Išlaisvintoji Jeruzalė

Išlaisvintoji Jeruzalė (it. La Gerusalemme liberata) – Torkvato Taso epinė poema, pirmą kartą išleista 1581 m. Joje vaizduojama mitologizuota Pirmojo kryžiaus žygio versija: krikščionių riteriai, vadovaujami , kovoja dėl . Kūrinys paremtas istoriniu konfliktu tarp krikščionių ir musulmonų, papildytas fantastiniais elementais.

Pasirinktas siužetas nulėmė aiškią pasakojimo struktūrą – su apibrėžta pradžia ir pabaiga, priešingai nei kiti to meto epai, kurie dažnai buvo išplėsti į daugiatomes istorijas. Poemos tematika rezonavo su to meto skaitytojais, kai Osmanų imperija veržėsi į Rytų Europą.

Epas susideda iš 1917 (15 336 eilučių), suskirstytų į 20 . Jis laikomas vienu svarbiausių romantiškojo epo pavyzdžių. T. Taso kūrinys remiasi „“ bei Antikos epais – Homero ir Vergilijaus kūryba. Viena iš išskirtinių poemos temų – vidinis veikėjų konfliktas tarp meilės ir pareigos, kur emocinė drama nuolat persipina su kario garbės idealais.

Poema sulaukė didelio populiarumo, o jos siužeto motyvai plačiai paplito Europos mene, ypač iki XVIII a. pabaigos, kai juos ėmė stelbti naujos kryptys, susijusios su Prancūzijos revoliucija ir romantizmu.

Siužeto santrauka

Torkvato Taso epe „Išlaisvintoji Jeruzalė“ pasakojama mitologizuota Pirmojo kryžiaus žygio istorija, kurios epicentre – krikščionių riterių . Nors veiksmas remiasi istoriniais įvykiais, pasakojimas praturtintas fantastiniais elementais, magija ir romantiškomis linijomis.

Poema prasideda nuo krikščionių vidaus nesutarimų, kurie trukdo žygiui į priekį. Tarp vadų išsiskiria , kuris palaipsniui suburia kariuomenę bendrai kovai. Poemoje greta išgalvotų veikėjų pasirodo ir istorinės asmenybės, tačiau ryškiausi epizodai dažniausiai siejami su literatūriniais personažais – ypač trimis moterimis, kurios iš pradžių vaizduojamos kaip musulmonės, bet vėliau atsiverčia į krikščionybę.

Viena įsimintiniausių scenų – Sofronijos ir Olindo istorija. Mergina melagingai prisiima kaltę, kad apsaugotų krikščionių bendruomenę nuo mirties. Jos mylimasis Olindas taip pat pasiaukoja. Abu išgelbsti raitelė Klorinda – narsiai kovojanti musulmonė, viena ryškiausių poemos figūrų. Ją įsimyli krikščionių riteris Tankredas. Tragiškos naktinės kovos metu jis, neatpažinęs mylimosios, mirtinai ją sužeidžia. Prieš mirdama Klorinda atsiverčia į krikščionybę.

Tankredą taip pat įsimyli Antiochijos princesė Erminija, kuri, vilkėdama Klorindos šarvais, pabėga iš miesto tikėdamasi jį surasti. Tačiau klaidingai palaikyta prieše, ji turi slapstytis miške. Vėliau Erminija tampa Armidos palydove, bet galiausiai atsisako musulmoniškos tapatybės ir slaugo sunkiai sužeistą Tankredą.

Kita svarbi figūra – Armida, ragana, įkvėpta Antikos ir Renesanso literatūros motyvų. Ji suvilioja riterį ir pagrobia jį į magišką salą. Rinaldas pamiršta savo pareigą, bet draugų atvykimas ir stebuklingas veidrodis priverčia jį atsipeikėti. Palikta Armida pasiryžta keršyti, suburia kariuomenę, tačiau patiria pralaimėjimą. Galiausiai, Rinaldo įkalbėta, taip pat atsiverčia į krikščionybę.

