Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Serlediškio telmologinis draustinis
telmologinis draustinis
Vieta:	Švenčionių rajonas, Lietuva
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Labanoras
Serlediškio telmologinis draustinis
Koordinatės:	55°17′40″ š. pl. 25°46′49″ r. ilg. / 55.29444°š. pl. 25.78028°r. ilg. / 55.29444; 25.78028
Plotas:	57 ha
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Labanoro RP

Serlediškio telmologinis draustinis – saugoma gamtos teritorija Švenčionių rajono vakaruose, 2,5 km į šiaurę nuo Labanoro miestelio. Tai Labanoro regioninio parko konservacinės apsaugos prioriteto zona, priklausanti gamtinių draustinių grupei. Draustinis įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu kartu su Labanoro regioniniu parku, kaip šio parko sudėtinė dalis. Serlediškio telmologinis draustinis yra šiaurinėje Švenčionių rajono dalyje. Plotas 57 ha (užima 0,1 % Labanoro regioninio parko teritorijos).

Draustinio steigimo tikslas – išsaugoti Dumblės-Peršokšnos upės hidrografines ištakas sudarantį pelkėtą duburinį kompleksą ir jo biocenozes, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų ūkio ir pažintinę veiklą.

2004 metų balandžio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu draustinis tapo dviejų europinės svarbos saugomų teritorijų (NATURA 2000) dalimi: Paukščių apsaugai svarbi teritorija „Labanoro giria“ (kodas LTSVEB002) ir Buveinių apsaugai svarbi teritorija „Labanoro regioninis parkas“ (kodas LTMOL0010).

Teritoriją administruoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.

Geografija

Kaip sako pats draustinio pavadinimas ("telmologinis"), jis yra skirtas pelkinių ekosistemų apsaugai. Pagal dirvožemių charakteristikas 78 % sudaro pelkiniai dirvožemiai, iš jų 69 % - pelkiniai nusausinti (durpiniai) dirvožemiai. 11 % užima laikino perteklinio drėgnumo dirvožemiai, 2 % - pastoviai perteklinio drėgnumo dirvožemiai, 9 % - normalaus drėgnumo dirvožemiai. Beveik visi jie pagal derlingumo indeksą priskiriami derlingų dirvožemių grupei.

Teritorijoje yra 3 nedidelės pelkutės su jose telkšančiais bevardžiais ežerėliais, kurie užima atitinkamai 0,03, 0,15 ir 0,10 ha plotą. Pelkutės priskiriamos tarpinio tipo pelkėms, jos užima tik 1,7 ha plotą. Jas drenuoja ištiesintas bevardis upeliukas, LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastre pavadintas tiesiog L-2 (kadastrinis numeris 12110227). Upeliukas pradžią gauna Serlediškio pelkėje (už draustinio ribų), o įteka į Dumblio ežerą (kadastrinis nr. 12130380), esantį šalia Labanoro miestelio. Kada įvyko upelio tiesinimo darbai nenustatyta. Kanalai iki upeliuko iškasti ir iš dviejų pelkutėse esančių ežerėlių, trečiasis ežerėlis drenuojamas tiesiogiai. Upelio tėkmė labai lėta, vandens debitas nenustatytas. Du šiauriniai ežerėliai susisiekia natūralia protaka.

Draustinio šiaurinėje dalyje yra nedidelis nanaudojamos pievos fragmentas. Už draustinio ribų pieva tęsiasi į vakarus ir apima Serlediškio kaimą, pagal kurį ir pavadintas pats draustinis. Kaimas nuolat negyvenamas.

Didžiąją draustinio dalį (47,6 ha) sudaro miškai, užimantys tik du miško kvartalus (Labanoro girininkijos 18 ir 27 kvartalai). 2/3 miškų - valstybinės reikšmės, kuriuos valdo Valstybinės miškų urėdijos Švenčionėlių regioninis padalinis, likę miškai - privatūs. Visi draustinio miškai priklauso IIA miškų grupei (ekosistemų apsaugos miškai), todėl ūkinė veikla čia minimali. Pagal vyraujančių medžių rūšį 61 % miškų užima pušynai, 18 % - beržynai, 12 % - eglynai. Visgi reikia pažymėti, kad grynų medynų nedaug - dauguma jų yra mišrūs, beveik visuose sklypuose (tiek eglynuose, tiek pušynuose) dalį medžių sudaro beržai. Taip pat nereti juodalksniai ir drebulės. Vyrauja ganėtinai jauni miškai (40 - 110 metų amžiaus). Tik viename plotelyje (1,7 ha) medynas yra pasiekę gamtinės brandos amžių (165 m.). Tai rodo, kad iki 1970-1980 metų šios vietovės miškai buvo gana intensyviai kertami.

