Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Anibalė Karačis it Annibale CarracciAnibalės Karačio autoportretas apie 1585 dingęs Gimė 1560 m lapkričio 3 d ParyžiusMi
Anibalė Karačis
| Anibalė Karačis it. Annibale Carracci | |
|---|---|
| Anibalės Karačio autoportretas (apie 1585, dingęs) | |
| Gimė | 1560 m. lapkričio 3 d. Paryžius |
| Mirė | 1609 m. liepos 15 d. (48 metai) Roma |
| Palaidotas (-a) | Romos Panteonas |
| Tautybė | italas |
| Veikla | tapytojas, grafikas |
| Vikiteka | Annibale Carracci |
Anibalė Karačis (it. Annibale Carracci, 1560 m. lapkričio 3 – 1609 m. liepos 15 d.) – italų baroko tapytojas ir grafikas iš Bolonijos, talentingiausias iš Karačių giminės.
Anibalė daug prisidėjo prie akademistinės dailės mokyklos tradicijos, paremtos praeities didžiųjų meistrų kūrybos studijavimu, susiformavimo Europoje. Nors Anibalė laikomas baroko dailininku, iš tikro jo sąsajos su vėliau sekusiu klasicizmu yra kur kas tampresnės.
Svarbiausiu Anibalės darbu laikomos freskos Romoje. Tarp jo mokinių ir pasekėjų – Gvidas Renis, Domenikinas, Gverčinas ir daugelis kitų. Per Bolonijos mokyklą jo įtaką patyrė prancūzai Nikola Pusenas ir Klodas Lorenas.
Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose yra Anibalės Karačio paveikslas „Pieta“.
Biografija
Anibalė Karačis gimė 1560 m. lapkričio 3 d. Bolonijoje siuvėjo šeimoje. Pirmuosius dailės mokslus išėjo pas pusbrolį Liudoviką, kuris mokė tapybos, ir brolį Agostiną, kuris išmokė jį raižytojo amato. Broliai pavyzdžio sėmėsi iš Florencijos dailės, Rafaelio ir Andrea del Sarto.
1580-81 m. Anibalė daug keliavo po Šiaurės Italiją studijuodamas renesanso dailės meistrų kūrybą. Pabuvojo Parmoje ir Venecijoje, kurioje, tikėtina, susitiko su Jakopu Basanu. 1582 m. Anibalė grįžo į Boloniją, kur kartu su broliu ir pusbroliu atidarė nuosavą dailės mokyklą Accademia degli Incamminati (Pažengusiųjų mokykla), kuri vėlesnėje literatūroje buvo dar vadinama Karačių arba Eklektikų mokykla. Mokykloje Karačiai siekė atgaivinti Italijos aukštojo renesanso dailės tradiciją, kaip atsvarą tuo metu dominavusiam manierizmui. Anibalė, spėjama, mokykloje buvo atsakingas už tapybos ir piešimo klasę.
Naujoji dailės mokykla buvo tokia populiari, kad esą likusios dailės mokyklos Bolonijoje buvo priverstos užsidaryti. Karačiai suformavo dailės mokyklą, kurios stilistika ir metodai po to porą šimtmečių dominavo Europoje. Kaip aukščiausius dailės etalonus ir sekimo pavyzdžius Karačiai užtvirtino tokius meistrus kaip Rafaelis, Ticianas, Koredžas, Paolas Veronezė, Tintoretas. Jie nusigręžė nuo Mikelandželo įkvėpto manierizmo, grąžino dailės objekto studijavimą ir piešimą iš natūros. Vienus pirmųjų reikšmingų darbų Karačiai atliko kartu, pvz., Fava rūmuose Bolonijoje 1583–84 m.
Anibalė buvo talentingiausias iš brolių. Ankstyvuosiuose savo darbuose jis atidavė duoklę praeities meistrams. Pavyzdžiui, „Kristaus krikštas“ (1584) įkvėptas Koredžo, „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ (1590) − Paolo Veronezės. Kitų meistrų imitavimas padėjo pamatus vėlesnei Europos dailės akademinei . 1587–88 m. Anibalė vėl keliavo po Šiaurės Italiją. Apie 1588–91 m. broliai dirbo Magnani rūmuose ir apie 1593 m. − Sampieri rūmuose Bolonijoje freskos technika.