Tuo metu musulmonų burtininkas Izmenas užkeri mišką, kad sutrukdytų kryžiuočiams ruošti puolimą. Rinaldas galiausiai panaikina kerus, ir krikščionys atnaujina apgultį. Jie pralaužia Jeruzalės sienas, tačiau netrukus pasiekia žinia apie artėjančią Egipto kariuomenę. Paskutiniajame mūšyje krikščionys iškovoja lemiamą pergalę.

Vertinimas

Epas sulaukė didelio pasisekimo visoje Europoje. Per artimiausius du šimtmečius atskiros kūrinio dalys dažnai buvo adaptuojamos kaip savarankiški siužetai madrigalams, operoms, dramoms, baletams ir maskaradams. Vien pirmąją leidybos dieną buvo parduota apie du tūkstančius knygos egzempliorių.

Vis dėlto kai kurie amžininkai kūrinį vertino kritiškai – T. Tasui priekaištauta dėl perteklinės magijos ir pernelyg painaus siužeto. Dar iki mirties jis iš esmės perrašė epą, suteikdamas jam naują pavadinimą – „Užkariautoji Jeruzalė“ (it. La Gerusalemme Conquistata). Tačiau ši versija nesulaukė nei skaitytojų, nei kritikų palankumo.

Dailėje

Poemos siužetai plačiai paplito baroko epochos tapyboje, ypač italų ir prancūzų dailininkų kūryboje. Dažniausiai buvo interpretuojamos meilės istorijos, kur pagrindiniais veikėjais tapdavo Rinaldas ir Armida. Populiarūs siužetai: Armida ruošiasi nužudyti miegantį Rinaldą, bet ją sustabdo Kupidonas; Rinaldas ir Armida kartu sode; Rinaldas palieka Armidą; Tankredo ir Klorindos kova bei jos krikštas prieš mirtį; Erminija, slauganti sužeistą Tankredą.

Iki XIX a. veikėjai dažniausiai buvo vaizduojami vilkintys idealizuotus, klasikinio stiliaus drabužius, o veiksmas perkeltas į neapibrėžtą, mitologinį kraštovaizdį. Tuo metu Torkvato Taso kūriniai buvo svarbus įkvėpimo šaltinis tapytojams, tačiau vėliau jo įtaką meninėje vaizduotėje nustelbė romantizmo rašytojai, pavyzdžiui, Lordas Baironas ar seras Valteris Skotas. Autentiškų istorinių detalių rekonstrukcijų būta nedaug.

Kai kuriuose rūmuose poemos siužetai buvo panaudoti kaip viso interjero dekoravimo pagrindas. Vienas iš žymiausių ciklų – dešimties didelio formato paveikslų serija, 1630–aisiais nutapyta Paolo Domeniko Finoljos Apulijoje. Panašių siužetinių ciklų buvo sukurta Fontenblo rūmuose Prancūzijoje, Džovanio Batistos Tiepolo freskose Italijoje ir Bavarijoje.

Dž. Tiepolas taip pat nutapė keturių paveikslų ciklą Rinaldo ir Armidos temomis, skirtą Venecijos Kornarų rūmų interjerui; šiuo metu šie kūriniai saugomi .Florencijoje iki šių dienų išlikę du XVIII a. rūmų ansambliai – Templio Lyderio ir Pančatikio rūmai – kurių interjerus puošia vientisi tapybos ciklai pagal poemos siužetą.

Pirmasis iliustruotas „Išlaisvintosios Jeruzalės“ leidimas pasirodė 1590 m., o netrukus buvo išleistas 35 raižinių ciklas, atspindintis tiek meilės, tiek karo tematiką.

