Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liudvikas NarbutasNarbutaiHerbas Traby Gimė 1831 m Mirė 1863 m gegužės 4 d 32 metai Tėvas Teodoras NarbutasMotina Kristi
Liudvikas Narbutas
| Liudvikas Narbutas | |
|---|---|
| Narbutai | |
| Herbas "Traby" | |
| Gimė | 1831 m. |
| Mirė | 1863 m. gegužės 4 d. (~32 metai) |
| Tėvas | Teodoras Narbutas |
| Motina | Kristina Sadovskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Amelija Kuncevičiūtė |
| Vikiteka | Liudvikas Narbutas |
Liudvikas Narbutas (1831 m. Šiaurių dvare, Lydos apskrityje – 1863 m. gegužės 4 d. netoli Dubičių kaimo, Lydos apskritis) – 1863 metų sukilimo vadas, Lydos apskrities karinis viršininkas.
Biografija
Liudvikas Narbutas, istoriko Teodoro Narbuto sūnus, buvo vienas pirmųjų sukilimo organizatorių Vilniaus gubernijoje. Šeima: mama – Kristina Sadovskaja-Narbutienė, seserys: Teodora (Tosia) Narbutaitė-Mončiunskienė, Joana Narbutaitė-Kuncevičienė, broliai: Boleslovas Narbutas, Prančiškus Narbutas, Stanislovas Narbutas, Aleksandras Narbutas, žmona: Amelija.
Nuo 1848 m. mokėsi Vilniuje. Už dalyvavimą slaptoje jaunimo organizacijoje ir pas jį rastus nelegalius raštus 18-metis Liudvikas buvo suimtas, nuplaktas rykštėmis ir atiduotas į kareivius. Tarnavo Kaukaze. Už pasižymėjimą jam buvo suteiktas karininko laipsnis. Po Nikolajaus I mirties buvo amnestuotas, tad 1859 m. grįžo į Vilnių.
Lietuvos komiteto paskirtas Lydos apskrities kariniu viršininku, Liudvikas turėjo organizuoti ginkluotą sukilimą apskrityje ir vadovauti vienam iš būrių. Sunkiausia buvo apsirūpinti ginklais. Vasario 13 d. Liudvikas su savo broliu Boleslovu ir keliais savanoriais išvyko iš Šaurų į mišką. Narbuto sesuo Teodora Mančiunskienė tapo jo būrio ryšininke ir patikėtine.
Kunigai bažnyčiose skaitė sukilėlių manifestą, kad paskatintų valstiečius įsitraukti į kovą dėl žemės ir laisvės. Saugumo tikslais grupės būrėsi Rūdninkų miškuose. Iš čia Liudvikas su būriu buvo nuvykę į Paąžuolės kaimą, kur pastojo kelią kareiviams, vedantiems nuo Varėnos rekrutus. Visų rekrutų išvaduoti nepavyko, tačiau dalis jų per sumišimą pabėgo. Gandas apie šį, pirmąjį, L. Narbuto būrio susirėmimą pasklido apylinkėje ir paskatino daugiau savanorių stoti į jo būrį.
Ypač veiksmingai dirbo savanoris Stepas Vilbikas, kuris su smuiku pereidavo kaimus, pagrojęs pasakydavo kalbą, verbuodavo žmones į sukilėlių eiles. Todėl kovotojų skaičius didėjo. Daugiausia į sukilėlius pereidavo valstiečių. L. Narbuto būriui persikėlus arčiau Vilniaus, prie jo prisidėjo dailininko Mykolo E. Andriolio vadovaujamas Vilniaus jaunimo būrelis. L. Narbutui artėjant prie Vilniaus, generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas susirūpino, kad sukilėliai neužpultų miesto, todėl buvo sustiprinta jo apsauga.
