Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vakarų Sahelis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vakarų Sahelis arba Vakarų Sudanas – Afrikos (Sahelio civilizacijos) istorinis-kultūrinis regionas, egzistavęs jos vakarinėje dalyje. Istorinis Vakarų Sudanas apima mažesnę teritoriją nei geografinis Vakarų Sudanas, kuris taip pat apima istorinius Senegambijos, Mosių valstybių regionus.
Sahelio regionas Vakarų Sahelis | |
---|---|
Šalis | pietų Malis, šiaurės Gvinėja, rytų Nigeris |
Tautos | mandingai, soninkai, fulbiai |
Valstybės | Ganos imperija, Malio imperija, Songajus, Bamana imperija ir kt. |
Sahelio civilizacijos regionai: Senegambija (1), Vakarų Sahelis (2), Mosiai (4), Hausalandas (5), Kanem-Bornu (6), Adamava (9), Darfūras (7) |
Šiuo metu regione yra šios valstybės: Malio pietinė dalis, Gvinėjos šiaurės rytinė dalis (Kankano regionas), Nigerio vakarinis pakraštys ( dalis), Dramblio Kaulo Kranto šiaurinis pakraštys (Dengelė) ir Mauritanijos pietinis pakraštys.
Gamta
Kaip ir dauguma kitų Sahelio civilizacijos regionų, Vakarų Sahelis apima kelias skirtingas geografines juostas. Šiaurinėje dalyje yra Sahelio juosta, kuri pietuose pereina į Sudano savanas. Piečiausioje dalyje yra .
Regioną šiaurėje supa Sacharos dykuma, o pietuose – . Vakaruose jis siekiasi su Senegambija, nuo kurios Vakarų Sahelį atskiria aukštumos ( ir Futa Džalonas). Pietryčiuose regioną uždaro , kurios atskiria nuo Mosių valstybių. Toli į rytus išsikišęs Nigerio lankas siekiasi su Hausų valstybėmis.
Regiono pagrindinė upė yra Nigeris, kuri čia daro milžinišką vingį. Atskiri jos intakai prasideda regiono pietuose ir vakaruose, sudarydami tankų upių tinklą. Vienoje Nigerio atkarpoje susiformavusi Vidinė Nigerio delta. Nuo jos į rytus upė suformuoja aiškią vagą. Regionas taip pat apima ir Senegalo upės aukštupį.
Subregionai
Vakarų Sahelį sudaro smulkesni istoriniai kultūriniai regionai, kuriuose vyrauja skirtingos etninės grupės ir kurie tam tikrais istorijos laikotarpiais turėdavo valstybingumą:
- Manden regionas apima teritorijas dab. Gvinėjoje (Kankano regionas) ir pietvakarių Malyje, Nigerio baseino aukštupyje. Čia vyrauja mandinkai;
- – sausringa teritorija Senegalo aukštupio baseino dalyje. Apima Kajeso regiono šiaurę ir gretimas teritorijas Mauritanijoje. Čia vyrauja soninkai, fulbiai ir arabai;
- – sausringas regionas į rytus nuo Diafanu, Kulikoro ir Segu regionų šiaurėje. Čia vyrauja soninkai ir fulbiai;
- Bamana – Nigerio baseino atkarpa į šiaurės vakarus nuo Manden (dab. Kulikoro ir Segu regionų pietinės dalys, įskaitant Malio sostinę Bamaką). Čia vyrauja bambarai, kurie gyvena susimaišę su fulbiais.;
- Vidinė Nigerio delta (arba Masina) – Nigerio baseino atkarpa į šiaurės vakarus nuo Bamanos (dab. Mopčio regiono vakarai). Čia vyrauja etninė grupė, susimaišiusi su fulbiais;
- Songajus prasideda į rytus nuo Timbuktu ir apima siaurą derlingą Nigerio slėnį (dab. Tombuktu regiono pietūs ir Gao regiono vakarai, taip pat Nigerio valstybės vakarinis pakraštys, įskaitant sostinę Niamėjų). Čia vyrauja songajų etninė grupė.
Istorija
Vakarų Sahelio istorija yra dalinama į imperinius laikotarpius, kurių metu viena ar kita tauta sukurdavo savo imperiją, valdžiusią didžiąją dalį regiono. Tarp jų yra regionalizacijos laikotarpiai, kuomet, nusilpus centrinei valdžiai, regione susiformuodavo atskiros smulkios karalystės.
Ganos imperija (VIII–XI a.)
