Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Picoides tridactylus Apsauga 2 V Pažeidžiama rūšisTripirštis genys Picoides tridactylus Apsaugos būklėNekeliantys susirū
Tripirštis genys
| Picoides tridactylus Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Tripirštis genys (Picoides tridactylus) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Picoides tridactylus Linnaeus, 1758 |
Tripirštis genys (Picoides tridactylus) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Patino viršugalvis geltonas, kaklas juodas. Nugara, sparnai ir uodega juodi su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta, šonai išmarginti juodomis dėmėmis. Snapas pilkas. Kojos tamsiai pilkos, du pirštai atsisukę į priekį, vienas atgal. Patelės viršugalvis juosvai baltas. Jaunikliai tamsiai rusvi, viršugalvyje plunksnų viršūnės auksinės spalvos. Išsirita pliki.
Paplitimas
Eurazijoje paplitęs nuo Alpių ir Skandinavijos iki Ochotsko ir Japonų jūrų. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Senos žemupį, Kolymos, Anadyrio baseiną, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, Mongolijos, Tian Šanio, Obės, Irtyšiaus aukštupio, pietinio Uralo, Volgos vidurupio, Dniepro aukštupio, pietinių Karpatų, Balkanų pusiasalio. Izoliuota arealo dalis aptinkama centrinėje Kinijoje, taip pat gyvena Šiaurės Amerikoje, kai kuriose salose.
Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą.
Biologija
Čepkelių rezervate aptinkamas kyšuliuose, įsiterpiančiuose į raistą, pelkės gilumoje esančiose salose. Paprastai tai seno miško sklypai, apaugę beržais, pušimis, eglėmis, kurie išretėję su daug virtuolių ir stuobrių. Gyvena raisto pušynuose, eglynuose su lapuočių medžių priemaiša. Mėgsta senas degimvietes.
Dauginimasis
Gūžtą paprastai įsirengia sausuoliuose arba sutrūnijusiuose medžiuose. Gali įsikurti nudžiūvusiose drebulėse, juodalksniuose. Toje pačioje lizdavietėje gali perėti kelis kartus. Dėtyje būna apie 4 kiaušinius, perimi apie 2 savaites. Gūžtoje geniukai išbūna apie 19 dienų.
Mityba
Minta įvairiais vabzdžiais, miško kenkėjias, nudžiūvusiuose medžiuose gyvenančiais ūsuočiais, kinivarpomis, jų lervomis ir lėliukėmis. Kartais sugauna drugių, lapgraužių, jų lervų. Kenkėjų apniktą stuobrį lanko tol, kol nužievina ir išrenka visus parazitus.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
- „IUCN Red List - Coracias garrulus“. IUCN Red list.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tripirštis genys, Kas yra Tripirštis genys? Ką reiškia Tripirštis genys?
Picoides tridactylus Apsauga 2 V Pazeidziama rusisTripirstis genys Picoides tridactylus Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Pauksciai Aves Burys Geniniai pauksciai Piciformes Seima Geniniai Picidae Gentis Tripirsciai geniai Picoides Rusis Tripirstis genys Picoides tridactylus BinomasPicoides tridactylus Linnaeus 1758 Tripirstis genys Picoides tridactylus geniniu Picidae seimos paukstis IsvaizdaPatino virsugalvis geltonas kaklas juodas Nugara sparnai ir uodega juodi su baltomis dememis Pilvine puse balta sonai ismarginti juodomis dememis Snapas pilkas Kojos tamsiai pilkos du pirstai atsisuke į priekį vienas atgal Pateles virsugalvis juosvai baltas Jaunikliai tamsiai rusvi virsugalvyje plunksnu virsunes auksines spalvos Issirita pliki PaplitimasEurazijoje paplites nuo Alpiu ir Skandinavijos iki Ochotsko ir Japonu juru Siaureje arealas siekia Kolos pusiasalį Baltaja jura Pecioros zemupį Obes Jenisejaus Senos zemupį Kolymos Anadyrio baseina pietuose tesiasi iki Korejos pusiasalio siaures rytu Kinijos Mongolijos Tian Sanio Obes Irtysiaus aukstupio pietinio Uralo Volgos vidurupio Dniepro aukstupio pietiniu Karpatu Balkanu pusiasalio Izoliuota arealo dalis aptinkama centrineje Kinijoje taip pat gyvena Siaures Amerikoje kai kuriose salose Ziemoja paplitimo areale Lietuvoje labai reta rusis įrasyta į Raudonaja knyga BiologijaCepkeliu rezervate aptinkamas kysuliuose įsiterpianciuose į raista pelkes gilumoje esanciose salose Paprastai tai seno misko sklypai apauge berzais pusimis eglemis kurie isreteje su daug virtuoliu ir stuobriu Gyvena raisto pusynuose eglynuose su lapuociu medziu priemaisa Megsta senas degimvietes DauginimasisGuzta paprastai įsirengia sausuoliuose arba sutrunijusiuose medziuose Gali įsikurti nudziuvusiose drebulese juodalksniuose Toje pacioje lizdavieteje gali pereti kelis kartus Detyje buna apie 4 kiausinius perimi apie 2 savaites Guztoje geniukai isbuna apie 19 dienu MitybaMinta įvairiais vabzdziais misko kenkejias nudziuvusiuose medziuose gyvenanciais usuociais kinivarpomis ju lervomis ir leliukemis Kartais sugauna drugiu lapgrauziu ju lervu Kenkeju apnikta stuobrį lanko tol kol nuzievina ir isrenka visus parazitus SaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 2 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1991 IUCN Red List Coracias garrulus IUCN Red list Vikiteka Tripirstis genys vaizdine ir garsine medziaga