Tolydžio kylant dailininkų šlovei Anibalė ir Agostinas 1595 m. buvo pakviesti į Romą kardinolo Odoardo Farnezės. Liudovikas liko Bolonijoje vadovauti mokyklai. Kartu su būriu mokinių 1597 m. Karačiai užsiėmė freskų atlikimu . Freskos Farnezės rūmuose, žinomos bendru pavadinimu „Dievų meilės“, tapo žymiausiu Anibalės kūriniu. Pačioje projekto pradžioje Agostinas dėl neaiškių priežasčių pasišalino nuo darbų. Freskose Anibalė sukūrė sudėtingas figūrų kompozicijas antikinės mitologijos motyvais. Jose dailininkas parodė geriausią, ką išmoko iš praeities meistrų, bei nuosavą klasikinės dailės viziją. Šios freskos tiesiogiai įkvėpė vėlesnius baroko ir rokoko freskų kūrinius, tarp jų Pjetro da Kortonos ir Džovanio Lanfranko.
Romoje Anibalė išvystė nuosavą stilių, beveik priešingą tuo metu kaip tik Romoje buvusio Karavadžo stiliui. Dviejų didžiausių to meto Italijos meistrų tapybą vieną šalia kitos suvedė darbai Santa Maria del Popolo bažnyčios Cerasi koplyčioje, kurioje Anibalės Karačio, tikriausiai garsiausias paveikslas, „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ yra tarp dviejų Karavadžo šedevrų.
1601 m. Anibalė baigė darbus Farnezės rūmuose, tačiau kardinolas Farnezė jų pilnai taip ir neapmokėjo. Vėlesniuose metuose Anibalės produktyvumas smuko. Po 1606 m. dėl neaiškių priežasčių jis visiškai nebetapė, manoma, kad pasidavė melancholijai ir depresijai. Anibalė Karačis mirė 1609 m. liepos 15 d., palaidotas pagal pomirtinį norą Romos Panteone šalia Rafaelio.
Kūryba
Porą šimtmečių po Anibalės mirties freskos Farnezės rūmuose buvo laikomos šedevrais, lygiais Rafaelio freskoms Vatikano stancose ir Mikelandželo freskoms Siksto koplyčioje. Anibalės mokiniais buvo visa plejada gerbiamų Bolonijos dailės mokyklos meistrų: Gvidas Renis, Džovanis Lanfrankas, Frančeskas Albanis, Domenikinas ir kiti. Iš jo dailės mokėsi Gverčinas, Sasoferatas, Rubensas, Berninis, Nikola Pusenas, Klodas Lorenas.
XIX a. viduryje visa Bolonijos dailės mokykla buvo griežtai sukritikuota įtakingo anglų meno kritiko Džono Raskino. Džonas Raskinas buvo prerafaelitų meno judėjimo ideologas, kuris tikrą meną matė Italijos XIV a. ankstyvojo renesanso dailėje. Kritikas teisingai įžvelgė Bolonijos dailės eklektiką − praeities meistrų dailės metodų kopijavimą, tačiau nepelnytai nuvertino didžiausius Bolonijos meistrus. Maždaug šimtą metų po to daugelis Bolonijos dailininkų atsidūrė užmirštųjų gretose. Tačiau XX a. viduryje dėmesys Karačių mokyklai pradėjo grįžti ir Anibalė pradėtas vertinti vienu didžiausių Italijos dailininkų.
Savo daile Anibalė Karačis prisidėjo prie Europos akademistinės, klasikinės dailės principų formavimo. Karačių mokyklos dailės studijavimo metodus perėmė pirmaujančios Europos akademinės dailės įstaigos. Tarp Anibalės darbų pažymėtini dramatiški peizažai, kuriuose mažomis ir nereikšmingomis figūromis vaizduojami žmonės. Garsiausias tokio pobūdžio darbas − „Kelionė į Egiptą“ (1603). Tokia peizažo forma įsitvirtino Europos dailėje porą šimtmečių į priekį. Savo raižiniuose dailininkas atsipalaiduodavo vaizduodamas komiškas situacijas. Anibalei priskiriamas karikatūros žanro išradimas.
Darbų galerija
- „Kristaus krikštas“ (1584, San Gregorio, Bolonija)
- „Venera su satyru“ (apie 1590, Uficių galerija, Florencija)
- „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ (apie 1590, Prado muziejus, Madridas)
- „Venera ir Adonis“ (apie 1595, Meno istorijos muziejus Vienoje)
- „Herkulio pasirinkimas“ (apie 1596, Kapodimontės muziejus, Neapolis)
- „Pieta“ (apie 1600, Kapodimontės muziejus, Neapolis)
- „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“ (1600-01, Santa Maria del Popolo, Roma)
- Triptikas „Kristaus apraudojimas“ (1604-05, , Roma)
- „Poilsis pakeliui į Egiptą“ (apie 1606, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
Išnašos
- Žemaičių muziejus „Alka“ Archyvuota kopija 2013-02-14 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Encyclopaedia Britannica
- Anibalė Karačis WGA tinklalapyje
- Trumpa apybraiža Uficių galerijos tinklalapyje
- Trumpa apybraiža Met muziejaus tinklalapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Anibalė Karačis, Kas yra Anibalė Karačis? Ką reiškia Anibalė Karačis?
Anibale Karacis it Annibale CarracciAnibales Karacio autoportretas apie 1585 dinges Gime 1560 m lapkricio 3 d ParyziusMire 1609 m liepos 15 d 48 metai RomaPalaidotas a Romos PanteonasTautybe italasVeikla tapytojas grafikasVikiteka Annibale Carracci Anibale Karacis it Annibale Carracci 1560 m lapkricio 3 1609 m liepos 15 d italu baroko tapytojas ir grafikas is Bolonijos talentingiausias is Karaciu gimines Anibale daug prisidejo prie akademistines dailes mokyklos tradicijos paremtos praeities didziuju meistru kurybos studijavimu susiformavimo Europoje Nors Anibale laikomas baroko dailininku is tikro jo sasajos su veliau sekusiu klasicizmu yra kur kas tampresnes Svarbiausiu Anibales darbu laikomos freskos Romoje Tarp jo mokiniu ir pasekeju Gvidas Renis Domenikinas Gvercinas ir daugelis kitu Per Bolonijos mokykla jo įtaka patyre prancuzai Nikola Pusenas ir Klodas Lorenas Zemaiciu muziejuje Alka Telsiuose yra Anibales Karacio paveikslas Pieta BiografijaAnibale Karacis gime 1560 m lapkricio 3 d Bolonijoje siuvejo seimoje Pirmuosius dailes mokslus isejo pas pusbrolį Liudovika kuris moke tapybos ir brolį Agostina kuris ismoke jį raizytojo amato Broliai pavyzdzio semesi is Florencijos dailes Rafaelio ir Andrea del Sarto 1580 81 m Anibale daug keliavo po Siaures Italija studijuodamas renesanso dailes meistru kuryba Pabuvojo Parmoje ir Venecijoje kurioje tiketina susitiko su Jakopu Basanu 1582 m Anibale grįzo į Bolonija kur kartu su broliu ir pusbroliu atidare nuosava dailes mokykla Accademia degli Incamminati Pazengusiuju mokykla kuri velesneje literaturoje buvo dar vadinama Karaciu arba Eklektiku mokykla Mokykloje Karaciai sieke atgaivinti Italijos aukstojo renesanso dailes tradicija kaip atsvara tuo metu dominavusiam manierizmui Anibale spejama mokykloje buvo atsakingas uz tapybos ir piesimo klase Naujoji dailes mokykla buvo tokia populiari kad esa likusios dailes mokyklos Bolonijoje buvo priverstos uzsidaryti Karaciai suformavo dailes mokykla kurios stilistika ir metodai po to pora simtmeciu dominavo Europoje Kaip auksciausius dailes etalonus ir sekimo pavyzdzius Karaciai uztvirtino tokius meistrus kaip Rafaelis Ticianas Koredzas Paolas Veroneze Tintoretas Jie nusigreze nuo Mikelandzelo įkvepto manierizmo grazino dailes objekto studijavima ir piesima is naturos Vienus pirmuju reiksmingu darbu Karaciai atliko kartu pvz Fava rumuose Bolonijoje 1583 84 m Dievu meiles lubu freska 1597 1602 Roma Anibale buvo talentingiausias is broliu Ankstyvuosiuose savo darbuose jis atidave duokle praeities meistrams Pavyzdziui Kristaus krikstas 1584 įkveptas Koredzo Mergeles Marijos paemimas į dangu 1590 Paolo Veronezes Kitu meistru imitavimas padejo pamatus velesnei Europos dailes akademinei 1587 88 m Anibale vel keliavo po Siaures Italija Apie 1588 91 m broliai dirbo Magnani rumuose ir apie 1593 m Sampieri rumuose Bolonijoje freskos technika Tolydzio kylant dailininku slovei Anibale ir Agostinas 1595 m buvo pakviesti į Roma kardinolo Odoardo Farnezes Liudovikas liko Bolonijoje vadovauti mokyklai Kartu su buriu mokiniu 1597 m Karaciai uzsieme fresku atlikimu Freskos Farnezes rumuose zinomos bendru pavadinimu Dievu meiles tapo zymiausiu Anibales kuriniu Pacioje projekto pradzioje Agostinas del neaiskiu priezasciu pasisalino nuo darbu Freskose Anibale sukure sudetingas figuru kompozicijas antikines mitologijos motyvais Jose dailininkas parode geriausia ka ismoko