P. D. Finoljos dešimties paveikslų ciklą sudaro šios scenos:

• Olindo ir Sofronijos kankinimas
• Klorindos ir Tankredo kova
• Raimondo Tulūziečio ir Argantės dvikova
• Klorindos krikštas ir mirtis
• Rinaldas ir Armida užkerėtame miške
• Karlas ir Ubaldas ragina Rinaldą vykdyti pareigą
• Armida bando sulaikyti Rinaldą
• Rinaldas palieka užkerėtąją salą
• Erminija randa sužeistą Tankredą
• Rinaldas, iškovojęs pergalę, išvaiko priešą

Įtaka Lietuvos menui

Gobelenas „Išlaisvintoji Jeruzalė“, priklausęs Tiškevičių giminei ir dabar saugomas Palangos gintaro muziejuje, turėjo reikšmingos įtakos Lietuvos vizualiųjų menų tradicijai. XVIII a. Feleteno manufaktūroje (Prancūzija) nuaustas kūrinys, paremtas poemos motyvais, atspindi Renesanso idealus ir Europos kultūrinių mainų poveikį. Gobeleno siužetas – epizodas iš XI giesmės, kurioje vaizduojamas karvedys – perteikia religinę simboliką ir istorinį pasakojimą, aktualų tiek kūrinio sukūrimo laikotarpiu, tiek vėliau. Spalvų sodrumu ir detalių gausa išsiskiriantis gobelenas tapo svarbiu šaltiniu studijuojant Lietuvos dekoratyvinės dailės raidą.

Jo buvimas Lietuvoje liudija apie kultūrinius ryšius su Vakarų Europa ir meno kolekcionavimo tradicijas tarp Lietuvos didikų. Gobelenas paskatino domėjimąsi Vakarų Renesanso menu, įkvėpė tyrinėjimus, o kartu prisidėjo prie kultūrinio dialogo tarp Lietuvos ir Europos meno paveldo.

Pagal kūrinį sukurti darbai

Muzika ir operos

„Išlaisvintoji Jeruzalė“ tapo įkvėpimo šaltiniu Vakarų Europos muzikinės ir sceninės kūrybos istorijoje. Nuo XVI a. pabaigos iki šių dienų pagal šį kūrinį buvo sukurta daugybė madrigalų, baletų, operų ir kantatų. Ypač išpopuliarėjo poemos meilės ir religinės dramos siužetai, dažniausiai vaizduojantys Armidos, Rinaldo, Tankredo, Klorindos ir Erminijos istorijas.

Tarp reikšmingiausių muzikos kūrinių, sukurtų pagal „Išlaisvintąją Jeruzalę“, yra:

• – „La Gerusalemme Liberata“, madrigalų ciklas (apie 1595 m.)
• Pierre Guédron – „Ballet de la Délivrance de Renaud“ (Paryžius, 1617 m.)
• – „Le lagrime d’Erminia“, dainų ciklas (Parma, po 1620 m.)
• Claudio Monteverdi – „Il Combattimento di Tancredi e Clorinda“ (1624 m.)
• Claudio Monteverdi – „Armida abbandonata“, išlikęs tik libretas (Venecija, 1626 m.)
• Girolamo Giacobbi – „Il Tancredi“ (Bolonija, iki 1629 m.)
• – „Erminia sul Giordano“ (Roma, 1633 m.)
• Jean-Baptiste Lully – „“ (Paryžius, 1686 m.)
• – „Tancrède“ (Paryžius, 1702 m.)
• Georg Friedrich Händel – „“ (Londonas, 1711 m.)
• Antonio Vivaldi – „Armida al campo d’Egitto“ (Venecija, 1718 m.)
• Tomaso Albinoni – „Il trionfo di Armida“ (Venecija, 1726 m.)
• Christoph Willibald von Gluck – „“ (Paryžius, 1777 m.)
• Franz Joseph Haydn – „Armida“ (1784 m.)
• Gioacchino Rossini – „“, sukurta pagal Voltero pjesę „Tancrède“ (1760 m.) (Venecija/Ferara, 1813 m.)
• Gioacchino Rossini – „“ (1817 m.)
• Gaetano Donizetti – „Torquato Tasso“ (Roma, 1833 m.)
• Johannes Brahms – „Rinaldo“, kantata (1863/1868 m.)
• Antonín Dvořák – „Armida“ (1904 m.)
• – „Armida“ (2005 m.)
• Oksana Jevsiukova – „Sofronija prie židinio“, opera (2023 m.)

Pjesės

Makso Turielio pjesė „Clorinda Deleste, El Camino del Sol“, išleista 2006 m., iš dalies paremta „Išlaisvintosios Jeruzalės“ siužeto linijomis. Joje viena pagrindinių poemos veikėjų – Klorinda – vaizduojama naujame dramatiniame kontekste, pabrėžiant jos simbolinę kelionę į šviesą (isp. El Camino del Sol).

Tapyba

„Išlaisvintoji Jeruzalė“ įkvėpė gausybę tapybos kūrinių, tarp kurių išsiskiria šie:

• – „Rinaldas užburtame miške“ (1647–1650 m.) ir kiti siužetai, saugomi Vienos Meno istorijos muziejuje.
• Nicolas Poussin – Iliustracija poemai – „Tankredas ir Erminija“, sukurta apie 1630 m. Mažiausiai dvi versijos žinomos: viena saugoma Ermitaže (Sankt Peterburgas), kita – Barberio dailės institute (Birmingamas).
• – „Tankredas ir Klorinda“ (apie 1830 m.).
• Robert Seymour – monumentali kompozicija „Išlaisvintoji Jeruzalė“ su daugiau nei 100 figūrų, eksponuota Londono (1822 m.).
• Eugène Delacroix – „Klorinda išgelbsti Olindą ir Sofroniją“.
• François Boucher – „Rinaldas ir Armida“.
• Francesco Hayez – „Rinaldas ir Armida“.
• Paolo Domenico Finoglia – paveikslų ciklas „Išlaisvintoji Jeruzalė“ (1640 m.).
• Giovanni Battista Tiepolo – „Rinaldas sužavėtas Armidos“ (1742–1745 m.), saugomas Čikagos meno institute, taip pat daugelis kitų kūrinių.
• Giovanni Battista Tiepolo – „Rinaldas palieka Armidą“, , Vičencos provincija.
• – „Tankredo Klorindos krikštas“ (1586–1600 m.), .

Grožinė literatūra

Amerikiečių rašytojo Viljamo Folknerio novelėje „Karkasonas“ poemos vaizdiniai pasitelkiami kaip pagrindinis teminis motyvas.

Kinas

• „Išlaisvintoji Jeruzalė“ (it. La Gerusalemme liberata, 1918 m.) – italų filmas.
• „Jeruzalės išvadavimas“ (it. La Gerusalemme liberata, 1958 m.) – italų istorinis nuotykių filmas.

Šaltiniai

1. Tasso, Torquato (1983). Lanfranco Caretti (red.). Gerusalemme liberata (italų). Mondadori. pp. lxv and lxix.
2. Durant, Will; Durant, Ariel (1961). The Story of Civilization: Age of Reason Begins. Simon and Schuster.
3. Hall, James (1996). Hall's Dictionary of Subjects and Symbols in Art (2 leid.). pp. 263–264, 296. ISBN 0719541476.
4. „Search Collection Results“. The Art Institute of Chicago.
5. Templio Lyderio rūmų „Išlaisvintosios Jeruzalės“ salės nuotraukos ir Pančatikio rūmų „Išlaisvintosios Jeruzalės“ salės nuotraukos
6. „Commons“.
7. Paškevičiūtė, Julija. „Tiškevičių gobeleno „Išlaisvintoji Jeruzalė“ istorija ir T. Tasso sukurtų siužetų atspindžiai Europos menininkų kūriniuose: nuo viduramžių iki šiandienos“. lituanistika.lt.
8. „Оперна реінкарнація Тассо: у Києві українською заспівали "Софронію на вогнищі"“. umoloda.kyiv.ua (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2025-04-16.
9. Оксана Євсюкова - опера "Софронія на вогнищі" на 1 дію(за лібретто М.Стріхи).Концертне виконання.. Nuoroda tikrinta 16 balandžio 2025 
10. Wickert, Max (2009). The Liberation of Jerusalem. Oxford University Press.

Vikiteka: Išlaisvintoji Jeruzalė – vaizdinė ir garsinė medžiaga