Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei

Vytauto Didžiojo garbei

Knygos viršelis
Autoriai	Vytauto Didžiojo komitetas
Šalis	Lietuva
Sritis	Istorija, parašų ir spaudų kolekcija
Originalus leidimas
Pavadinimas	Vytauto Didžiojo garbei
Šalis	Lietuva
Kalba	lietuvių
Išleista	1930 m.
Formatas	Kietais odiniais viršeliais
Puslapių	162

Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ – Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus mininti knyga, kurią 1930 m. parengė Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo komitetas. Ši knyga – didelio formato rankomis pagamintas albumas odiniais viršeliais. Knygoje sudėta gausi ir spaudų kolekcija, 1930 m. iškilmingos knygos kelionės metu surinkta iš įvairių Lietuvos kampelių. Parašai su spaudais užima 162 didelės knygos puslapius, joje 1540 spaudų, o parašų – trigubai daugiau.

Nuo 2017 m. Raportų knyga įrašyta UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre, pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentu.

Istorija

1929 m. gruodžio 31 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas Vytautui Didžiajam minėti įstatymas 1930-uosius pavadinti Vytauto Didžiojo metais. 1930 m. pradžioje išplatintas kreipimasis į Lietuvos visuomenę dėl naujo šventės komiteto steigimo. Taip Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune buvo įkurta visuomeninė organizacija – Vytauto Didžiojo komitetas. Jo garbės pirmininku išrinktas prezidentas Antanas Smetona. 1930–ieji metai sutapo su 500-osiomis kunigaikščio Vytauto neįvykusio karūnavimo ir mirties metinėmis.

Vytauto Didžiojo komiteto narių iniciatyva kilo sumanymas vežti per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslą ir Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“. Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą priminti okupuoto Vilniaus krašto klausimą. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė per Lietuvą tapo bene pagrindine metų misija. Mintį apnešti Lietuvos valstybės sienomis Vytauto atvaizdą pirmą kartą Komiteto posėdyje 1930 m. gegužės 7 d. išsakė pulkininkas Vladas Braziulevičius.Lietuvos šaulių sąjunga pateikė kiek kitokį pasiūlymą – siųsti šauklius su atitinkamomis prakalbomis, tačiau vėliau jie pritarė pirminiam pasiūlymui.

Buvo parengtas paveikslo nešimo žemėlapis su datomis. Tačiau tai buvo ne paveikslas, o mediniuose rėmuose įstatytas Petro Rimšos sukurtas padidintas medalis, iškeltas ant stiebo su dviem atramomis. Dokumentuose jis vadintas Vytauto medalionu, tačiau tuometėje spaudoje prigijo paveikslo pavadinimas. Jį turėjo nešti uniformuoti šauliai, ginkluoti kariai ar šaulių garbės sargyba, palydovai – Raportų knygos nešėjai. Buvo numatyti paveikslo sutikimo scenarijai.

Žygis pradėtas Kaune 1930 m. liepos 15 d. Paveikslas ir knyga pabuvojo beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose, daugelyje miestelių ir rugsėjo 7 d. grįžo į Kauną. 1930-aisiais Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, todėl į maršrutą nebuvo įtrauktas. Raportų knyga buvo iškilmingai sutinkama kiekvienoje sustojimo vietoje. Keliai, kuriais judėjo procesija, buvo papuošiami gėlėmis, pastatomi sutiktuvių vartai. Knygoje pasirašė ir antspaudus sudėjo įstaigų, organizacijų, draugijų miestų, miestelių ir kaimų vietos valdžios, įvairių įstaigų tarnautojai, organizacijų atstovai, taip pat rašėsi kunigai, šauliai, savanoriai, kariškiai, kiti veikėjai. Paveikslo kelionė buvo plačiai nušviesta spaudoje. Daugelyje vietų šią šventę rėmė žydų, kitų tautinių mažumų, evangelikų, stačiatikių organizacijos, pasirašiusios Raportų knygoje. Iš Raportų knygos galima spręsti apie vienos ar kitos vietovės kultūrinę erdvę. Knygoje buvo užrašoma, kada paveikslas atvyko ir išvyko. Beje, iš paskelbtų datų aiškėja, kad knygos kelionė ne visada sutapdavo su iš anksto sudarytu ir paskelbtu grafiku. Joje buvo įrašyta nemažai ir įvairių kitų asmenų įrašų.

Po kelionės per Lietuvą, knyga buvo perduota saugoti į Kauno karo muziejų. Sovietmečiu knyga buvo saugoma muziejuose Kaune ir Kauno miesto archyve. Iš jo 1963 m. Raportų knyga perduota Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriame 1965 m. iš gautų dokumentų buvo sudarytas Antano Smetonos fondas.

