Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Andrėja del SartasAndrėjos del Sarto autoportretas apie 1528 Uficių galerija Florencija Gimė 1486 m liepos 16 d Florenci
Andrea del Sarto
| Andrėja del Sartas | |
|---|---|
| Andrėjos del Sarto autoportretas (apie 1528, Uficių galerija, Florencija) | |
| Gimė | 1486 m. liepos 16 d. Florencija |
| Mirė | 1530 m. rugsėjo 29 d. (44 metai) Florencija |
| Tautybė | italas |
| Veikla | italų dailininkas. |
| Vikiteka | Andrea del Sarto |
Andrėja del Sartas (it. Andrea del Sarto, tikr. Andrea d’Agnolo di Francesco di Luca di Paolo del Migliore, 1486 liepos 16 d. – 1530 m. rugsėjo 29 d.) – italų brandžiojo renesanso dailininkas iš Florencijos.
Andrėja del Sartas buvo vienu didžiausių savo laikmečio renesanso dailės meistrų ir daug prisidėjo prie manierizmo išsivystymo Florencijoje. Svarbiausiais jo darbais laikomos freskos Santissima Annunziata ir Chiostro dello Scalzo bažnyčiose. Iš paveikslų žymiausiu minima „Madona su harpijomis“ (1517, Uficių galerija).
Biografija
Andrėa del Sartas gimė 1486 liepos 16 d. Florencijoje. Jo tėvas Anjolas buvo siuvėjas, dirbo su audiniais. Dėl to Andrėja gavo savo pravardę (it. del sarto – siuvėjo). Iš pradžių Andrėja mokėsi auksakalystės, tačiau buvo pastebėtas dailininko Džian Barilės (Gian Barile), kuris pasiėmė jį mokiniu pas save. Apie 1498 m. Džian Barilė perleido Andrėją vienam garsiausių Florencijos dailininkų Pjerui di Kozimui. Pasak Dž. Vazario, Andrėja del Sartui ypač didelį poveikį padarė Leonardo da Vinčio ir Mikelandželo kartonai freskoms Vekjo rūmuose, kuriuose jaunasis Andrėja mokėsi kopijuodamas didžiųjų meistrų darbus.
Apie 1505–06 m. Andrėja del Sartas paliko Pjero di Kozimo mokyklą ir su M. Albertinelio mokiniu Frančabidžu atidarė bendrą studiją bei pradėjo savarankišką profesionalaus dailininko karjerą. 1509 m. Andrėja sulaukė pirmo reikšmingo užsakymo vienuolyno bažnyčioje . Joje Andrėja atliko keletą freskų, kurios jį išgarsino Florencijoje ir buvo tokios sėkmingos, kad servitai įprašė dailininką atlikti jų daugiau. Andrėja del Sartas baigė šias freskas iki 1514 m. ir gerokai vėliau dar dirbo šioje bažnyčioje. Ankstyvajam Andrėjos stiliui būdinga Fra Bartolomėjo ir Rafaelio įtakos.
Apie 1511 m. Andrėja del Sartas jau buvo žinomas dailininkas, Florencijos užsakymų rinką pasidalinęs su Fra Bartolomėju. Jo studijoje mokėsi būsimieji manierizmo pirmieji meistrai Rosas Fjorentinas ir Jakopas da Pontormas. Tarp vėlesnių mokinių − Džordžas Vazaris ir Frančeskas Salviatis. Apie 1511–12 m. Andrėja pradėjo dirbti Chiostro dello Scalzo bažnyčioje. Šiose monochromatinėse freskose atskleidė savo piešėjo talentą, dėl ko buvo pramintas „meistru be klaidų“. 1517 m. Andrėja nutapė tikriausiai geriausiai žinomą savo paveikslą „Madoną su harpijomis“ ir „Jauno vyro portretą“. Jo bičiuliu tuo metu buvo Jakopas Sansovinas. Maždaug 1517 m. pabaigoje Andrėja vedė Lukreciją del Fedę (''Lucrezia del Fede'') ir buvo pakviestas į Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I dvarą, kuriam anksčiau sėkmingai pardavė porą paveikslų. Andrėjos laikas Paryžiuje nebuvo sėkmingas. Jis išbuvo jame apie 1 metus ir grįžo į Florenciją. Pasak Dž. Vazario, labiau dėl žmonos.
