Anas creccaRudagalvė kryklė Anas crecca Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klasė
Rudagalvė kryklė

Anas crecca | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rudagalvė kryklė (Anas crecca) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Anas crecca Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
Rudagalvės kryklės paplitimas |
Rudagalvė kryklė (Anas crecca) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Perėjimo ir migravimo metu įprasta rūšis Lietuvoje.
Išvaizda
Rudagalvė kryklė yra mažiausia iš Lietuvoje sutinkamų. Patinui būdinga tamsi galva ir šviesi juostelė išilgai suglausto sparno, o jam skrendant dar matyti sidabriškai balta papilvė. Patelė nuo panašios į ją dryžagalvės kryklės skiriasi ryškiu žaliu veidrodėliu.
Patino galva, gerklė ir viršutinė kaklo dalis kaštoninės spalvos. Nuo akių galvos šonais iki pakaušio eina mėlynai žalios, blizgančios, baltais pakraščiais juostelės. Nugaros priekinė dalis ir šonai pilki, išmarginti švelniais juodais dryželiais. Likusi nugaros dalis rusvai pilka. Sparnų veidrodėlio išorinė dalis juoda, vidinė žalia, metalo blizgesio, jo priekyje dar yra plati balta rusvo atspalvio juostelė, užpakalyje – siaura balta juostelė. Pagurklis ir dalis krūtinės išmarginti rudai juosvomis dėmėmis. Snapas juosvas, kojos pilkos. Patelės nugarinė pusė tamsiai ruda, plunksnų kraštai rusvi ar pilki. Galvos viršus tamsesnis, šonai šviesesni, pamarginti rudais brūkšneliais. Pilvinė pusė balsva. Patino poilsio apdaras panašus į patelės, tik visos spalvos tamsesnės ir rudesnės. Jaunikliai panašūs į patelę. Pūkinis apdaras kūno viršuje gelsvai rudas, viršugalvis tamsesnis, apačia gelsva. Per akį tęsiasi tamsi juostelė.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Prancūzijos iki Kamčiatkos ir Primorės. Šiaurėje arealas siekis Europos arktinę pakrantę, Jamalą, Lenos žiotis, Kolymos žemupį. Į pietus paplitusi iki Primorės, Mongolijos, Kazachstano, Užkaukazės, Apeninų pusiasalio, Prancūzijos. Gyvena ir Šiaurės Amerikoje. Žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Lietuvoje paplitusi tolygiai, prieš Pirmąjį pasaulinį karą rudagalvės kryklės čia dažnai perėdavo, bet pradėjus sausinti miškus ir pelkes šių paukščių sumažėjo.
Biologija
Aptinkama apžėlusiuose miško ežerėliuose, krūmokšniais apaugusiose pelkėse. Mėgsta miškų ežerus ir upes. Neretai apsistoja pelkėtuose juodalksnynuose, šlapiuose raistuose, drėgnuose gojeliuose. Labai aktyvios prietemoje, vikriai skraido.
Rudagalvių kryklių poros pastovios. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Maždaug penktadalis porų poruojasi jau žiemavietėse, o kitos poras susiranda pakeliui arba jau perimvietėse. Perėti pradeda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Dėtyje paprastai būna 8–15 kiaušinių, kurie sveria maždaug po 27 gramus. Sudėjusi paskutinį kiaušinį, patelė peri apie 22 dienas.
Jaunikliai išsirita maždaug vienu metu. Po kelių valandų ančiukai jau palieka lizdą, vikriai sekioja patelę, gerai plaukioja ir nardo. Iš pradžių visa šeima slapstosi tarp žolių, vėliau pasirodo ir atvirame vandenyje. Jaunikliai skraidyti pradeda maždaug po 31 dienos. Susitelkę į būrelius, dažnai skraido nuo vieno vandens telkinio į kitą.
Vasarą minta gyvūniniu maistu, o kitais metų laikais – daugiausia augaliniu. Maisto ieško drėgnose pievose, sekliuose užpelkėjusiuose vandenyse. Braido dumble ir renka vabzdžių lervas, moliuskus, vėžiagyvius, vandens vabalus. Lesa augalų sėklas, pumpurus, šakneles ir t. t. Jauniklių maistas daugiausia gyvūninės kilmės.
Naktimis keliauja grupėmis po aplinkinius ežerus, lekia į dirbamus laukus, pasėlių plotus. Skrenda labai tyliai, nutūpusios elgiasi atsargiai: tupi, klausosi, tik po to pradeda lesti.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rudagalvė kryklė, Kas yra Rudagalvė kryklė? Ką reiškia Rudagalvė kryklė?
