Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Bastutiniai

  • Pagrindinis puslapis
  • Bastutiniai
Bastutiniai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Brassicaceae

Paprastoji barborytė (Barbarea vulgaris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Bastutiniai
( Brassicaceae)

Bastutiniai, kryžmažiedžiai (Brassicaceae, Cruciferae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima. Augalai vienmečiai, dvimečiai arba daugiamečiai, žoliniai, rečiau puskrūmiai, turintys pražanginius lapus ir . Žiedus sudaro 4 taurėlapiai ir 4 spalvoti vainiklapiai. Žiedai susitelkę kekėse, žiedyno ašis žydėjimo pradžioje trumpa, vėliau, vaisiams bręstant, pailgėja. Vaisius – ankštara arba ankštarėlė, atsiverianti dviem sąvaromis.

Šeimoje yra daržovių (ropė, kopūstas, ridikas), aliejinių (rapsas, garstukas), prieskoninių (krienas), vaistinių, medingų, dekoratyvinių augalų, taip pat laukų ir daržų piktžolės.

Šeimoje yra apie 350 genčių ir apie 3000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose, Viduržemio jūros regione, pietvakarių ir vidurinėje Azijoje. Lietuvoje užregistruota 40 genčių ir 87 rūšys.

Lietuvoje auga šių genčių augalai:

  • Anksta (Draba)
  • Ankstyvė (Erophila)
  • Balža (Crambe)
  • Barborytė (Barbarea)
  • Bastutis (Brassica): kopūstas, griežtis (rapsas), ropė (, )
  • Blizgė (Lunaria)
  • Bokštytė (Turritis)
  • (Chorispora)
  • Čeriukas (Rorippa)
  • Česnakūnė (Alliaria)
  • Čiužutė (Thlaspi)
  • Dantažolė (Dentaria)
  • Engra (Bunias)
  • Garstukas (Sinapis)
  • Gilšė (Subularia)
  • Gražgarstė (Eruca)
  • Judra (Camelina)
  • Kardarija (Cardaria)
  • Kartenė (Cardamine)
  • Konringija (Conringia)
  • Krienas (Armoracia)
  • Laibenis (Alyssum)
  • Leukonija (Matthiola)
  • Lobularija (Lobularia)
  • Miltinaitė (Berteroa)
  • Mėlžolė (Isatis)
  • Pašuolė (Teesdalia)
  • Pikulė (Sisymbrium)
  • Pipirnė (Lepidium)
  • Poklius (Descurainia)
  • Prožiklė (Neslia)
  • (Rapistrum)
  • Rėžiukas (Nasturtium)
  • Rudgrūdėlė (Iberis)
  • Skabėtras (Cochlearia)
  • Skamainis (Cardaminopsis)
  • Stoklė (Cakile)
  • Svėrė (Raphanus): valgomasis ridikas
  • Šatreinis (Diplotaxis)
  • (Erucastrum)
  • Tvertikas (Erysimum)
  • Vairenis (Arabidopsis)
  • Vaistutis (Arabis)
  • Vakarutė (Hesperis)
  • Varnakojė (Coronopus)
  • Žvaginė (Capsella)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Bir, 2025 / 08:55

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bastutiniai, Kas yra Bastutiniai? Ką reiškia Bastutiniai?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais BrassicaceaePaprastoji barboryte Barbarea vulgaris Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Dilenijaziedziai Dilleniidae Seima Bastutiniai Brassicaceae Bastutiniai kryzmaziedziai Brassicaceae Cruciferae magnolijunu Magnoliophyta augalu seima Augalai vienmeciai dvimeciai arba daugiameciai zoliniai reciau puskrumiai turintys prazanginius lapus ir Ziedus sudaro 4 taurelapiai ir 4 spalvoti vainiklapiai Ziedai susitelke kekese ziedyno asis zydejimo pradzioje trumpa veliau vaisiams brestant pailgeja Vaisius ankstara arba ankstarele atsiverianti dviem savaromis Cardamine heptaphylla Seimoje yra darzoviu rope kopustas ridikas aliejiniu rapsas garstukas prieskoniniu krienas vaistiniu medingu dekoratyviniu augalu taip pat lauku ir darzu piktzoles Seimoje yra apie 350 genciu ir apie 3000 rusiu Paplite visame pasaulyje didziausia įvairove Siaures pusrutulio vidutinese platumose Vidurzemio juros regione pietvakariu ir vidurineje Azijoje Lietuvoje uzregistruota 40 genciu ir 87 rusys Lietuvoje auga siu genciu augalai Anksta Draba Ankstyve Erophila Balza Crambe Barboryte Barbarea Bastutis Brassica kopustas grieztis rapsas rope Blizge Lunaria Bokstyte Turritis Chorispora Ceriukas Rorippa Cesnakune Alliaria Ciuzute Thlaspi Dantazole Dentaria Engra Bunias Garstukas Sinapis Gilse Subularia Grazgarste Eruca Judra Camelina Kardarija Cardaria Kartene Cardamine Konringija Conringia Krienas Armoracia Laibenis Alyssum Leukonija Matthiola Lobularija Lobularia Miltinaite Berteroa Melzole Isatis Pasuole Teesdalia Pikule Sisymbrium Pipirne Lepidium Poklius Descurainia Prozikle Neslia Rapistrum Reziukas Nasturtium Rudgrudele Iberis Skabetras Cochlearia Skamainis Cardaminopsis Stokle Cakile Svere Raphanus valgomasis ridikas Satreinis Diplotaxis Erucastrum Tvertikas Erysimum Vairenis Arabidopsis Vaistutis Arabis Vakarute Hesperis Varnakoje Coronopus Zvagine Capsella

Naujausi straipsniai
  • Birželis 14, 2025

    Senovės Roma

  • Birželis 14, 2025

    Senovės Makedonija

  • Birželis 14, 2025

    Senovės Graikija

  • Birželis 15, 2025

    Senovės Graikijos istorija

  • Birželis 14, 2025

    Senoji konfederacija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje