Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės žemaičių patarmėKalbamaLietuvaKilmėindoeuropiečių baltų rytų baltų lietuvių žemaičių šiaurės žemaičių Šiaurės že
Dounininkai
| Šiaurės žemaičių patarmė | |
| Kalbama | Lietuva |
|---|---|
| Kilmė | indoeuropiečių šiaurės žemaičių |
Šiaurės žemaičių patarmė (arba dounininkų tarmė) – žemaičių šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų Žemaitijoje. Tai gausiausia ir geriausiai išlikusi žemaičių patarmė.
Arealas
Šiaurės žemaičių patarmė skiriama į dvi šnektas:
- telšiškių šnekta – apima šiaurės Žemaitiją: Telšiai, Skuodas, Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Viekšniai, Alsėdžiai, Mosėdis, Seda, Žemaičių Kalvarija, Luokė.
- kretingiškių šnekta – apima šiaurės vakarų Žemaitiją: Kretinga, Plungė, Rietavas, Salantai, Veiviržėnai, Gargždai, Grūšlaukė.
Fonetinės ypatybės
- Baltų prokalbės dvigarsiai ie, uo šiaurės žemaičių tarmėje virsta ẹi, ọu arba ėi, ou (pvz., ‘pienas’ > pėins, ‘duona’ > douna). Šiaurinėje ir vakarinėje šiaurės žemaičių patarmės ploto dalyje šie dvibalsiai tame pačiame skiemenyje su m, n dažniausia vienbalsėja (pvz., [k′ẹms] ‘kiemas’, [pệns / pệnc] ‘pienas’, [klộns / klộnc] ‘kluonas’, bet [k′ẹima] ‘kiemo’, [pệina] ‘pieno’, [klộuna] ‘kluono’).
- Žodžio galūnės i, u, kilusius iš tos pačios kokybės ilgųjų balsių, šiaurės žemaičių patarmė išlaiko siaurus, bet redukuotus (pvz., vns. vard. [pàt′i̇̀] < *[patī] ‘pati’, dgs. vard. [ã·k′is] ‘akys’, [pẹitus] ‘pietūs’, dgs. gal. [àk′ès] ‘akis’, [pẹitùs] ‘pietùs’). Kitos kilmės žodžio galo i, u platinami (verčiami redukuotais ẹ, ọ; pvz., vns. vard. àkẹs ‘akis’, mèdọs ‘medus’, vns. įn. sènọ ‘senu’, dgs. vard. sènẹ ‘seni’).
- Negalūninių skiemenų trumpuosius balsius i, u telšiškiai išlaiko sveikus (siaurus) prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu, o kretingiškiai – platina (verčia į ẹ, ọ) visais atvejais.
- Dėl galūnės trumpinimo iš jos iškritus balsiui a, daugelis šiaurės žemaičių netaria ir prieš jį esančio j (pvz., artuos ‘artojas’, žaidies ‘žaidėjas’, nauduotuos ‘naudotojas’).
- Visame areale būdingas į pirmą skiemenį, dažnai girdimas antrinis kirčiavimas (pvz., šàkà, pàvažà).
- Vardažodžių galūnės -as, -is paprastai sutrumpėja (vāks ‘vaikas’, vies ‘vėjas’), taip pat kai kurios veiksmažodžių galūnės (neš ‘neša’, līn ‘lija’).
Morfologija
- Gerai išlikusi tiek vardažodžių, tiek veiksmažodžių dviskaita (do medio ‘du medžiai’, dvė akė ‘dvi akys’, mudvė ēnava ‘mudvi einame’, vėdo sakota ‘judu sakote’)
- Savitas būtojo dažninio laiko sudarymas su dalelyte liuob (ons liuob dainoutė/dainous ‘jis dainuodavo’).
- Nuo bendrinės kalbos daug kur besiskirianti linksniavimo paradigma (pvz., vīrou ‘vyrui’, akē ‘akiai’).
Leksika
Šiaurės žemaičių patarmėje gana daug savitos leksikos, nemaža latviškų, vokiškų skolinių. Būdingų savitų žodžių pavyzdžiai: mẽdė ‘miškas, giria’, vašóklis ‘serbentas’, tẽžis ‘lepšis’, róda ‘šneka, pokalbis’ ir kt.