Flora ir fauna

Biologinės įvairovės tyrimai draustinio teritorijoje vykdyti keturis kartus. Pirmą kartą draustinis tyrinėtas 2000 metais Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentų lauko praktikos metu, vadovaujant botanikei dr. Jūratei Tupčiauskaitei. 2013 ir 2017 metais kompleksinius draustinio tyrimus (biotopų, augalų, paukščių, žinduolių, vabzdžių) atliko Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus specialistai (Audrius Aliukonis ir dr. Bronius Šablevičius). Pagaliau 2020 metais draustinio gamta tyrinėta vykdant Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizaciją. Visgi draustinis ištirtas nepilnai, nes kai kurios organizmų grupės, pvz., samanos, kerpės, grybai, moliuskai, yra visai netyrinėtos. Iš viso draustinyje rastos 7 augalų, 2 vabzdžių, 3 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Augalai

Palyginti nedidelėje teritorijoje telkiasi daug retų ir apyrečių augalų rūšių. Vertingiausias biotopas yra pelkiniai ežerėliai ir jų apyežeris, kur sutinkamos tokios saugomos rūšys kaip šakotoji ratainytė, dvilapis purvuolis, nariuotoji ilgalūpė, širdinė dviguonė, pelkinė laksva. Kiek plačiau pelkinėse buveinėse išplitęs liekninis beržas (taip pat saugoma rūšis). Iš apyrečių rūšių čia galima sutikti aukštąją ir raudonąją gegūnes bei jų hibridus, dvilapę blandį, vienažiedę žemoklę, ilgalapę saulašarę. Iš įprastų šio biotopo induočių augalų paminėtini durpyninis bereinis, pelkinis gailis, vaivoras, siauralapė balžuva, juodoji varnauogė. Pačiuose ežerėliuose nereta mažažiedė vandens lelija. Kanaluose gausus vabzdžiaėdis augalas . Drėgnuose miškuose aptinkama saugoma kerpsamanių rūšis pūkuotoji apuokė. Draustinio miškai mažai tvarkomi, todėl čia daug negyvos medienos, tinkamos augti daugeliui kitų retų kerpsamanių, kurios iki šiol netyrinėtos. Iš apyrečių miško augalų čia auga ir statusis atgiris (buvo saugomų augalų sąraše iki 2019 metų) bei paprastasis žalčialunkis.

Gyvūnai

Iš gyvūnų draustinio teritorijoje epizodiškai tyrinėti tik žinduoliai, paukščiai ir vabzdžiai (dieniniai drugiai).

Žinduoliai

2013-2017 metais vykdytų apžvalginių tyrimų duomenimis draustinyje gyvena 10 rūšių žvėrių. Smulkūs žinduoliai, šikšnosparniai netyrinėti. Draustinio teritorijoje dažnai galima aptikti briedžio, stirnos, šerno, rudosios lapės, usūrinio šuns, miškinės kiaunės, pilkojo kiškio, paprastosios voverės veiklos požymių. Retkarčiais apsilanko vilkai. Yra aptiktos dvi bebrų trobelės.

Paukščiai

Tyrimų duomenimis draustinyje gyvena 51 paukščių rūšis, iš kurių 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai dryžgalvė kryklė, sketsakalis ir tripirštis genys. Tripirštis genys, kaip ir keletas kitų draustinio paukščių (jerubė, gervė, lėlys, juodoji meleta), yra Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys, kurių apsaugai įsteigta Paukščių apsaugai svarbi teritorija (sutrumpintai - PAST) "Labanoro giria". PAST "Labanoro giria" yra europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 dalis, į kurią patenka ir Serlediškio telmologinis draustinis. Iš apyrečių paukščių rūšių, gyvenančių šiame draustinyje, paminėtini rudagalvė kryklė, nendrinė lingė, paprastasis suopis, erškėtžvirblis, paprastoji raudonuodegė, margasparnė musinukė, sodinė devynbalsė, riešutinė, eglinis kryžiasnapis, raudongalvė sniegena. Pelkinių ežerėlių krantuose neretai galima pamatyti brastinį tilviką, perkūno oželį, o miško pakraščiuose, aikštelėse - slankas.

Vabzdžiai

Iš vabzdžių tyrinėti tik dieniniai drugiai. Iš viso aptiktos 28 rūšys, iš kurių dvi įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: didysis auksinukas ir pievinis satyriukas. Didysis auksinukas yra Europos Bendrijos svarbos rūšis, kurios apsaugai yra įsteigta Buveinių apsaugai svarbi teritorija (sutrumpintai BAST) "Labanoro regioninis parkas", priklausanti NATURA 2000 tinklui.

