Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frančeskas Raibolinis pramintas Frančija it Francesco Francia tikr Francesco di Marco di Giacomo Raibolini apie 1450 151
Francesco Francia
Frančeskas Raibolinis, pramintas Frančija (it. Francesco Francia, tikr. Francesco di Marco di Giacomo Raibolini, apie 1450 – 1517 m. gegužės 5 d.) – italų renesanso dailininkas ir auksakalys iš Bolonijos.
Biografija
Frančeskas Raibolinis gimė apie 1450 m. miestelyje prie Bolonijos. Jo tėvas buvo medžio drožėjas, pats Frančeskas pasirinko auksakalio menininko kelią. Buvo susijęs su Frančesko Skvarčionės mokykla. Savo pravardę, Frančija, pasirinko pagal auksakalystės mokytojo meistro, kuris buvo prancūzas, tautybę. Apie 1480 m. jis buvo pripažintu auksakaliu Bolonijoje, dirbo miestą faktiškai valdžiusiai Bentivoljo (Bentivoglio) giminei kurdamas medalius, skydų ornamentus ir pan. Spėjama, kad Frančeskas Frančija tapytojo kelią pradėjo paveiktas 1483 m. į Boloniją atvykusio jaunesnio Lorenco Kostos, kuris supažindino jį su Feraros dailės mokykla, savo mokytojo Erkolės de Roberčio kūryba. Abu menininkai dažnai dirbdavo ties projektais Bolonijoje kartu.
Pirmieji F. Frančijos tapybos darbai datuojami apie 1490 m. Pirmasis išlikęs darbas yra 1494 m. nutapytas altorinis paveikslas „Madonna Felicini“. Ilgainiui jis tapo gerai žinomu dailininku apylinkėse. Su Lorencu Kosta dirbo San Giacomo Maggiore bažnyčioje ir gretimais esančioje Šv. Secilijos oratorijoje. 1506 m. Frančeskas Frančija pabuvojo Mantujoje, kur susipažino su Perudžino ir Rafaelio darbais. Jų paveiktas F. Frančija vėlesniais metais sukūrė geriausiais vertinamus savo darbus. Pasakojama, kad F. Frančija buvo tapęs žymiu dailininku ir susirašinėjo su Rafaeliu (nei vienas toks laiškas nėra išlikęs). 1515 m. Rafaelis nusiuntė savo paveikslą „Šv. Secilija“ (šiuo metu Nacionalinėje Bolonijos pinakotekoje) į Boloniją pagal vieną užsakymą ir paprašė Frančijos pasirūpinti jo patalpinimu bažnyčioje. Frančeskas Frančija, pamatęs paveikslą, esą buvo visiškai priblokštas Rafaelio meistriškumo, kad jį apėmė depresija dėl savo paties talento menkavertiškumo, dėl ko jis mirė po kelių dienų. Šiuolaikinių tyrinėtojų nuomone, ši versija greičiau yra Dž. Vazario prasimanymas. Frančeskas Frančija mirė 1517 m. gegužės 5 d. Bolonijoje, jo du sūnūs, Džakomas ir Džulijus, tapo dailininkais.
Darbų galerija
- „Bartolomėjus Bjankinis“ (apie 1485−1500, Londono nacionalinė galerija)
- „Kūdikio pagarbinimas“ (apie 1498-99, Nacionalinė Bolonijos pinakoteka)
- „Madona su Kūdikiu, Šv. Laurynu ir Šv. Jeronimu“ (apie 1500, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
- „Evandželista Skapis“ (apie 1500-05, Uficių galerija, Florencija)
- „Valerijono krikštas“ (apie 1504-06, Šv. Secilijos oratorija, Bolonija)
- „Madona su Kūdikiu ir šventieji“ (apie 1500-10, San Giacomo Maggiore, Bolonija)
- „Federikas Gonzaga“ (1510, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)
- „Šv. Šeima“ (apie 1510, Szépművészeti muziejus, Budapeštas)
Nuorodos
- Francesco Francia WGA tinklalapyje
- Francesco Francia Uficių galerijos tinklalapyje
- Francesco Francia Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
- Francesco Francia biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-04-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Francesco Francia, Kas yra Francesco Francia? Ką reiškia Francesco Francia?