Pirmą kartą L. Narbuto būrys kovėsi su baudžiamąja kariuomene kovo 9 d. prie Rūdninkų. Atakavo sukilėlius pulkininkas Vinbergas su trimis kuopomis pėstininkų ir kazokų šimtine. Sukilėliai sėkmingai atrėmė puolimą ir jiems atiteko nemaža ginklų, ypač štucerių.
Po sėkmingų kautynių L. Narbuto būrys vyko į . Norėdamas suklaidinti priešą, būrio vadas dažnai keitė vietą, sunaikino tiltą per Katros upę. Tuo tarpu štabo kapitono Timofejevo dviejų kuopų pėstininkų ir 50 kazokų dalinys išvyko ieškoti L. Narbuto vadovaujamų sukilėlių. Balandžio 11 d. prie Dubičių įvyko kautynės. L. Narbutas, turėdamas 150 žmonių ir nežinodamas priešo jėgų, po susirėmimo pasitraukė. Iš Gardino pasiųstas pulkininkas Verneris su trimis kuopomis pėstininkų ir eskadronu dragūnų aptiko L. Narbuto būrį prie dvaro, netoli Kalvių kaimo. Nors padėtis buvo nepatogi, L. Narbutas balandžio 20 d. buvo priverstas stoti į kautynes. Priešo gretose buvo 42 nukauti ir daug sužeistų, o sukilėlių – keliolika sužeistų ir 7 negyvi. Žuvo ir L. Narbuto adjutantas Vladislovas Novickis, inžinerijos karininkas.
L. Narbuto būrys vėl susirinko prie Dubičių. Žinodamas apie dideles priešo jėgas, kurios jį persekiojo, L. Narbutas keisdamas vietą ir visaip klaidindamas priešą parinko būriui nuošalią vietą miškuose tarp balų. Savo brolį Boleslovą jis nusiuntė į Trakų apskritį pas sukilėlių būrio vadą Feliksą Vislouchą, prašydamas pagalbos. Be to, jis tikėjosi pagalbos ir iš Lydos.
L.Narbutas su savo būriu lūkuriavo prie Dubičių. Čia jo būrį dar aplankė sesuo Teodora Mančiunskienė, ji atvežė sukilėliams maisto, pinigų, laiškų ir įvairių reikmenų. Už L. Narbuto galvą Vilniaus generalgubernatorius V. Nazimovas buvo pažadėjęs 1000 rublių. Tokiais pinigais susigundė miško sargas Bazilis Karpovičius ir pasisiūlė Timofejevui parodyti sukilėlių stovyklą. Timofejevas, tiksliai sužinojęs, kur yra sukilėliai, persikėlė per Katrą. L. Narbuto būrys buvo užpultas krūmingose balose gegužės 4 d. 4 km nuo Dubičių kaimo. Per kautynes L. Narbutas buvo pašautas į koją. Nešamas draugų iš kovos vietos Liudvikas antrą kartą sužeistas į kaklą. Mirdamas pasakė: „Mirštu už Tėvynę“. Dalis būrio išsiblaškė po mišką. Sukilėliai neteko būrio vėliavos, daugumos ginklų, šovinių, drabužių, med. priemonių ir maisto.
Kautynėse kartu su vadu žuvo 13 sukilėlių, tarp jų ir L. Narbuto padėjėjas Leonas Krainskis. Po kautynių kovos lauką matė ir laidotuvėse dalyvavo Liudviko sesuo Teodora. Ji, gavusi V. Nazimovo leidimą, gegužės 6 d. surengė sukilėlių iškilmingas laidotuves (dalyvavo 14 kunigų ir daugiau kaip 200 žmonių). Sukilėliai buvo palaidoti bendrame kape, Dubičiuose. Čia 1933 m. pastatytas paminklas, kurio paminklinėje lentoje įrašytos pavardės ir sukilėlių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Vėliau įrengtas ir skulptūrų skveras, skirtas 1863 m. sukilimo dalyviams.
Paminklo projektą parengė skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis, kuris yra Trijų kryžių paminklo, esančio Vilniuje, autorius.
