Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
DarsūniškisDarsūniškio šv Agotos vartaiDarsūniškis54 44 13 š pl 24 07 08 r ilg 54 737 š pl 24 119 r ilg 54 737 24 119 Da
Darsūniškis
| Darsūniškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Darsūniškis | ||||||||||||||||
| 54°44′13″š. pl. 24°07′08″r. ilg. / 54.737°š. pl. 24.119°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kaišiadorių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kruonio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 240 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Darsūniškis | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Дорсунишки | |||||||||||||||
Darsūniškis – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 9 km į pietvakarius nuo Kruonio, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnaitijos centras. Stovi Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Darsūniškio kapinių koplyčia (XIX a.), veikia Darsūniškio pagrindinė mokykla, paštas (LT-56034). Stūkso Darsūniškio piliakalnis, yra saugomi gamtos paveldo objektai Darsūniškio mineralinis šaltinis ir Darsūniškio akmuo. Kaimas unikalus 3 vartais-koplytėlėmis: Šv. Agotos šiaurėje (pakeliui į Kruonį), Šv. Jurgio rytuose (pakeliui į Užgirėlį), Šv. Kazimiero pietuose. Šv. Agotos ir Šv. Kazimiero vartai-koplytėlės buvo pastatyti apie 1791 m. pažymint laisvojo miesto ribas. Juose stovėjo šv. Agotos ir šv. Kazimiero skulptūros. 1910 m. naujos gatvės pabaigoje pastatyti ir tretieji – šv. Jurgio vartai su to paties pavadinimo paveikslu. Visi šie vartai 1963 m. buvo nugriauti, 1990 m. atstatyti.
Etimologija
Darsūniškis yra asmenvardinis vietovardis, kadangi Kryžiuočių ordino kronikose dar 1365 m. minimas bajoras nuo Vilniaus, kurio vardas (Dirzsune), buvęs ir Vilniaus pilies viršininku. Tik vėliau minima ir vietovė – 1372 m. terra Dirsunen („Dirsūno žemė“). Kad vietovardis kilęs nuo asmenvardžio patvirtina ir vėlesni kronikų įrašai, minintys Dirsunenhusen („Dirsūno namai“). Slaviškuose šaltiniuose XV a. pabaigoje atsiranda kiek pakitusi forma: Dorsun- (arba Darsun-) + priesaga -išk- (Dorsunyski, Дорсунишки ir kt.). Būtent iš pastarosios lyties ir susiformavo dabartinis lietuviškas pavadinimas.
Liaudies etimologija pasakoja, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo slaviško dar synu („dovana sūnui“), neva kažkoks kunigaikštis dovanojęs šią žemę savo sūnui.
Istorija
Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Darsūniškio miške yra . Pro Darsūniškį (vokiečių šaltiniuose – Dirsunen) XIV a. 2-ojoje pusėje ėjo kryžiuočių kelias į Trakus ir Vilnių. 1372 m. minima, kad kryžiuočiai sudegino Dirsunen pilį ir išsivedė 400 belaisvių.Darsūniškio piliakalnis buvo vienas atraminių punktų, čia buvo didžiojo kunigaikščio pilis su nemaža įgula. Iki 1795 m. čia buvo Ldk (prie Nemuno kranto tikriausiai stovėjo Vytauto Didžiojo dvaras).
Apie XV a. vidurį pastatyta Darsūniškio bažnyčia, 1486 m. vietovė jau minima miestu. XVI a. 1-ojoje pusėje Darsūniškis tapo prekybos ir amatų centru, inventoriuje nurodoma, kad buvo 1 margo dydžio turgaus aikštė priešais Ldk dvarą, iš aikštės vedė dvi gatvės (Kaunan ir Punion). 1569 m. miestelyje buvo ~50 sodybų, gyveno 5 mėsininkai.1586 m. minimas miestelis ir pavietas. 1655 m. bažnyčia sudegė, 1694 m. pastatyta nauja, bet 1702 m. Švedijos kariuomenė ir ją sudegino.