Franceskas Raibolinis pramintas Francija it Francesco Francia tikr Francesco di Marco di Giacomo Raibolini apie 1450 1517 m geguzes 5 d italu renesanso dailininkas ir auksakalys is Bolonijos Francesko Francijos portretas Giorgio Vasari Le Vite iliustracija 1568 m BiografijaFranceskas Raibolinis gime apie 1450 m miestelyje prie Bolonijos Jo tevas buvo medzio drozejas pats Franceskas pasirinko auksakalio menininko kelia Buvo susijes su Francesko Skvarciones mokykla Savo pravarde Francija pasirinko pagal auksakalystes mokytojo meistro kuris buvo prancuzas tautybe Apie 1480 m jis buvo pripazintu auksakaliu Bolonijoje dirbo miesta faktiskai valdziusiai Bentivoljo Bentivoglio giminei kurdamas medalius skydu ornamentus ir pan Spejama kad Franceskas Francija tapytojo kelia pradejo paveiktas 1483 m į Bolonija atvykusio jaunesnio Lorenco Kostos kuris supazindino jį su Feraros dailes mokykla savo mokytojo Erkoles de Robercio kuryba Abu menininkai daznai dirbdavo ties projektais Bolonijoje kartu Pirmieji F Francijos tapybos darbai datuojami apie 1490 m Pirmasis islikes darbas yra 1494 m nutapytas altorinis paveikslas Madonna Felicini Ilgainiui jis tapo gerai zinomu dailininku apylinkese Su Lorencu Kosta dirbo San Giacomo Maggiore baznycioje ir gretimais esancioje Sv Secilijos oratorijoje 1506 m Franceskas Francija pabuvojo Mantujoje kur susipazino su Perudzino ir Rafaelio darbais Ju paveiktas F Francija velesniais metais sukure geriausiais vertinamus savo darbus Pasakojama kad F Francija buvo tapes zymiu dailininku ir susirasinejo su Rafaeliu nei vienas toks laiskas nera islikes 1515 m Rafaelis nusiunte savo paveiksla Sv Secilija siuo metu Nacionalineje Bolonijos pinakotekoje į Bolonija pagal viena uzsakyma ir paprase Francijos pasirupinti jo patalpinimu baznycioje Franceskas Francija pamates paveiksla esa buvo visiskai priblokstas Rafaelio meistriskumo kad jį apeme depresija del savo paties talento menkavertiskumo del ko jis mire po keliu dienu Siuolaikiniu tyrinetoju nuomone si versija greiciau yra Dz Vazario prasimanymas Franceskas Francija mire 1517 m geguzes 5 d Bolonijoje jo du sunus Dzakomas ir Dzulijus tapo dailininkais Darbu galerija Bartolomejus Bjankinis apie 1485 1500 Londono nacionaline galerija Kudikio pagarbinimas apie 1498 99 Nacionaline Bolonijos pinakoteka Madona su Kudikiu Sv Laurynu ir Sv Jeronimu apie 1500 Ermitazas Sankt Peterburgas Evandzelista Skapis apie 1500 05 Uficiu galerija Florencija Valerijono krikstas apie 1504 06 Sv Secilijos oratorija Bolonija Madona su Kudikiu ir sventieji apie 1500 10 San Giacomo Maggiore Bolonija Federikas Gonzaga 1510 Metropoliteno meno muziejus Niujorkas Sv Seima apie 1510 Szepmuveszeti muziejus Budapestas NuorodosVikiteka Francesco Francia vaizdine ir garsine medziagaFrancesco Francia WGA tinklalapyje Francesco Francia Uficiu galerijos tinklalapyje Francesco Francia Encyclopaedia Britannica tinklalapyje Francesco Francia biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2012 04 18 is Wayback Machine projekto