1520 m. grįžęs į Florenciją Andrėja greitai iššvaistė Prancūzijoje uždirbtus pinigus. Pasak vienos legendos, karalius buvo jų davęs pirkti dailės darbams Florencijoje, tačiau Andrėja už juos nusipirko namą – dabar manoma, kad tai tik prasimanymas. Istorijos epizodą vėliau panaudojo anglų poetas eilėraštyje, skirtame Andrėjai del Sartui. 1520–21 m. dailininkas dirbo Medičių viloje prie Prato, tačiau šie darbai nutrūko mirus užsakovui, popiežiui Leonui X Medičiui. Freską „Cezario triumfas“ vėliau baigė Alesandras Aloris. Minima, kad 1523 m. Andrėja nutapė Rafaelio popiežiaus Leono X portreto kopiją, kuri buvo Medičių šeimos pasiųsta Mantujos hercogui kaip tikra.
Apie 1526 m. Andrėja galų gale baigė freskas Chiostro dello Scalzo bažnyčioje ir 1527 m. atliko paskutinį reikšmingą monumentalų darbą, freską „Paskutinė vakarienė“ San Salvi bažnyčioje, kurią pradėjo 1519 m. Vėlyvieji Andrea paveikslai rodo pilnai susiformavusį vieną iškiliausių italų brandžiojo renesanso meistrų. Andrėja del Sartas mirė 1530 m. nuo maro, palaidotas rugsėjo 29 d. bažnyčioje Florencijoje.
Kūryba
Savo gyvenimo metu kai kuriuo laikotarpiu Andrėjos del Sarto kūryba buvo laikoma lygia tai, kurią atliko Mikelandželas ir Rafaelis, tačiau po mirties dailininko autoritetas greitai smuko. Dž. Vazario teigimu, Andrėjai trūko aistros ir audringumo, kurio galėtų įkvėpti į savo paveikslus. Dailininkas esą buvo ramaus ir melancholiško būdo (tai atsispindi ir Andrėjos autoportrete 1528 m.). Ne ką geriau atsiliepiama apie Andrėjos žmoną Lukreciją, kuri esą buvo silpna ir aikštinga asmenybė, dariusi neigiamą poveikį dailininkui. Savo žmoną dailininkas naudojo kaip modelį madonų atvaizdams, pvz., „Madonoje su harpijomis“.
Andrėjos del Sarto kūryba skirstoma į dvi dalis: ankstyvąją ir vėlyvąją (po 1520 m.). Ankstyvojoje labiau dominuoja monochromatiniai piešiniai, kai vėlyvojoje Andrėja parodo geriausią savo, kaip spalvų meistro, talentą, kas įgalino jį būti geriausiu spalvų valdymo meistru Italijoje („Mergelės Marijos paėmimas į dangų“), neskaitant Venecijos dailininkų. Neramios vėlesniųjų darbų spalvos atliepia tuo metu pradėjusį Florencijoje įsigalėti manierizmą. Bernardas Berensonas aukštai vertino Andrėjos ankstyvojo periodo darbus ir rašė apie San Salvi „Paskutinę vakarienę“, kaip vienintelį tokios temos kūrinį, į kurį galima žiūrėti su malonumu mačius Leonardo da Vinčio „Paskutinę vakarienę“. Tačiau Berensonas kritikavo Del Sarto vėlyvuosius kūrinius, pavyzdžiui, „Mergelės Marijos paėmimą į dangų“ dėl per didelio dėmesio suteikimo drapiruočių vaizdavimui, o ne meniniui įkvėpimui.
Darbų galerija
- „Lošėjų bausmė“ (apie 1510, bažnyčia, Florencija)
- „Mergelės Marijos gimimas“ (apie 1514, bažnyčia, Florencija)
- „Šv. Jonas Krikštytojas krikštija žmones“ (apie 1517, Chiostro dello Scalzo, Florencija)
- „Žmonos portretas“ (1513–14, Prado muziejus, Madridas)
- „Jauno vyro portretas“ (apie 1518, Londono nacionalinė galerija)
- „Šv. Šeima“ (apie 1520, Piti rūmai, Florencija)
- „Madonna della Scala“ (1522–23, Prado muziejus, Madridas)
- „Paskutinė vakarienė“ (1527, San Salvi bažnyčia, Florencija)
- „Geroji naujiena“ (apie 1528, Piti rūmai, Florencija)
- „Moteris su Petrarkos knyga“ (1528–29, Uficių galerija, Florencija)
- „Madona su Kūdikiu, Šv. Jonas ir Šv. Elžbieta“ (1529, Piti rūmai, Florencija)
- „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ (apie 1530, Piti rūmai, Florencija)
Nuorodos
- Bernhard Berenson. The Florentine Painters of Renaissance
- Encyclopaedia Britannica
- treccani.it
- Andrea del Sarto WGA tinklalapyje
- Katalikų enciklopedija
- Andrea del Sarto biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Andrea del Sarto, Kas yra Andrea del Sarto? Ką reiškia Andrea del Sarto?
