Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Rodzevičuvna lenk Maria RodziewiczównaMarija Rodzevičuvna 1889 m Herbas ŁukGimė 1864 m vasario 2 d Peniugos kaima
Marija Rodzevičuvna
| Marija Rodzevičuvna lenk. Maria Rodziewiczówna | |
|---|---|
| Marija Rodzevičuvna 1889 m. | |
| Herbas Łuk | |
| Gimė | 1864 m. vasario 2 d. Peniugos kaimas, Gardino gubernija |
| Mirė | 1944 m. lapkričio 6 d. (80 metų) Leonuvo dvaras, Lodzės vaivadija |
| Tėvas | Henrikas Rodzevič |
| Motina | Amelija Kušeniecka |
| Veikla | rašytoja pozityvistė, visuomenės veikėja |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Elzės Ožeškienės premija (1934 m.) | |
| Vikiteka | Maria Rodziewiczówna |
| Parašas | |
Marija Rodzevičuvna (lenk. Maria Rodziewiczówna; 1864 m. vasario 2 d. Gardino gubernijos Valkavisko apskrities Peniugos kaime – 1944 m. lapkričio 6 d. Lodzės vaivadijos Skernevicių valsčiaus Leonuvo dvare. Palaidota Povonzkų kapinėse Varšuvoje) – lenkų rašytoja pozityvistė ir visuomenės veikėja.
Biografija
Gimė smulkių bajorų šeimoje. Tėvai už pagalbą 1863 m. sukilėliams (slėpė jų ginklus) buvo ištremti į Sibirą, mažąją Mariją augino grafienė Marija Skirmuntienė dvare prie Pinsko. 1871 m. po amnestijos iš tremties grįžo tėvai ir, negalėdami apsigyventi savo dvare Peniugoje (buvo konfiskuotas), apsistojo Varšuvoje bei pasiėmė dukrą pas save. Šeimos materialinė padėtis buvo sunki, todėl Marija pradėjo dirbti, o nuo 1876 m. gyveno ir mokėsi pas Jarlovieco vienuolyne Polesėje.
Po tėvo mirties, nuo 1887 m. Marija Rodzevičuvna pamažu perėmė iš bevaikio tėvo brolio paveldėtą Grušavos dvarą Polesėje. Nusikirpo trumpai plaukus ir pradėjo ūkininkauti. Nors ūkis buvo didelis (1533 ha), bet jį slėgė skolos, o tik trečdalis žemių buvo naudojamos. Dėvėdavo vyriškus rūbus ir kartu su kumečiais dirbdavo sunkius fizinius darbus. Pamažu finansiniai reikalai gerėjo. Žiemomis persikeldavo į Varšuvą, taip pat keliaudavo po Vakarų Europą.
Įsitraukė į visuomeninį darbą, 1906 m. įkūrė slaptą moterų draugiją Uniją. Pirmojo pasaulinio karo metais Varšuvoje įkūrė valgyklą vargšams, materialiai padėdavo karo pabėgėliams. 1919–1920 m. inicijavo žemės ūkio kooperatyvų steigimą Grušavoje. Lenkų–sovietų karo metu organizavo moterų komitetą, kuris talkino kariškiams. Priklausė Varšuvos teosofų draugijai ir Kraštiečių draugijai. 1937 m. įstojo į pilsudskininkų organizaciją Tautos susivienijimo stovykla (OZN). Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Varšuvoje ir jos apylinkėse.
Kūryba
Literatūroje debiutavo 1882 m., kai viename iš Varšuvos žurnalų Maro slapyvardžiu išspausdino dvejas noveles. Vėliau taip pat periodinėje spaudoje pasirodė jos apsakymas ir humoreska. Bet didžiausios sėkmės 1887 m. sulaukė apysaka „Baisusis senelis“, nugalėjusi žurnalo „Swit“ literatūriniame konkurse. 1934 m. buvo įvertinta kraštietės Elzės Ožeškienės premija, o po metų jai pripažino „Auksinių laurų“ apdovanojimą. Jos kūrybinis palikimas, įskaitant laiškus, yra labai didelis ir menkai tyrinėtas.
Ryšiai su Lietuva
Gardino apylinkėse, kur gyveno rašytoja, dar buvo gyvos LDK bajorų tradicijos. Ji pasirašinėjo lietuvišku slapyvardžiu „Žmogus“, išgyveno lietuvių spaudos draudimą. Apysakose gvildeno politines problemas, lenkų ir lietuvių konfliktą. Net keturių lietuviškų leidimų sulaukė jos romanas „Dievaitis“, kuriame veiksmas vyksta Žemaitijoje, prie Dubysos.