1552 m. Darsūniškis minimas neprivilegijuotųjų miestų, 1699 m. – miestų ir miestelių sąrašuose. Ypač plėtėsi XVI a., kai pradėta intensyviai kirsti ir girias, medieną plukdyti į Vokietiją. Darsūniškis tapo miško ruošos centru, jame buvo prieplauka, kur sustodavo prekybos laivai. 1702 m. ties Darsūniškiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė švedų dalinį. Po mūšio atvykusi švedų kariuomenė Darsūniškį sudegino.
Sunykus prekybai, Darsūniškio aikštė buvo užstatyta. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1791 m. gruodžio 7 d. Darsūniškis gavo privilegiją, kuria patvirtintos laisvojo miesto Magdeburgo teisės, kurias miestelis jau kažkada buvo turėjęs. Nustatytos miestelio ribos, gyventojai atleisti nuo baudžiavos, jiems leista laisvai kirsti mišką miestelio statybai. Taip pat buvo patvirtintas Darsūniškio herbas. 1795 m. surašyta 41 šeima (304 žmonės), 1844 m. – 62 šeimos.
Po 1818 m. gaisro prie trijų kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatyti vartai – koplytėlės (1963 m. nugriauti, 1990 m. atstatyti). 1849 m. vietoje sudegusios pastatyta mūrinė Darsūniškio bažnyčia. 1868 m. buvo 668 gyventojų (303 žydai), 4 krautuvės, 7 . 1897 m. buvo 673 gyventojai, iš jų 42 šeimos prekybininkų. XIX a. Darsūniškis buvo miestelis Trakų apskrities Kruonio valsčiuje.
Per II pasaulinį karą vokiečių okupacinės valdžios įsakymu nužudyta apie 100 miestelio žydų. Miestelis sudegė. Po karo Darsūniškio apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, „A“ partizanų rinktinės partizanai.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Tuo metu įsteigtas medicinos punktas, biblioteka. Kaime veikė kultūros namai, sveikatos punktas. Užtenkus Nemuną dėl Kauno HE Darsūniškis galėjo dingti po vandeniu, jei išilgai upės kranto nebūtų supiltas apsauginis pylimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1565?–1586 m. | Darsūniškio valsčiaus centras | Kauno apskritis |
| 1625–1786? m. | Darsūniškio seniūnijos centras | ? |
| XIX a. | Kruonio valsčius | Trakų apskritis |
| 1919 m. | Darsūniškio valsčiaus centras | |
| 1950–1955 m. | Darsūniškio apylinkės centras | Žiežmarių rajonas |
| 1955–1962 m. | Jiezno rajonas | |
| 1962–1963 m. | Kaišiadorių rajonas | |
| 1963–1988 m. | Vilūnų apylinkė | |
| 1988–1995 m. | Kruonio apylinkė | |
| 1995– | Kruonio seniūnija | Kaišiadorių rajono savivaldybė |
Gyventojai
1738 m. miestelyje buvo 9, 1789 m. – 39, 1816 m. – 36 dūmai.
| Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1865 m.* | 1868 m. | 1893 m.* | 1897 m.sur. | 1905 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 796 | 668 | 1 000 | 673 | 747 | 817 | 533 | 494 | ||
| 1975 m. | 1979 m.sur. | 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 470 | 462 | 407 | 468 | 396 | 307 | 240 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- (1902–1984), žydų rašytojas, paskutinis Lietuvos rašytojas, rašęs tik jidiš kalba.
- Antanas Maciulevičius (1948–), kino režisierius
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Дорсунишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11 (21) : Домиции — Евреинова. С.-Петербургъ, 1893., 62 psl. (rus.)
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 126 psl.
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 42–44
- „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Istorija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-17. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
- „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 44
- „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 45
- Dorsuniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 131 psl. (lenk.)
- Darsūniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 506 psl.
- Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 36.
- Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Darsūniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 366 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Darsūniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 580 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Darsūniškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 390
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Darsūniškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 487 psl.
- Darsūniškio žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Darsūniškis, Kas yra Darsūniškis? Ką reiškia Darsūniškis?
DarsuniskisDarsuniskio sv Agotos vartaiDarsuniskis54 44 13 s pl 24 07 08 r ilg 54 737 s pl 24 119 r ilg 54 737 24 119 Darsuniskis Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kaisiadoriu rajono savivaldybeSeniunija Kruonio seniunijaGyventoju 2021 240Vikiteka DarsuniskisVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Darsu niskisKilmininkas Darsu niskioNaudininkas Darsu niskiuiGalininkas Darsu niskįĮnagininkas Darsu niskiuVietininkas Darsu niskyjeIstoriniai pavadinimai rus Dorsunishki Darsuniskis kaimas Kaisiadoriu rajono savivaldybeje 9 km į pietvakarius nuo Kruonio desiniajame Nemuno krante Seniunaitijos centras Stovi Darsuniskio Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia pastatyta 1855 m Darsuniskio kapiniu koplycia XIX a veikia Darsuniskio pagrindine mokykla pastas LT 56034 Stukso Darsuniskio piliakalnis yra saugomi gamtos paveldo objektai Darsuniskio mineralinis saltinis ir Darsuniskio akmuo Kaimas unikalus 3 vartais koplytelemis Sv Agotos siaureje pakeliui į Kruonį Sv Jurgio rytuose pakeliui į Uzgirelį Sv Kazimiero pietuose Sv Agotos ir Sv Kazimiero vartai koplyteles buvo pastatyti apie 1791 m pazymint laisvojo miesto ribas Juose stovejo sv Agotos ir sv Kazimiero skulpturos 1910 m naujos gatves pabaigoje pastatyti ir tretieji sv Jurgio vartai su to paties pavadinimo paveikslu Visi sie vartai 1963 m buvo nugriauti 1990 m atstatyti Akmuo su 1372 m data salia mokyklosPrie mokyklosPrie saltinioEtimologijaDarsuniskis yra asmenvardinis vietovardis kadangi Kryziuociu ordino kronikose dar 1365 m minimas bajoras nuo Vilniaus kurio vardas Dirzsune buves ir Vilniaus pilies virsininku Tik veliau minima ir vietove 1372 m terra Dirsunen Dirsuno zeme Kad vietovardis kiles nuo asmenvardzio patvirtina ir velesni kroniku įrasai minintys Dirsunenhusen Dirsuno namai Slaviskuose saltiniuose XV a pabaigoje atsiranda kiek pakitusi forma Dorsun arba Darsun priesaga isk Dorsunyski Dorsunishki ir kt Butent is pastarosios lyties ir susiformavo dabartinis lietuviskas pavadinimas Liaudies etimologija pasakoja kad pavadinimas galejes kilti nuo slavisko dar synu dovana sunui neva kazkoks kunigaikstis dovanojes sia zeme savo sunui IstorijaTai viena seniausiu Lietuvos gyvenvieciu Darsuniskio miske yra Pro Darsuniskį vokieciu saltiniuose Dirsunen XIV a 2 ojoje puseje ejo kryziuociu kelias į Trakus ir Vilniu 1372 m minima kad kryziuociai sudegino Dirsunen pilį ir issivede 400 belaisviu Darsuniskio piliakalnis buvo vienas atraminiu punktu cia buvo didziojo kunigaikscio pilis su nemaza įgula Iki 1795 m cia buvo Ldk prie Nemuno kranto tikriausiai stovejo Vytauto Didziojo dvaras Apie XV a vidurį pastatyta Darsuniskio baznycia 1486 m vietove jau minima miestu XVI a 1 ojoje puseje Darsuniskis tapo prekybos ir amatu centru inventoriuje nurodoma kad buvo 1 margo dydzio turgaus aikste priesais Ldk dvara is aikstes vede dvi gatves Kaunan ir Punion 1569 m miestelyje buvo 50 sodybu gyveno 5 mesininkai 1586 m minimas miestelis ir pavietas 1655 m baznycia sudege 1694 m pastatyta nauja bet 1702 m Svedijos kariuomene ir ja sudegino 1552 m Darsuniskis minimas neprivilegijuotuju miestu 1699 m miestu ir miesteliu sarasuose Ypac pletesi XVI a kai pradeta intensyviai kirsti ir girias mediena plukdyti į Vokietija Darsuniskis tapo misko ruosos centru jame buvo prieplauka kur sustodavo prekybos laivai 1702 m ties Darsuniskiu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomene sumuse svedu dalinį Po musio atvykusi svedu kariuomene Darsuniskį sudegino Sunykus prekybai Darsuniskio aikste buvo uzstatyta 1777 m įsteigta parapine mokykla 1791 m gruodzio 7 d Darsuniskis gavo privilegija kuria patvirtintos laisvojo miesto Magdeburgo teises kurias miestelis jau kazkada buvo turejes Nustatytos miestelio ribos gyventojai atleisti nuo baudziavos jiems leista laisvai kirsti miska miestelio statybai Taip pat buvo patvirtintas Darsuniskio herbas 1795 m surasyta 41 seima 304 zmones 1844 m 62 seimos Po 1818 m gaisro prie triju keliu vedanciu į Darsuniskį pastatyti vartai koplyteles 1963 m nugriauti 1990 m atstatyti 1849 m vietoje sudegusios pastatyta murine Darsuniskio baznycia 1868 m buvo 668 gyventoju 303 zydai 4 krautuves 7 1897 m buvo 673 gyventojai is ju 42 seimos prekybininku XIX a Darsuniskis buvo miestelis Traku apskrities Kruonio valsciuje Per II pasaulinį kara vokieciu okupacines valdzios įsakymu nuzudyta apie 100 miestelio zydu Miestelis sudege Po karo Darsuniskio apylinkese veike Didziosios Kovos apygardos A partizanu rinktines partizanai 1950 1992 m buvo kolukio centrine gyvenviete Tuo metu įsteigtas medicinos punktas biblioteka Kaime veike kulturos namai sveikatos punktas Uztenkus Nemuna del Kauno HE Darsuniskis galejo dingti po vandeniu jei isilgai upes kranto nebutu supiltas apsauginis pylimas Administracinis teritorinis pavaldumas1565 1586 m Darsuniskio valsciaus centras Kauno apskritis1625 1786 m Darsuniskio seniunijos centras XIX a Kruonio valscius Traku apskritis1919 m Darsuniskio valsciaus centras1950 1955 m Darsuniskio apylinkes centras Ziezmariu rajonas1955 1962 m Jiezno rajonas1962 1963 m Kaisiadoriu rajonas1963 1988 m Vilunu apylinke1988 1995 m Kruonio apylinke1995 Kruonio seniunija Kaisiadoriu rajono savivaldybeGyventojai1738 m miestelyje buvo 9 1789 m 39 1816 m 36 dumai Demografine raida tarp 1865 m ir 2021 m 1865 m 1868 m 1893 m 1897 m sur 1905 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 796 668 1 000 673 747 817 533 4941975 m 1979 m sur 1984 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 470 462 407 468 396 307 240 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaZymus zmones 1902 1984 zydu rasytojas paskutinis Lietuvos rasytojas rases tik jidis kalba Antanas Maciulevicius 1948 kino rezisieriusSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Dorsunishki Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona T 11 21 Domicii Evreinova S Peterburg 1893 62 psl rus Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 2 Daban Kyahtinskoe Gradonachalstvo SPb 1865 126 psl Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 42 44 Kaisiadoriu rajono savivaldybe Istorija kaisiadorys lt Suarchyvuotas originalas 2016 04 17 Nuoroda tikrinta 2016 04 17 Kauno marios Paruose Lietuvos TSR paminklu apsaugos ir krastotyros draugijos Kauno skyrius Vilnius Mokslas 1981 psl 44 Kauno marios Paruose Lietuvos TSR paminklu apsaugos ir krastotyros draugijos Kauno skyrius Vilnius Mokslas 1981 psl 45 Dorsuniszki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T II Derenek Gzack Warszawa 1881 131 psl lenk Darsuniskis Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 506 psl Petras Kezinaitis Aplink Kauna Vilnius Mintis 1966 psl 36 Goshkevich I I Vilenskaya guberniya Polnyj spisok naselennyh mѣst so statisticheskimi dannymi o kazhdom poselenii sostavlennyj po officialnym svѣdѣniyam Vilna 1905 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Darsuniskis Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 366 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Darsuniskis Lietuviskoji tarybine enciklopedija II t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1977 T II Bangladesas Demokratinis 580 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Darsuniskis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 390 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Kauno apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Darsuniskis Musu Lietuva T 1 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 487 psl Darsuniskio zemelapiai Archyvuota kopija 2005 11 02 is Wayback Machine projekto