O kautynių vietoje 1988 m. pastatytas geležinis kryžius ir mediniai paminklai. Žmonės pasakoja, kad kautynių vietoje žuvusiems sukilėliams buvo statomi mediniai kryžiai, tačiau caro valdžia juos nupjaudavo. Šių apylinkių gyventojai dalyvavo sukilime arba jį rėmė materialiai.
Šaltiniai
- Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865. T. 1-2.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudvikas Narbutas, Kas yra Liudvikas Narbutas? Ką reiškia Liudvikas Narbutas?
Liudvikas NarbutasNarbutaiHerbas Traby Gime 1831 m Mire 1863 m geguzes 4 d 32 metai Tevas Teodoras NarbutasMotina Kristina SadovskaiteSutuoktinis e Amelija KunceviciuteVikiteka Liudvikas Narbutas Liudvikas Narbutas 1831 m Siauriu dvare Lydos apskrityje 1863 m geguzes 4 d netoli Dubiciu kaimo Lydos apskritis 1863 metu sukilimo vadas Lydos apskrities karinis virsininkas BiografijaLiudvikas Narbutas istoriko Teodoro Narbuto sunus buvo vienas pirmuju sukilimo organizatoriu Vilniaus gubernijoje Seima mama Kristina Sadovskaja Narbutiene seserys Teodora Tosia Narbutaite Monciunskiene Joana Narbutaite Kunceviciene broliai Boleslovas Narbutas Pranciskus Narbutas Stanislovas Narbutas Aleksandras Narbutas zmona Amelija Nuo 1848 m mokesi Vilniuje Uz dalyvavima slaptoje jaunimo organizacijoje ir pas jį rastus nelegalius rastus 18 metis Liudvikas buvo suimtas nuplaktas rykstemis ir atiduotas į kareivius Tarnavo Kaukaze Uz pasizymejima jam buvo suteiktas karininko laipsnis Po Nikolajaus I mirties buvo amnestuotas tad 1859 m grįzo į Vilniu Lietuvos komiteto paskirtas Lydos apskrities kariniu virsininku Liudvikas turejo organizuoti ginkluota sukilima apskrityje ir vadovauti vienam is buriu Sunkiausia buvo apsirupinti ginklais Vasario 13 d Liudvikas su savo broliu Boleslovu ir keliais savanoriais isvyko is Sauru į miska Narbuto sesuo Teodora Manciunskiene tapo jo burio rysininke ir patiketine Kunigai baznyciose skaite sukileliu manifesta kad paskatintu valstiecius įsitraukti į kova del zemes ir laisves Saugumo tikslais grupes buresi Rudninku miskuose Is cia Liudvikas su buriu buvo nuvyke į Paazuoles kaima kur pastojo kelia kareiviams vedantiems nuo Varenos rekrutus Visu rekrutu isvaduoti nepavyko taciau dalis ju per sumisima pabego Gandas apie sį pirmajį L Narbuto burio susiremima pasklido apylinkeje ir paskatino daugiau savanoriu stoti į jo burį Ypac veiksmingai dirbo savanoris Stepas Vilbikas kuris su smuiku pereidavo kaimus pagrojes pasakydavo kalba verbuodavo zmones į sukileliu eiles Todel kovotoju skaicius didejo Daugiausia į sukilelius pereidavo valstieciu L Narbuto buriui persikelus arciau Vilniaus prie jo prisidejo dailininko Mykolo E Andriolio vadovaujamas Vilniaus jaunimo burelis L Narbutui artejant prie Vilniaus generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas susirupino kad sukileliai neuzpultu miesto todel buvo sustiprinta jo apsauga Pirma karta L Narbuto burys kovesi su baudziamaja kariuomene kovo 9 d prie Rudninku Atakavo sukilelius pulkininkas Vinbergas su trimis kuopomis pestininku ir kazoku simtine Sukileliai