Andreja del SartasAndrejos del Sarto autoportretas apie 1528 Uficiu galerija Florencija Gime 1486 m liepos 16 d FlorencijaMire 1530 m rugsejo 29 d 44 metai FlorencijaTautybe italasVeikla italu dailininkas Vikiteka Andrea del Sarto Andreja del Sartas it Andrea del Sarto tikr Andrea d Agnolo di Francesco di Luca di Paolo del Migliore 1486 liepos 16 d 1530 m rugsejo 29 d italu brandziojo renesanso dailininkas is Florencijos Andreja del Sartas buvo vienu didziausiu savo laikmecio renesanso dailes meistru ir daug prisidejo prie manierizmo issivystymo Florencijoje Svarbiausiais jo darbais laikomos freskos Santissima Annunziata ir Chiostro dello Scalzo baznyciose Is paveikslu zymiausiu minima Madona su harpijomis 1517 Uficiu galerija BiografijaAndrea del Sartas gime 1486 liepos 16 d Florencijoje Jo tevas Anjolas buvo siuvejas dirbo su audiniais Del to Andreja gavo savo pravarde it del sarto siuvejo Is pradziu Andreja mokesi auksakalystes taciau buvo pastebetas dailininko Dzian Bariles Gian Barile kuris pasieme jį mokiniu pas save Apie 1498 m Dzian Barile perleido Andreja vienam garsiausiu Florencijos dailininku Pjerui di Kozimui Pasak Dz Vazario Andreja del Sartui ypac didelį poveikį padare Leonardo da Vincio ir Mikelandzelo kartonai freskoms Vekjo rumuose kuriuose jaunasis Andreja mokesi kopijuodamas didziuju meistru darbus Madona su harpijomis 1517 Uficiu galerija Florencija Pavadinimas kiles is to kad Madona vaizduojama ant postamento kuriame pavaizduotos harpijos Apie 1505 06 m Andreja del Sartas paliko Pjero di Kozimo mokykla ir su M Albertinelio mokiniu Francabidzu atidare bendra studija bei pradejo savarankiska profesionalaus dailininko karjera 1509 m Andreja sulauke pirmo reiksmingo uzsakymo vienuolyno baznycioje Joje Andreja atliko keleta fresku kurios jį isgarsino Florencijoje ir buvo tokios sekmingos kad servitai įprase dailininka atlikti ju daugiau Andreja del Sartas baige sias freskas iki 1514 m ir gerokai veliau dar dirbo sioje baznycioje Ankstyvajam Andrejos stiliui budinga Fra Bartolomejo ir Rafaelio įtakos Apie 1511 m Andreja del Sartas jau buvo zinomas dailininkas Florencijos uzsakymu rinka pasidalines su Fra Bartolomeju Jo studijoje mokesi busimieji manierizmo pirmieji meistrai Rosas Fjorentinas ir Jakopas da Pontormas Tarp velesniu mokiniu Dzordzas Vazaris ir Franceskas Salviatis Apie 1511 12 m Andreja pradejo dirbti Chiostro dello Scalzo baznycioje Siose monochromatinese freskose atskleide savo piesejo talenta del ko buvo pramintas meistru be klaidu 1517 m Andreja nutape tikriausiai geriausiai zinoma savo paveiksla Madona su harpijomis ir Jauno vyro portreta Jo biciuliu tuo metu buvo Jakopas Sansovinas Mazdaug 1517 m pabaigoje Andreja vede Lukrecija del Fede Lucrezia del Fede ir buvo pakviestas į Prancuzijos karaliaus Pranciskaus I dvara kuriam anksciau sekmingai pardave pora paveikslu Andrejos laikas Paryziuje nebuvo sekmingas Jis isbuvo jame apie 1 metus ir grįzo į Florencija Pasak Dz Vazario labiau del zmonos Sv Jonas Krikstytojas apie 1528 Piti rumai Florencija 1520 m grįzes į Florencija Andreja greitai issvaiste Prancuzijoje uzdirbtus pinigus Pasak vienos legendos karalius buvo ju daves pirkti dailes darbams Florencijoje taciau Andreja uz juos nusipirko nama dabar manoma kad tai tik prasimanymas Istorijos