Ankstyviausia regione susikūrusi imperija Vagadu dar buvo žinoma kaip Ganos imperija, dėl joje naudoto valdovų titulo. Ji kilo istoriniame Ganos regione VIII a., ir jos klestėjimas truko iki XI a. Jos svarbiausia etninė grupė buvo soninkai. Valstybė klestėjo kaip svarbiausia tarpininkė tarp Saharos dykumos musulmonų prekybininkų, atkeliaudavusių čia keliais ir pagoniškų Afrikos genčių pietuose, teikusių egzotiškas prekes ir auksą.
Plečiantis prekybiniams ir kultūriniams tinklams ėmė formuotis valstybėlės piečiau, Senegalo upės aukštupyje ir Nigerio upės baseine. Tarp jų svarbiausios buvo karalystė (Manden regione), Sama karalystė (Bamana regione), Dženės karalystė (Vidinėje Nigerio Deltoje) ir Za dinastijos karalystė su sostine Gao.
XI a. į šiaurę nuo Vakarų Sudano susiformavo berberiška , propagavusi ekstremalujį islamą. Ši dinastija nusiaubė Ganos imperiją. Po šios nusilpimo Ganos regione hegemoniją perėmė Soso valstybė su sostine Kaniaga.
Malio imperija (XIII–XIV a.)
XIII a. mandingai iš Kangabos karalystės nukariavo daugumą kitų karalysčių ir sukūrė Malio imperiją, apėmusią visą dab. pietinį Malį, Senegalą, Gambiją, pietų Mauritaniją ir šiaurės Gvinėją. Imperijos klestėjimo metu mandingų gentys sugebėjo išplisti didelėse teritorijose Nigerio baseine, kur ilgainiui susiformavo atskiros jų grupės maninkai, ir bambarai. Tuo metu į vakarus (į Senegambiją) išplitę mandingai yra vadinami mandinkais.
Malio imperijoje suklestėjo centralizuota valdžia, paplito islamas. Valstybė turtėjo dėl aukso išteklių, čia susiformavo savitas Sahelio architektūrinis stilius, muzikinė kultūra, buvo kaupiamos bibliotekos.
Songajaus imperija (XIV–XVI a.)
XIV a. viduryje Malio imperijai silpstant, Vakarų Sahelis vėl skilo į atskiras karalystes, kontroliuojamas atskirų etninių grupių. Tarp jų iškilo kontroliuojamas Songajus, per šimtą metų, iki XV a. sugebėjęs įgyti hegemoniją visame Vakarų Sudane. Tai buvo sukurta Songajaus imperija, kurioje atkurtas Malio imperijos klestėjimas. Aukso amžiaus metu Songajų valdė .
1591 m. Imperiją nusiaubė valdomas Marokas, kuris užgrobė vieną labiausiai klestėjusių imperijos miestų Timbuktu. Nebelikus hegemonijos, Regione vėl susiformavo atskiros karalystės. Songajų imperijos likučiai suformavo , Manden regione susiformavo bent trys konkuruojančios valstybės, Bamana regione svarbiausia buvo bambarų valstybė su sostine Segu.
Tuo metu Vakarų Sudano kultūra plito tolyn į pietus prekybos ir kolonizacijos keliais. Didelę reikšmę čia turėjo diula pirkliai, kurie steigdavo prekybos centrus pietinių genčių tarpe ir ilgainiui jas asimiliuodavo. Taip susiformavo imperija pietiniame Vakarų Sudano pakraštyje (dab. Dramblio Kaulo Kranto šiaurė.).
Bamana imperija (XVIII a.)
XVII-XVIII a. svarbiausia Malio teritorijos valstybė buvo Bamana imperija su sostine Segu, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko bambarų etninė grupė. Ji valdė istorinius Bamanos ir Vidinės Nigerio deltos regionus.
XIX a. ji nusilpo dėl stiprėjančios musulmonų fulbių įtakos. Šios karingos gyvulių augintojų gentys apsigyveno sėslių vietos gyventojų tarpe. Skelbdamos radikalųjį islamą, jos propagavo fulbių džihadą, o galiausiai sukūrė savo valstybes.
Tukulerų imperija (XIX a.)
Svarbiausios jų Malio teritorijoje buvo (bei jos įpėdinė Vasulu) ir Masina.
XIX a. pabaigoje prancūzai kolonizavo vietos fulbių karalystes ir įjungė jų teritorijas į Prancūzijos Vakarų Afriką. Iš jų suformuotas Prancūzijos Sudanas, kurio teritorija ir dabė pradžią dabartinei Malio teritorijai. 1959 m. Prancūzijos Sudanas kartu su Senegalu iškovojo nepriklausomybę kaip , tačiau jau 1960 m. abi teritorijos atsiskyrė, ir Sudanas pakeitė pavadinimą į Malio Respubliką.