sekmingai atreme puolima ir jiems atiteko nemaza ginklu ypac stuceriu Po sekmingu kautyniu L Narbuto burys vyko į Noredamas suklaidinti priesa burio vadas daznai keite vieta sunaikino tilta per Katros upe Tuo tarpu stabo kapitono Timofejevo dvieju kuopu pestininku ir 50 kazoku dalinys isvyko ieskoti L Narbuto vadovaujamu sukileliu Balandzio 11 d prie Dubiciu įvyko kautynes L Narbutas turedamas 150 zmoniu ir nezinodamas prieso jegu po susiremimo pasitrauke Is Gardino pasiustas pulkininkas Verneris su trimis kuopomis pestininku ir eskadronu dragunu aptiko L Narbuto burį prie dvaro netoli Kalviu kaimo Nors padetis buvo nepatogi L Narbutas balandzio 20 d buvo priverstas stoti į kautynes Prieso gretose buvo 42 nukauti ir daug suzeistu o sukileliu keliolika suzeistu ir 7 negyvi Zuvo ir L Narbuto adjutantas Vladislovas Novickis inzinerijos karininkas L Narbuto burys vel susirinko prie Dubiciu Zinodamas apie dideles prieso jegas kurios jį persekiojo L Narbutas keisdamas vieta ir visaip klaidindamas priesa parinko buriui nuosalia vieta miskuose tarp balu Savo brolį Boleslova jis nusiunte į Traku apskritį pas sukileliu burio vada Feliksa Visloucha prasydamas pagalbos Be to jis tikejosi pagalbos ir is Lydos L Narbutas su savo buriu lukuriavo prie Dubiciu Cia jo burį dar aplanke sesuo Teodora Manciunskiene ji atveze sukileliams maisto pinigu laisku ir įvairiu reikmenu Uz L Narbuto galva Vilniaus generalgubernatorius V Nazimovas buvo pazadejes 1000 rubliu Tokiais pinigais susigunde misko sargas Bazilis Karpovicius ir pasisiule Timofejevui parodyti sukileliu stovykla Timofejevas tiksliai suzinojes kur yra sukileliai persikele per Katra L Narbuto burys buvo uzpultas krumingose balose geguzes 4 d 4 km nuo Dubiciu kaimo Per kautynes L Narbutas buvo pasautas į koja Nesamas draugu is kovos vietos Liudvikas antra karta suzeistas į kakla Mirdamas pasake Mirstu uz Tevyne Dalis burio issiblaske po miska Sukileliai neteko burio veliavos daugumos ginklu soviniu drabuziu med priemoniu ir maisto Liudviko Narbuto mirtis netoli Dubiciu kaimo Kautynese kartu su vadu zuvo 13 sukileliu tarp ju ir L Narbuto padejejas Leonas Krainskis Po kautyniu kovos lauka mate ir laidotuvese dalyvavo Liudviko sesuo Teodora Ji gavusi V Nazimovo leidima geguzes 6 d surenge sukileliu iskilmingas laidotuves dalyvavo 14 kunigu ir daugiau kaip 200 zmoniu Sukileliai buvo palaidoti bendrame kape Dubiciuose Cia 1933 m pastatytas paminklas kurio paminklineje lentoje įrasytos pavardes ir sukileliu sukis Uz jusu ir musu laisve Veliau įrengtas ir skulpturu skveras skirtas 1863 m sukilimo dalyviams Paminklo projekta parenge skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis kuris yra Triju kryziu paminklo esancio Vilniuje autorius O kautyniu vietoje 1988 m pastatytas gelezinis kryzius ir mediniai paminklai Zmones pasakoja kad kautyniu vietoje zuvusiems sukileliams buvo statomi mediniai kryziai taciau caro valdzia juos nupjaudavo Siu apylinkiu gyventojai dalyvavo sukilime arba jį reme materialiai SaltiniaiPamietniki Jakoba Gieysztora z lat 1857 1865 T 1 2 1