Anas creccaRudagalve krykle Anas crecca Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Zasiniai pauksciai Anseriformes Seima Antiniai Anatidae Gentis Plaukiojancios antys Anas Rusis Rudagalve krykle Anas crecca BinomasAnas crecca Linnaeus 1758Rudagalves krykles paplitimas Rudagalve krykle Anas crecca zasiniu Anseriformes burio paukstis Perejimo ir migravimo metu įprasta rusis Lietuvoje IsvaizdaRudagalve krykle yra maziausia is Lietuvoje sutinkamu Patinui budinga tamsi galva ir sviesi juostele isilgai suglausto sparno o jam skrendant dar matyti sidabriskai balta papilve Patele nuo panasios į ja dryzagalves krykles skiriasi ryskiu zaliu veidrodeliu Patino galva gerkle ir virsutine kaklo dalis kastonines spalvos Nuo akiu galvos sonais iki pakausio eina melynai zalios blizgancios baltais pakrasciais juosteles Nugaros priekine dalis ir sonai pilki ismarginti svelniais juodais dryzeliais Likusi nugaros dalis rusvai pilka Sparnu veidrodelio isorine dalis juoda vidine zalia metalo blizgesio jo priekyje dar yra plati balta rusvo atspalvio juostele uzpakalyje siaura balta juostele Pagurklis ir dalis krutines ismarginti rudai juosvomis dememis Snapas juosvas kojos pilkos Pateles nugarine puse tamsiai ruda plunksnu krastai rusvi ar pilki Galvos virsus tamsesnis sonai sviesesni pamarginti rudais bruksneliais Pilvine puse balsva Patino poilsio apdaras panasus į pateles tik visos spalvos tamsesnes ir rudesnes Jaunikliai panasus į patele Pukinis apdaras kuno virsuje gelsvai rudas virsugalvis tamsesnis apacia gelsva Per akį tesiasi tamsi juostele PaplitimasEurazijoje paplitusi nuo Prancuzijos iki Kamciatkos ir Primores Siaureje arealas siekis Europos arktine pakrante Jamala Lenos ziotis Kolymos zemupį Į pietus paplitusi iki Primores Mongolijos Kazachstano Uzkaukazes Apeninu pusiasalio Prancuzijos Gyvena ir Siaures Amerikoje Ziemoja Vakaru ir Pietu Europoje Afrikoje Pietu ir Pietryciu Azijoje Lietuvoje paplitusi tolygiai pries Pirmajį pasaulinį kara rudagalves krykles cia daznai peredavo bet pradejus sausinti miskus ir pelkes siu pauksciu sumazejo Biologija track source source Gagenimas Aptinkama apzelusiuose misko ezereliuose krumoksniais apaugusiose pelkese Megsta misku ezerus ir upes Neretai apsistoja pelketuose juodalksnynuose slapiuose raistuose dregnuose gojeliuose Labai aktyvios prietemoje vikriai skraido Rudagalviu krykliu poros pastovios Lytiskai subresta antraisiais gyvenimo metais Mazdaug penktadalis poru poruojasi jau ziemavietese o kitos poras susiranda pakeliui arba jau perimvietese Pereti pradeda balandzio pabaigoje arba geguzes pradzioje Detyje paprastai buna 8 15 kiausiniu kurie sveria mazdaug po 27 gramus Sudejusi paskutinį kiausinį patele peri apie 22 dienas Jaunikliai issirita mazdaug vienu metu Po keliu valandu anciukai jau palieka lizda vikriai sekioja patele gerai plaukioja ir nardo Is pradziu visa seima slapstosi tarp zoliu veliau pasirodo ir atvirame vandenyje Jaunikliai skraidyti pradeda mazdaug po 31 dienos Susitelke į burelius daznai skraido nuo vieno vandens telkinio į kita Vasara minta gyvuniniu maistu o kitais metu laikais daugiausia augaliniu Maisto iesko dregnose pievose sekliuose uzpelkejusiuose vandenyse Braido dumble ir renka vabzdziu lervas moliuskus veziagyvius vandens vabalus Lesa augalu seklas pumpurus sakneles ir t t Jaunikliu maistas daugiausia gyvunines kilmes Naktimis keliauja grupemis po aplinkinius ezerus lekia į dirbamus laukus paseliu plotus Skrenda labai tyliai nutupusios elgiasi atsargiai tupi klausosi tik po to pradeda lesti Vikiteka Rudagalve krykle vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990