is praeities meistru bei nuosava klasikines dailes vizija Sios freskos tiesiogiai įkvepe velesnius baroko ir rokoko fresku kurinius tarp ju Pjetro da Kortonos ir Dzovanio Lanfranko Romoje Anibale isvyste nuosava stiliu beveik priesinga tuo metu kaip tik Romoje buvusio Karavadzo stiliui Dvieju didziausiu to meto Italijos meistru tapyba viena salia kitos suvede darbai Santa Maria del Popolo baznycios Cerasi koplycioje kurioje Anibales Karacio tikriausiai garsiausias paveikslas Mergeles Marijos paemimas į dangu yra tarp dvieju Karavadzo sedevru Kelione į Egipta 1602 03 Doria Pamphilj galerija Roma 1601 m Anibale baige darbus Farnezes rumuose taciau kardinolas Farneze ju pilnai taip ir neapmokejo Velesniuose metuose Anibales produktyvumas smuko Po 1606 m del neaiskiu priezasciu jis visiskai nebetape manoma kad pasidave melancholijai ir depresijai Anibale Karacis mire 1609 m liepos 15 d palaidotas pagal pomirtinį nora Romos Panteone salia Rafaelio KurybaPora simtmeciu po Anibales mirties freskos Farnezes rumuose buvo laikomos sedevrais lygiais Rafaelio freskoms Vatikano stancose ir Mikelandzelo freskoms Siksto koplycioje Anibales mokiniais buvo visa plejada gerbiamu Bolonijos dailes mokyklos meistru Gvidas Renis Dzovanis Lanfrankas Franceskas Albanis Domenikinas ir kiti Is jo dailes mokesi Gvercinas Sasoferatas Rubensas Berninis Nikola Pusenas Klodas Lorenas XIX a viduryje visa Bolonijos dailes mokykla buvo grieztai sukritikuota įtakingo anglu meno kritiko Dzono Raskino Dzonas Raskinas buvo prerafaelitu meno judejimo ideologas kuris tikra mena mate Italijos XIV a ankstyvojo renesanso daileje Kritikas teisingai įzvelge Bolonijos dailes eklektika praeities meistru dailes metodu kopijavima taciau nepelnytai nuvertino didziausius Bolonijos meistrus Mazdaug simta metu po to daugelis Bolonijos dailininku atsidure uzmirstuju gretose Taciau XX a viduryje demesys Karaciu mokyklai pradejo grįzti ir Anibale pradetas vertinti vienu didziausiu Italijos dailininku Savo daile Anibale Karacis prisidejo prie Europos akademistines klasikines dailes principu formavimo Karaciu mokyklos dailes studijavimo metodus pereme pirmaujancios Europos akademines dailes įstaigos Tarp Anibales darbu pazymetini dramatiski peizazai kuriuose mazomis ir nereiksmingomis figuromis vaizduojami zmones Garsiausias tokio pobudzio darbas Kelione į Egipta 1603 Tokia peizazo forma įsitvirtino Europos daileje pora simtmeciu į priekį Savo raiziniuose dailininkas atsipalaiduodavo vaizduodamas komiskas situacijas Anibalei priskiriamas karikaturos zanro isradimas Darbu galerija Kristaus krikstas 1584 San Gregorio Bolonija Venera su satyru apie 1590 Uficiu galerija Florencija Mergeles Marijos paemimas į dangu apie 1590 Prado muziejus Madridas Venera ir Adonis apie 1595 Meno istorijos muziejus Vienoje Herkulio pasirinkimas apie 1596 Kapodimontes muziejus Neapolis Pieta apie 1600 Kapodimontes muziejus Neapolis Mergeles Marijos paemimas į dangu 1600 01 Santa Maria del Popolo Roma Triptikas Kristaus apraudojimas 1604 05 Roma Poilsis pakeliui į Egipta apie 1606 Ermitazas Sankt Peterburgas IsnasosZemaiciu muziejus Alka Archyvuota kopija 2013 02 14 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Annibale Carracci vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica Anibale Karacis WGA tinklalapyje Trumpa apybraiza Uficiu galerijos tinklalapyje Trumpa apybraiza Met muziejaus tinklalapyje