2017 m. birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu dokumentinio paveldo saugotojams buvo įteikti penki UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai, tarp kurių – Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“.

Aplankytos vietovės

1. Aleksandrija
2. Alytus
3. Alovė
4. Alvitas
5. Andrioniškis
6. Anykščiai
7. Antanavas
8. Ariogala
9. Aukštadvaris
10. Babriškės
11. Bagotoji
12. Balbieriškis
13. Barzdai
14. Batakiai
15. Betygala
16. Birštonas
17. Biržai
18. Blinstrubiškių dvaras
19. Bubiai
20. Čekiškė
21. Darbėnai
22. Darsūniškis
23. Daugai
24. Degėsiai
25. Dūmiškiai
26. Dusmenys
27. Gadonavas
28. Garliava
29. Gelgaudiškis
30. Gelvonai
31. Giedraičiai
32. Gražiškiai
33. Griškabūdis
34. Grūšlaukė
35. Gudeliai
36. Igliauka
37. Inturkė
38. Ylakiai
39. Jieznas
40. Kairiai
41. Kaišiadorys
42. Kaltinėnai
43. Kalvarija
44. Kaunas
45. Kaunas ties Vytauto bažnyčia
46. Kaunas. Vilijampolė
47. Kaunas. Karininkų kursai
48. Kaupiškiai
49. Kelmė
50. Kengių dvaras
51. Kernavė
52. Kiduliai
53. Kybartai
54. Klaipėda
55. Kražiai
56. Kretinga
57. Krokialaukis
58. Krosna
59. Kruonis
60. Kudirkos Naumiestis
61. Kukoraičiai
62. Kurtuvėnai
63. Lauksargė
64. Lazdijai
65. Leipalingis
66. Leliūnai
67. Liduokiai
68. Liepalotai
69. Linkuva
70. Liudvinavas
71. Lygumai
72. Lukšiai
73. Luokė
74. Marijampolė
75. Mauručiai
76. Mažeikiai
77. Merkinė
78. Miežiškiai
79. Miroslavas
80. Mitkiškiai
81. Molėtai
82. Mosėdis
83. Musninkai
84. Naujoji Ūta
85. Nemakščiai
86. Nemaniūnai
87. Nevarėnai
88. Onuškis
89. Pabaiskas
90. Pabiržė
91. Pagėgiai
92. Pajavonys
93. Pakražantis
94. Pakruojis
95. Palanga
96. Panevėžys
97. Paparčiai
98. Pasvalys
99. Pašilė
100. Pavandenis
101. Perloja
102. Pievėnai
103. Piktupėnai
104. Pilviškiai
105. Plokščiai
106. Plutiškės
107. Priekulė
108. Prienai
109. Pumpėnai
110. Raguvėlė
111. Raseiniai
112. Raudondvaris
113. Rimkai
114. Salantai
115. Saločiai
116. Sasnava
117. Seirijai
118. Seredžius
119. Simnas
120. Sintautai
121. Skaudvilė
122. Skriaudžiai
123. Skuodas
124. Slavikai
125. Stakliškės
126. Subačius
127. Suginčiai
128. Šakiai
129. Šaukėnai
130. Šešuoliai
131. Šiauliai
132. Šiauliai. Gubernija
133. Šilutė
134. Širvintos
135. Šumskai
136. Tauragė
137. Telšiai
138. Tirkšliai
139. Ūdrija
140. Ukmergė
141. Upyna
142. Utena
143. Užventis
144. Valakbūdis
145. Varėna
146. Varniai
147. Vaškai
148. Veisiejai
149. Veiveriai
150. Veliuona
151. Velžys
152. Vidiškis
153. Viduklė
154. Viešintai
155. Viešvėnai
156. Vilkaviškis
157. Vilkija
158. Virbalis
159. Zapyškis
160. Zibalai
161. Žalioji
162. Žasliai
163. Žemaitkiemiai
164. Židikai
165. Žiežmariai
166. Žiūriai Gudeliai

Šaltiniai

1. Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“ (nr.68) Archyvuota kopija 2017-04-11 iš Wayback Machine projekto.
2. Vida Girininkienė. Vytautas nori pamatyti savo Lietuvą... Archyvuota kopija 2017-07-02 iš Wayback Machine projekto.
3. Vytauto Didžiojo paveikslas Seirijuose europeana.com Archyvuota kopija 2024-12-28 iš Wayback Machine projekto.
4. Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą^{[neveikianti nuoroda]}archyvai.lt, 2017-06-06

Nuorodos

• Raportų knygai „Vytauto Didžiojo garbei“ – 85 metai (knygos aplankytų vietovių abėcėlinis sąrašas) Archyvuota kopija 2018-10-10 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos žinios. Vytauto Didžiojo kelionė per Lietuvą