Istorija
Šiaurės žemaičių patarmė smarkiai paveikta kuršių kalbinio podirvio.
Šaltiniai
- Telšiškių tarmės žemėlapis
- Kretingiškių tarmės žemėlapis
- Kazys Morkūnas. šiaurės žemaičių patarmė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Языки мира. Балтийские языки. – М.: Academia, 2006. – С. 148.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dounininkai, Kas yra Dounininkai? Ką reiškia Dounininkai?
Siaures zemaiciu patarmeKalbamaLietuvaKilmeindoeuropieciu baltu rytu baltu lietuviu zemaiciu siaures zemaiciu Siaures zemaiciu patarme arba dounininku tarme zemaiciu siaurine patarme vartojama siaures ir siaures vakaru Zemaitijoje Tai gausiausia ir geriausiai islikusi zemaiciu patarme ArealasLietuviu tarmiu zemelapis Zinkevicius ir Girdenis 1965 m Siaures zemaiciu tarmes kretingiskiu telsiskiu Siaures zemaiciu patarme skiriama į dvi snektas telsiskiu snekta apima siaures Zemaitija Telsiai Skuodas Mazeikiai Naujoji Akmene Vieksniai Alsedziai Mosedis Seda Zemaiciu Kalvarija Luoke kretingiskiu snekta apima siaures vakaru Zemaitija Kretinga Plunge Rietavas Salantai Veivirzenai Gargzdai Gruslauke Fonetines ypatybesBaltu prokalbes dvigarsiai ie uo siaures zemaiciu tarmeje virsta ẹi ọu arba ei ou pvz pienas gt peins duona gt douna Siaurineje ir vakarineje siaures zemaiciu patarmes ploto dalyje sie dvibalsiai tame paciame skiemenyje su m n dazniausia vienbalseja pvz k ẹms kiemas pệns pệnc pienas klộns klộnc kluonas bet k ẹima kiemo pệina pieno klộuna kluono Zodzio galunes i u kilusius is tos pacios kokybes ilguju balsiu siaures zemaiciu patarme islaiko siaurus bet redukuotus pvz vns vard pat i lt pati pati dgs vard a k is akys pẹitus pietus dgs gal ak es akis pẹitus pietus Kitos kilmes zodzio galo i u platinami verciami redukuotais ẹ ọ pvz vns vard akẹs akis medọs medus vns įn senọ senu dgs vard senẹ seni Negaluniniu skiemenu trumpuosius balsius i u telsiskiai islaiko sveikus siaurus pries skiemenis su siauruoju vokalizmu o kretingiskiai platina vercia į ẹ ọ visais atvejais Del galunes trumpinimo is jos iskritus balsiui a daugelis siaures zemaiciu netaria ir pries jį esancio j pvz artuos artojas zaidies zaidejas nauduotuos naudotojas Visame areale budingas į pirma skiemenį daznai girdimas antrinis kirciavimas pvz saka pavaza Vardazodziu galunes as is paprastai sutrumpeja vaks vaikas vies vejas taip pat kai kurios veiksmazodziu galunes nes nesa lin lija MorfologijaGerai islikusi tiek vardazodziu tiek veiksmazodziu dviskaita do medio du medziai dve ake dvi akys mudve enava mudvi einame vedo sakota judu sakote Savitas butojo dazninio laiko sudarymas su dalelyte liuob ons liuob dainoute dainous jis dainuodavo Nuo bendrines kalbos daug kur besiskirianti linksniavimo paradigma pvz virou vyrui ake akiai LeksikaSiaures zemaiciu patarmeje gana daug savitos leksikos nemaza latvisku vokisku skoliniu Budingu savitu zodziu pavyzdziai mẽde miskas giria vasoklis serbentas tẽzis lepsis roda sneka pokalbis ir kt IstorijaSiaures zemaiciu patarme smarkiai paveikta kursiu kalbinio podirvio SaltiniaiTelsiskiu tarmes zemelapis Kretingiskiu tarmes zemelapis Kazys Morkunas siaures zemaiciu patarme Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 Bulygina T V Sinyova O V Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia 2006 S 148