Kolonizacija ir dabartis
XIX a. II pusėje visą regioną užėmė Prancūzija, kuri jį pavadino Prancūzijos Sudanu. Vėlesniais laikais buvo atskirtos Nigerio ir Mauritanijos kolonijos.
Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos | |
---|---|
Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.) |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų Sahelis, Kas yra Vakarų Sahelis? Ką reiškia Vakarų Sahelis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vakaru Sahelis arba Vakaru Sudanas Afrikos Sahelio civilizacijos istorinis kulturinis regionas egzistaves jos vakarineje dalyje Istorinis Vakaru Sudanas apima mazesne teritorija nei geografinis Vakaru Sudanas kuris taip pat apima istorinius Senegambijos Mosiu valstybiu regionus Sahelio regionas Vakaru SahelisSalis pietu Malis siaures Gvineja rytu NigerisTautos mandingai soninkai fulbiaiValstybes Ganos imperija Malio imperija Songajus Bamana imperija ir kt Sahelio civilizacijos regionai Senegambija 1 Vakaru Sahelis 2 Mosiai 4 Hausalandas 5 Kanem Bornu 6 Adamava 9 Darfuras 7 Siuo metu regione yra sios valstybes Malio pietine dalis Gvinejos siaures rytine dalis Kankano regionas Nigerio vakarinis pakrastys dalis Dramblio Kaulo Kranto siaurinis pakrastys Dengele ir Mauritanijos pietinis pakrastys GamtaKaip ir dauguma kitu Sahelio civilizacijos regionu Vakaru Sahelis apima kelias skirtingas geografines juostas Siaurineje dalyje yra Sahelio juosta kuri pietuose pereina į Sudano savanas Pieciausioje dalyje yra Regiona siaureje supa Sacharos dykuma o pietuose Vakaruose jis siekiasi su Senegambija nuo kurios Vakaru Sahelį atskiria aukstumos ir Futa Dzalonas Pietryciuose regiona uzdaro kurios atskiria nuo Mosiu valstybiu Toli į rytus issikises Nigerio lankas siekiasi su Hausu valstybemis Regiono pagrindine upe yra Nigeris kuri cia daro milziniska vingį Atskiri jos intakai prasideda regiono pietuose ir vakaruose sudarydami tanku upiu tinkla Vienoje Nigerio atkarpoje susiformavusi Vidine Nigerio delta Nuo jos į rytus upe suformuoja aiskia vaga Regionas taip pat apima ir Senegalo upes aukstupį Subregionai Vakaru Sahelio regionai Vakaru Sahelį sudaro smulkesni istoriniai kulturiniai regionai kuriuose vyrauja skirtingos etnines grupes ir kurie tam tikrais istorijos laikotarpiais turedavo valstybinguma Manden regionas apima teritorijas dab Gvinejoje Kankano regionas ir pietvakariu Malyje Nigerio baseino aukstupyje Cia vyrauja mandinkai sausringa teritorija Senegalo aukstupio baseino dalyje Apima Kajeso regiono siaure ir gretimas teritorijas Mauritanijoje Cia vyrauja soninkai fulbiai ir arabai sausringas regionas į rytus nuo Diafanu Kulikoro ir Segu regionu siaureje Cia vyrauja soninkai ir fulbiai Bamana Nigerio baseino atkarpa į siaures vakarus nuo Manden dab Kulikoro ir Segu regionu pietines dalys įskaitant Malio sostine Bamaka Cia vyrauja bambarai kurie gyvena susimaise su fulbiais Vidine Nigerio delta arba Masina Nigerio baseino atkarpa į siaures vakarus nuo Bamanos dab Mopcio regiono vakarai Cia vyrauja etnine grupe susimaisiusi su fulbiais Songajus prasideda į rytus nuo Timbuktu ir apima siaura derlinga Nigerio slenį dab Tombuktu regiono pietus ir Gao regiono vakarai taip pat Nigerio valstybes vakarinis pakrastys įskaitant sostine Niameju Cia vyrauja songaju etnine grupe IstorijaVakaru Sahelio istorija yra dalinama į imperinius laikotarpius kuriu metu viena ar kita tauta sukurdavo savo imperija valdziusia didziaja dalį regiono Tarp ju yra regionalizacijos laikotarpiai kuomet nusilpus centrinei valdziai regione susiformuodavo atskiros smulkios karalystes Ganos imperija VIII XI a Vakaru Sahelis XIII a pradzioje Ankstyviausia regione susikurusi imperija Vagadu dar buvo zinoma kaip Ganos imperija del joje naudoto valdovu titulo Ji kilo istoriniame Ganos regione VIII a ir jos klestejimas truko iki XI a Jos svarbiausia etnine grupe