Visas draustinio dieninių drugių sąrašas:

Miškinis storgalvis (Ochlodes sylvanus): suaugėliai aptinkami paežerėse, pamiškėse, vikšrai - ant varpinių augalų;
Paprastoji garstytė (Leptidea sinapis). pamiškėse, miško aikštelėse, vikšrai - ant ankštinių augalų;
Aušrelė (Anthocharis cardamines): pamiškėse, miško aikštelėse, vikšrai - ant kryžmažiedžių augalų;
(Colias palaeno): pelkėse (gailynuose), vikšrai - ant vaivorų;
Citrinukas (Gonepteryx ramni): pamiškėse, miško aikštelėse, vikšrai - ant šaltekšnių;
Pelkinis melsvys (Plebeius optilete): pelkių pakraščiuose, vikšrai - ant šaltekšnių;
Žalsvasis varinukas (Callophrys rubi): pelkių pakraščiuose, vikšrai - ant vaivorų;
Mažasis auksinukas (Lycaena phlaeas): pamiškėse, vikšrai - ant rūgčių ir rūgštynių;
Ugninis auksinukas (Lycaena virgaureae): pamiškėse, vikšrai - ant rūgčių ir rūgštynių;
Dirvinis melsvys (Polyommatus icarus): pamiškėse, vikšrai - ant ankštinių augalų;
Didysis auksinukas (Lycaena dispar): paupiuose, paežerėse, vikšrai - ant vandeninės rūgštynės ir rūgštynės gudažolės. Lietuvos raudonosios knygos rūšis (NT kategorija - arti grėsmės esančios rūšys);
(Argynnis laodice): pamiškėse, paupiuose, vikšrai - ant našlaičių;
Sidabrinis perlinukas (Issoria lathonia): pakelėse, dirvonuose, vikšrai - ant našlaičių;
Gelsvasis perlinukas (Brenthis ino): paupiuose, pelkėse, vikšrai - ant pelkinių vingiorykščių, paprastųjų aviečių;
Pievinis perlinukas (Boloria selene): pamiškėse, drėgnose pievose, vikšrai - ant našlaičių;
Admirolas (Vanessa atalanta): migrantas, aptinkamas ant įvairių žydinčių augalų, vikšrai - ant dilgėlių;
Spungė (Incahis io): pamiškėse, vikšrai - ant dilgėlių;
Dilgėlinukas (Aglais urticae): pamiškėse, vikšrai - ant dilgėlių;
Mažasis dilgėlinukas (Araschnia levana): pamiškėse, miško pievose, vikšrai - ant dilgėlių;
Šeirys (Nymphalis antiopa): pušynuose su beržų priemaiša, pelkėse, vikšrai - ant beržų;
Daugiaspalvė pleštekė (Nymphalis polychloros): pamiškėse, vikšrai - ant blindžių, drebulių;
Didysis juodmargis (Limentis populi): mišriuose miškuose, vikšrai - ant drebulių;
Mažasis juodmargis (Limentis camilla): pamiškėse, miško aikštelėse, vikšrai - ant paprastojo sausmedžio;
(Lasiommata maera): mišriuose miškuose, vikšrai - ant varpinių augalų;
Pievinis satyriukas (Coenonympha tullia): paežerėse, pelkėse, vikšrai - ant viksvų, saidrų, švylių. Lietuvos raudonosios knygos rūšis (VU kategorija - pažeidžiamos rūšys);
Tamsusis satyriukas (Coenonympha glycerion): pamiškėse, paežerėse, vikšrai - ant varpinių augalų;
Gelsvasis satyriukas (Coenonympha pamphilus): pamiškėse, paežerėse, vikšrai - ant varpinių augalų;
Tamsusis satyras (Aphantopus pamphilus): pamiškėse, paupiuose, vikšrai - ant varpinių augalų.

Išnašos

Serlediškio telmologinis draustinis. Saugoma.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.
Aliukonis, A. (2013): Labanoro regioninio parko Serlediškio telmologinio draustinio gamtinės įvairovės komplekciniai tyrimai. Tyrimų ataskaita.
Lietuvos Respublikos ežerų, upių ir tvenkinių kadastras. https://uetk.biip.lt/ Tikrinta 2024-01-20.
Šablevičius, B. (2017): Labanoro RP Serlediškio telmologinio draustinio biologinės įvairovės radiniai. Tyrimų ataskaita.
Saugomų rūšių informacinė sistema. https://sris.biip.lt/ Nuoroda tikrinta 2024-01-20.

[saugoma-1] Serlediškio telmologinis draustinis. Saugoma.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-18.

[:0-2] Aliukonis, A. (2013): Labanoro regioninio parko Serlediškio telmologinio draustinio gamtinės įvairovės komplekciniai tyrimai. Tyrimų ataskaita.

[3] Lietuvos Respublikos ežerų, upių ir tvenkinių kadastras. https://uetk.biip.lt/ Tikrinta 2024-01-20.

[:1-4] Šablevičius, B. (2017): Labanoro RP Serlediškio telmologinio draustinio biologinės įvairovės radiniai. Tyrimų ataskaita.

[:2-5] Saugomų rūšių informacinė sistema. https://sris.biip.lt/ Nuoroda tikrinta 2024-01-20.