epizoda veliau panaudojo anglu poetas eilerastyje skirtame Andrejai del Sartui 1520 21 m dailininkas dirbo Mediciu viloje prie Prato taciau sie darbai nutruko mirus uzsakovui popieziui Leonui X Mediciui Freska Cezario triumfas veliau baige Alesandras Aloris Minima kad 1523 m Andreja nutape Rafaelio popieziaus Leono X portreto kopija kuri buvo Mediciu seimos pasiusta Mantujos hercogui kaip tikra Apie 1526 m Andreja galu gale baige freskas Chiostro dello Scalzo baznycioje ir 1527 m atliko paskutinį reiksminga monumentalu darba freska Paskutine vakariene San Salvi baznycioje kuria pradejo 1519 m Velyvieji Andrea paveikslai rodo pilnai susiformavusį viena iskiliausiu italu brandziojo renesanso meistru Andreja del Sartas mire 1530 m nuo maro palaidotas rugsejo 29 d baznycioje Florencijoje KurybaSavo gyvenimo metu kai kuriuo laikotarpiu Andrejos del Sarto kuryba buvo laikoma lygia tai kuria atliko Mikelandzelas ir Rafaelis taciau po mirties dailininko autoritetas greitai smuko Dz Vazario teigimu Andrejai truko aistros ir audringumo kurio galetu įkvepti į savo paveikslus Dailininkas esa buvo ramaus ir melancholisko budo tai atsispindi ir Andrejos autoportrete 1528 m Ne ka geriau atsiliepiama apie Andrejos zmona Lukrecija kuri esa buvo silpna ir aikstinga asmenybe dariusi neigiama poveikį dailininkui Savo zmona dailininkas naudojo kaip modelį madonu atvaizdams pvz Madonoje su harpijomis Andrejos del Sarto kuryba skirstoma į dvi dalis ankstyvaja ir velyvaja po 1520 m Ankstyvojoje labiau dominuoja monochromatiniai piesiniai kai velyvojoje Andreja parodo geriausia savo kaip spalvu meistro talenta kas įgalino jį buti geriausiu spalvu valdymo meistru Italijoje Mergeles Marijos paemimas į dangu neskaitant Venecijos dailininku Neramios velesniuju darbu spalvos atliepia tuo metu pradejusį Florencijoje įsigaleti manierizma Bernardas Berensonas aukstai vertino Andrejos ankstyvojo periodo darbus ir rase apie San Salvi Paskutine vakariene kaip vienintelį tokios temos kurinį į kurį galima ziureti su malonumu macius Leonardo da Vincio Paskutine vakariene Taciau Berensonas kritikavo Del Sarto velyvuosius kurinius pavyzdziui Mergeles Marijos paemima į dangu del per didelio demesio suteikimo drapiruociu vaizdavimui o ne meniniui įkvepimui Darbu galerija Loseju bausme apie 1510 baznycia Florencija Mergeles Marijos gimimas apie 1514 baznycia Florencija Sv Jonas Krikstytojas krikstija zmones apie 1517 Chiostro dello Scalzo Florencija Zmonos portretas 1513 14 Prado muziejus Madridas Jauno vyro portretas apie 1518 Londono nacionaline galerija Sv Seima apie 1520 Piti rumai Florencija Madonna della Scala 1522 23 Prado muziejus Madridas Paskutine vakariene 1527 San Salvi baznycia Florencija Geroji naujiena apie 1528 Piti rumai Florencija Moteris su Petrarkos knyga 1528 29 Uficiu galerija Florencija Madona su Kudikiu Sv Jonas ir Sv Elzbieta 1529 Piti rumai Florencija Mergeles Marijos paemimas į dangu apie 1530 Piti rumai Florencija NuorodosVikiteka Andrea del Sarto vaizdine ir garsine medziagaBernhard Berenson The Florentine Painters of Renaissance Encyclopaedia Britannica treccani it Andrea del Sarto WGA tinklalapyje Kataliku enciklopedija Andrea del Sarto biografija Giorgio Vasari Le Vite anglu k Archyvuota kopija 2012 03 18 is Wayback Machine projekto