buvo soninkai Valstybe klestejo kaip svarbiausia tarpininke tarp Saharos dykumos musulmonu prekybininku atkeliaudavusiu cia keliais ir pagonisku Afrikos genciu pietuose teikusiu egzotiskas prekes ir auksa Pleciantis prekybiniams ir kulturiniams tinklams eme formuotis valstybeles pieciau Senegalo upes aukstupyje ir Nigerio upes baseine Tarp ju svarbiausios buvo karalyste Manden regione Sama karalyste Bamana regione Dzenes karalyste Vidineje Nigerio Deltoje ir Za dinastijos karalyste su sostine Gao XI a į siaure nuo Vakaru Sudano susiformavo berberiska propagavusi ekstremalujį islama Si dinastija nusiaube Ganos imperija Po sios nusilpimo Ganos regione hegemonija pereme Soso valstybe su sostine Kaniaga Malio imperija XIII XIV a Malio imperija XIII a mandingai is Kangabos karalystes nukariavo dauguma kitu karalysciu ir sukure Malio imperija apemusia visa dab pietinį Malį Senegala Gambija pietu Mauritanija ir siaures Gvineja Imperijos klestejimo metu mandingu gentys sugebejo isplisti didelese teritorijose Nigerio baseine kur ilgainiui susiformavo atskiros ju grupes maninkai ir bambarai Tuo metu į vakarus į Senegambija isplite mandingai yra vadinami mandinkais Malio imperijoje suklestejo centralizuota valdzia paplito islamas Valstybe turtejo del aukso istekliu cia susiformavo savitas Sahelio architekturinis stilius muzikine kultura buvo kaupiamos bibliotekos Songajaus imperija XIV XVI a Songajaus imperija XIV a viduryje Malio imperijai silpstant Vakaru Sahelis vel skilo į atskiras karalystes kontroliuojamas atskiru etniniu grupiu Tarp ju iskilo kontroliuojamas Songajus per simta metu iki XV a sugebejes įgyti hegemonija visame Vakaru Sudane Tai buvo sukurta Songajaus imperija kurioje atkurtas Malio imperijos klestejimas Aukso amziaus metu Songaju valde 1591 m Imperija nusiaube valdomas Marokas kuris uzgrobe viena labiausiai klestejusiu imperijos miestu Timbuktu Nebelikus hegemonijos Regione vel susiformavo atskiros karalystes Songaju imperijos likuciai suformavo Manden regione susiformavo bent trys konkuruojancios valstybes Bamana regione svarbiausia buvo bambaru valstybe su sostine Segu Tuo metu Vakaru Sudano kultura plito tolyn į pietus prekybos ir kolonizacijos keliais Didele reiksme cia turejo diula pirkliai kurie steigdavo prekybos centrus pietiniu genciu tarpe ir ilgainiui jas asimiliuodavo Taip susiformavo imperija pietiniame Vakaru Sudano pakrastyje dab Dramblio Kaulo Kranto siaure Bamana imperija XVIII a XVII XVIII a svarbiausia Malio teritorijos valstybe buvo Bamana imperija su sostine Segu kurioje pagrindinį vaidmenį atliko bambaru etnine grupe Ji valde istorinius Bamanos ir Vidines Nigerio deltos regionus XIX a ji nusilpo del stiprejancios musulmonu fulbiu įtakos Sios karingos gyvuliu augintoju gentys apsigyveno sesliu vietos gyventoju tarpe Skelbdamos radikalujį islama jos propagavo fulbiu dzihada o galiausiai sukure savo valstybes Tukuleru imperija XIX a Svarbiausios ju Malio teritorijoje buvo bei jos įpedine Vasulu ir Masina XIX a pabaigoje prancuzai kolonizavo vietos fulbiu karalystes ir įjunge ju teritorijas į Prancuzijos Vakaru Afrika Is ju suformuotas Prancuzijos Sudanas kurio teritorija ir dabe pradzia dabartinei Malio teritorijai 1959 m Prancuzijos Sudanas kartu su Senegalu iskovojo nepriklausomybe kaip taciau jau 1960 m abi teritorijos atsiskyre ir Sudanas pakeite pavadinima į Malio Respublika Kolonizacija ir dabartis XIX a II puseje visa regiona uzeme Prancuzija kuri jį pavadino Prancuzijos Sudanu Velesniais laikais buvo atskirtos Nigerio ir Mauritanijos kolonijos Vakaru Sahelio istoriniai regionai ir imperijosRegionai Kaarta Gana Manden Vasulu Segu Vidine Nigerio Delta Masina Songajus Hegemonijos Vagadu VIII XI a gt Soso XII XIII a gt Malis XIII XIV a gt Songajus XV XVI a gt Bamana XVII XVIII a gt XIX a Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį