522 29 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene BiografijaAnkstyvieji darbai Dailininkas dirbo Italijos kulturineje provincijoje Parmoje ir panasu niekuomet net ir nebande ieskoti uzsakymu ar keltis į Florencija ir Roma todel ziniu apie jį patį esama nedaug Antra vertus dailininko gyvenimas nepasizymejo audringumu Dalį savo paveikslu Koredzas pasirasydavo lotynizuota forma Antonius Laetus Sv Pranciskaus Madona Antonijus Alegris it Antonio Allegri gime apie 1489 m Pellegrino Allegri ir Bernardina Ormani seimoje Koredzo miestelyje prie Emilija Redzijos nuo kurio veliau gavo savo pravarde Tevas buvo nepasiturintis pirklys Pirmieji dailininko mokytojai yra spejami vietos dailininkai ir dede Lorenzo Spejama kad Koredzas gavo filosofinį ir lotynu kalbos issilavinima nes zinoma kad tuo metu į Koredza atvykdavo profesoriai deste gretimuose Feraros Modenos ir Pjacencos miestuose 1503 1505 m Koredzas mokesi dailes Modenoje spejama pas dailininka Francesco Bianchi Ferrara Tikriausiai dailininkas mokesi ir skulpturos pas Antonio Begarelli Zinoma kad dailininkas turejo ir architekturos pagrindu nes 1525 m buvo įtrauktas į komisijos sudetį Parmoje spresti įtrukimu naujai pastatytos baznycios sienoje klausima 1506 m dailininkas dokumentuotas Mantujoje kurioje susipazino su Mantenjos ir jo pasekeju darbais Siuo laikotarpiu datuojamas pirmas zinomas jo darbas Apie 1507 m Koredzas nutape keleta epizodu Mantenjos pomirtineje koplycioje Ankstyvuosiuose dailininko darbuose jauciama Siaures Italijos dailininku kaip Lorenzo Costa Francesco Francia ir Leonardo da Vincis įtaka Mistines Sv Jekaterinos vestuves Kapodimontes muziejus Velesnius metus dailininkas praleido tarp Mantujos ir gimtojo Koredzo Mantujoje tape katedros Sant Andrea Sv Andriejaus paradinį įejima o Koredze 1514 m gavo uzsakyma istapyti vietos Sv Pranciskaus vienuolyno baznycios altoriu Sv Pranciskaus Madona kuris virto pirmuoju kapitaliniu dailininko uzsakymu Nors ankstyvuosiuose Koredzo darbuose vyravo paprasti madonu atvaizdai taciau Sv Pranciskaus Madonoje dar gana tradicines kompozicijos scenoje dailininkas sukure busimus kurybos bruozus nulemusį israiskinga ir nuotaikinga darba įtvirtinusį Koredza kaip didziausia vietos dailes meistra Po to seke vis israiskingesni darbai greiciausiai jau privaciu asmenu uzsakymais kaip Isminciu pagarbinimas Madona su Kudikiu ir Sv Jonu bei Mistines Sv Jekaterinos vestuves tema kuria dailininkas sukure bent 4 zinomus paveikslus Darbai Parmoje 1516 m Koredzas jau kaip zinomas dailininkas persikele į Parma kurioje praleido didziaja dalį savo dailininko karjeros Nors nera jokiu duomenu apie Koredzo apsilankyma Florencijoje ar Romoje gali buti kad apie 1518 m jis aplanke Roma kai kuriu tyrinetoju nuomone Koredzas negalejo nutapyti fresku Parmos katedroje ir Sv Jono Evangelisto baznycioje nemates Mikelandzelo ir Rafaelio fresku Romoje 1519 m vede krastiete Dzirolama Franceska Brageti su kuria susilauke 4 vaiku Mergeles paemimas į dangu iki 1530 Parmos katedra 1512 m Koredzas gavo pirma reiksminga uzsakyma istapyti Sv Pauliaus abatijos pietu kambarį siuo metu zinomas kaip Camera della badessa Sį darba Koredzas atliko freskos technika Kambario meninis motyvas graiku medziokles deive Diana Kambarys buvo istapytas tarsi atviru langu iliuzionistiniais vaizdais ideja greiciausiai pasiskolinta is Mantenjos kaip ir dekoracijos gelemis Freskose zaidziantys pazymetini perspektyviojo vaizdavimo efektais kaip ir po jais pavaizduotos iliuzionistines monochromatines liunetes Visa tai buvo labai naujoviska Italijos daileje Pazymetina kad kataliku vienuolyne atsiradusį darba pagoniskos deives tema greiciausiai leme abate Dzovana Pjacenca kuri esa buvo despotisko budo ir tolima Koredzo gimine kuri vienuolyne tvarkesi pagal savo norus 1521 24 m dailininkas sukure benediktinu Sv Jono Evangelisto baznycios kupolo freska Sv Jono Evangelisto vizija Parmoje kurioje pavaizduotas Kristaus apreiskimas apastalu apsuptyje bei 4 evangelistu ir 4 krikscionybes tevu kupolo atramose Atskirose liunetese pavaizdavo Sv Jona Krikstytoja ir Mergeles Marijos karunavima pastaroji freska siuo metu yra Nacionalineje Parmos galerijoje Po to Parmos didikas Placido del Bono uzsake keleta darbu Del Bono koplycioje toje pat baznycioje Keturiu sventuju nuzudymas Nuemimas nuo kryziaus Apie 1525 m grafo Nicola Maffei uzsakymu buvo nutapyta Venera ir Kupidonas su satyru ir greiciausiai į pora jai Kupidono mokslai Abu paveikslai 1536 m pateko į Mantujos kunigaikscio kolekcija Nuo 1524 iki 1530 m Koredzas atliko savo pagrindinį darba Parmos katedros kupolo freska zinoma kaip Mergeles Marijos paemimas į dangu Pagrindinis straipsnis Mergeles Marijos paemimas į dangu Correggio Camera della badessa lubosCamera della badessa Diana Piemeneliu pagarbinimas arba Naktis 1522 30 m laikotarpyje dailininkas sukure keleta darbu baznyciu altoriams Modenoje Sv Sebastijono Madona Sv Jurgio Madona Emilija Redzijoje Piemeneliu pagarbinimas Sv Jeronimo Madona Parmoje Madonna della Scodella ir gimtajame Koredze Velyvoji dailininko kuryba pasizymejo sudetingomis daugiafiguremis kompozicijomis turinciomis manierizmo bruozu 1529 m mirus zmonai dailininkas grįzo į gimtajį Koredza gyveno atsiskyres Paskutiniais metais pasizymejo 4 paveikslu serija Mantujos kunigaikscio Federiko II Gonzagos uzsakymu Ovidijaus Metamorfoziu motyvais Leda ir gulbinas Jupiteris ir Ijo Ganimedo pagrobimas ir Danaja O uzsake pora paveikslu San Giorgio pilyje Mantujoje Dorybiu alegorija ir Nedorybiu alegorija dabar abu Luvre Giorgio Vasari liudijimu dailininkas nuolat taupe ir gaves atlygį nusprende grįzti is Parmos į gimtajį miesta o atlygis jam buvo ismoketas smulkiomis monetomis norint is jo pasisaipyti Dailininkas ejo pesciomis karsta diena sukaito ir persisalde atsigeres salto vandens spejama kad tai tik Giorgio Vasari prasimanymas nes dailininkas nebuvo toks skurdus turejo nama ir zemes Koredzas mire 1534 m kovo 5 d Palaidotas gimtojo miesto pranciskonu brolijos baznycioje Jo sunus Pomponijus Alegris irgi tapo dailininku taciau manoma kad su Pomponijumi ir baigesi Alegriu gimine Kuryba Sv Jeronimo Madona arba Diena Kaip dailininkas Koredzas neturejo nei įkvepeju nei pasekeju Parmoje jis susipazino su brandziojo renesanso meistru tokiu kaip Leonardas da Vincis Mikelandzelas bei Venecijos dailininkai kuryba taciau issiugde savita dailes stiliu Be to jis pratese brandziojo renesanso tradicija Italijos daileje neprisisliedamas prie tuo metu sparciai plintancio manierizmo Panasiai kaip Rafaelis Koredzas venge savo darbuose bet kokio psichologinio vaizdavimo ir orientavo darbu pobudį ne į tai kas juose vaizduojama o į tai kokias emocijas jie sukelia ziurovui anot legendos ar tikru faktu Koredzas Pjacencoje pamates Siksto Madona esa apsiverke ir susuko Taip as irgi esu tapytojas Giorgio Vasari tikina kad niekas iki tol Italijoje nemokejo geriau suderinti spalvos ir piesinio vaizduodamas kuna ir aukstai vertino gebejima laisvu stiliumi uzbaigti paveikslus Dailininkas zinomas ir tuo kad nutape daugybe kudikiu ir vaiku atvaizdu kuriuos vaizduoja su akivaizdzia meile ir simpatija viena Koredzo dukte mire iskart po gimimo Dailininko kuryboje issiskiria siuo metu garsi 4 paveikslu serija Mantujos kunigaiksciui Siuose darbuose dailininkas neslepe ju erotinio charakterio o pvz Ganimedo pagrobimas net ir neatrodo kaip pagrobimas o atvirksciai interpretuotas kaip laisvo Renesanso zmogaus skrydis Paveiksle Leda ir gulbinas vaizduojamos netiketai gulbiu uzpultos mauduoles o Jupiteryje ir Ijo vaizduojamas debesimi pasivertes Jupiteris Ijo poza tokia elegantiska kad galima suprasti kodel Koredzas buvo idealizuotas Prancuzijos baroko ir klasicizmo dailininku Pagrindinis straipsnis Danaja Correggio Pagrindinis straipsnis Jupiteris ir Ijo Amzininkai apibudina Koredza kaip uzdaro intravertisko charakterio zmogu taciau kuryboje dailininkas visai kitoks Jo darbai pasizymi laisvumu ir fantazijos zaismu Koredzas vienas pirmuju naudojo erdves pratesimo iliuzionistinį tapybos efekta kaip Sv Pauliaus abatijoje ir Parmos katedroje Paveiksle Piemeneliu pagarbinimas Naktis vienas pirmuju panaudojo naktinio apsvietimo efekta Budapesto Madonoje Madonna del Latte pasirinkta diagonali kompozicija ir gilus chiaroscuro panaudojimas budingas daug velesniems baroko kuriniams Dailininko paveikslai antikiniais motyvais persmelkti intymumo ir asmenininio charakterio nutole nuo brandziojo renesanso universaliuju zmogiskuju idealu vaizdavimo Sava kuryba Koredzas stilistiskai ispranasavo XVII a pabaigos velyvajį baroka ir rokoka Ticianas esa apsilankes Parmos katedroje ir pasakes Jei as nebuciau Ticianas noreciau buti Koredzas Anot legendos Ticianas esa isgelbejes Parmos katedros freska nuo sunaikinimo nes Parmos gyventojai svarste ja pakeisti naujoviskesne o vietos auksto rango dvasininkas freska apibudino varliu kojomis Ticianas esa pasake kad apverstas ir pripildytas visas aukso kupolas nevertas Koredzo freskos Reiksmingesni darbai religinemis temomis Ganimedo pagrobimas Sv Pranciskaus Madona 1514 15 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene Madona su Kudikeliu ir Sv Jonu 1517 Prado muziejus Madridas Isminciu pagarbinimas 1518 Breros pinakoteka Milanas Noli Me Tangere 1518 Prado muziejus Madridas Mistines Sv Jekaterinos vestuves 1520 Kapodimontes muziejus Neapolis Poilsis pakeliui į Egipta ir Sv Pranciskus 1520 Uficiu galerija Florencija Piemeneliu pagarbinimas arba Naktis 1522 29 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene Maitinanti Madona Madonna del Latte 1523 Szepmuveszeti muziejus Budapestas Sv Jono Evangelisto vizija 1524 Sv Jono Evangelisto baznycia Parma Mergeles Marijos karunavimas 1525 Nacionaline Parmos galerija Sv Sebastijono Madona 1524 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene Keturiu sventuju nuzudymas 1525 Nacionaline Parmos galerija Nukelimas nuo kryziaus 1525 Nacionaline Parmos galerija Sv Jeronimo Madona arba Diena 1525 28 Nacionaline Parmos galerija Mistines Sv Jekaterinos vestuves 1525 26 Luvras Paryzius Madona su krepsiu 1526 Nacionaline Londono galerija Kudikelio pagarbinimas 1526 Uficiu galerija Florencija Sv Jurgio Madona 1530 Senuju meistru paveikslu galerija Dresdene Madonna della Scodella 1530 Nacionaline Parmos galerija Mergeles paemimas į dangu 1530 Parmos katedra Darbai antikinemis temomis Diana 1519 Sv Pauliaus abatija Parma Venera ir Kupidonas su satyru 1524 25 Luvras Paryzius Kupidono mokslai 1527 28 Nacionaline Londono galerija Ganimedo pagrobimas 1531 32 Meno istorijos muziejus Vienoje Jupiteris ir Ijo 1531 32 Meno istorijos muziejus Vienoje Leda ir gulbinas 1531 32 Paveikslu galerija Berlyne Danaja 1531 Borgeziu galerija Roma Dorybiu alegorija apie 1531 Luvras Paryzius Nedorybiu alegorija apie 1531 Luvras Paryzius Įdomus faktaiDiana Camera della badessa kambaryje pavaizduota ant zidinio XVIII a pradzioje Koredzo paveikslas Leda ir gulbinas priklause kolekcijai Paryziuje kaip Prancuzijos regento sunus Lui sudarke Ledos veida is religinio pasipiktinimo Apie 1814 15 m Ledos veidas pertapytas dailininko Schlesingen kai paveikslas buvo perkeltas į Berlyna XVIII a antroje puseje Koredzo autoritetas buvo pasiekes virsune jis buvo prilyginamas Rafaeliui Kai kurie paveikslai buvo tokie populiarus kad gavo pravardes Diena Sv Jeronimo Madona ir Naktis Piemeneliu pagarbinimas Napoleono karu metu prancuzai pagrobe paveiksla Sv Jeronimo Madona arba Diena ir kitu Kortedzo darbu is Parmos taciau 1816 m jie vis delto buvo grazinti Zymus prancuzu dailininkas Dominikas Engras nutape paveikslo Jupiteris ir Ijo sava kopija 1934 m Kazimieras Jasenas parase apybraiza apie dailininka lietuviu kalba Darbu galerija Madona su Kudikeliu ir Sv Jonu Sv Jono Evangelisto vizija detale Kristus Maitinanti Madona Madonna del Latte Madona su krepsiu Kudikelio pagarbinimas Mistines Sv Jekaterinos vestuves Luvras Keturiu sventuju nuzudymas Venera ir Kupidonas su satyru Kupidono mokslai Danaja Leda ir gulbinas Jupiteris ir Ijo Saltiniai Luvro katalogas Nuoroda tikrinta 2012 m balandzio 24 d NuorodosVikiteka Antonio da Correggio vaizdine ir garsine medziagaKoredzas Olga s Gallery tinklalapyje Koredzas WGA tinklalapyje Tinklalapis skirtas Koredzui anglu k Archyvuota kopija 2021 12 15 is Wayback Machine projekto Koredzo biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2012 03 18 is Wayback Machine projekto 15 Koredzo paveikslu apzvalga anglu k Straipsniu apie Koredza kuriems pasibaiges autoriniu teisiu galiojimas rinkinys The Baldwin Project apie Koredza Archyvuota kopija 2013 01 30 is Wayback Machine projekto