Kūriniai buvo spausdinami lietuvių laikraščiuose: Vienybėje Lietuvnikų 1890–1902 m., Varpe 1892–1893 m., Tėvynėje 1897 m., Garse Amerikos lietuvių 1897–1898 m., Vilniaus žiniose 1905 m., Žemdirbyje 1912 m.
Atskirai išleisti: „Dievaitis“ (Plimutas, 1891 m. ir Šiauliai, 1908 m.; Kaunas, 1922 m. ir Vilnius, 1993 m.); „Tetervinams burkuojant“ (Šenandoa, 1897 m.); „Anima vilis“ (Šenandoa, 1898 m. ir 1907 m.); „Skriauda“ (Kaunas, 1937 m.); „Testamentas“ (Kaunas, 1937 m.); „Žemių dulkės“ (Plimutas, 1902 m. ir Kaunas, 1931 m.); „Pempės“ (Šiauliai, 1927m.); „Baisusis senelis“ (Kaunas, 1931 m. ir 2011 m.); „Skriauda“ (Kaunas, 1937 m.); „Testamentas“ (Kaunas, 1937 m.); „Lotoso žiedas“ (Kaunas, 1939 m.); „Moteris“ (Vilnius, 1995 m.).
Bibliografija (pasirinktinai)
|
|
Įvertinimas
- Lenkijos atgimimo ordino Komandoro kryžius (1937 m.)
- Lenkijos atgimimo ordino Karininko kryžius (1924 m.)
- Lenkijos literatūros akademijos Auksiniai laurai (1935 m.)
- Elzės Ožeškienės premija (1934 m.)
Šaltiniai
- Rašytojos M.Radzevičiūtės jubiliejus// Karys Nr. 28 (955), 1937 m. liepos 8 d., psl. 781
- Dwór Rodziewiczów // radzima.org
- Maria Rodziewiczówna
- Maria Rodziewiczówna // www.rasyk.lt
- Bibliografija Archyvuota kopija 2019-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Cecylia Walewska. Maria Rodziewiczówna. Twórczość, życie, czyn. Szkic syntetyczny. W dniach jubileuszowych czterdziestolecia pracy pisarskiej i działalności społecznej autorki – Warszawa, 13 III 1927 r.
- Anna Zahorska. Maria Rodziewiczówna i jej dzieła – Poznań: Wydawnictwo Polskie R. Wegner, 1931
- Kazimierz Czachowski. Maria Rodziewiczówna na tle swoich powieści – Poznań: Wydawnictwo Polskie R. Wegner, 1935
- Kurzyna M. Maria Rodziewiczówna 1863-1944 // Obraz literatury polskiej XIX i XX wieku, seria V, Literatura okresu Młodej Polski, t. 3 – Kraków, 1973
- Anna Martuszewska. Jak szumi Dewajtis? Studia o powieściach Marii Rodziewiczówny – Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1989
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Rodzevičuvna, Kas yra Marija Rodzevičuvna? Ką reiškia Marija Rodzevičuvna?
Marija Rodzevicuvna lenk Maria RodziewiczownaMarija Rodzevicuvna 1889 m Herbas LukGime 1864 m vasario 2 d Peniugos kaimas Gardino gubernijaMire 1944 m lapkricio 6 d 80 metu Leonuvo dvaras Lodzes vaivadijaTevas Henrikas RodzevicMotina Amelija KusenieckaVeikla rasytoja pozityviste visuomenes veikejaZymus apdovanojimaiElzes Ozeskienes premija 1934 m Vikiteka Maria RodziewiczownaParasas Marija Rodzevicuvna lenk Maria Rodziewiczowna 1864 m vasario 2 d Gardino gubernijos Valkavisko apskrities Peniugos kaime 1944 m lapkricio 6 d Lodzes vaivadijos Skerneviciu valsciaus Leonuvo dvare Palaidota Povonzku kapinese Varsuvoje lenku rasytoja pozityviste ir visuomenes veikeja BiografijaRasytoja 1911 m Gime smulkiu bajoru seimoje Tevai uz pagalba 1863 m sukileliams slepe ju ginklus buvo istremti į Sibira mazaja Marija augino grafiene Marija Skirmuntiene dvare prie Pinsko 1871 m po amnestijos is tremties grįzo tevai ir negaledami apsigyventi savo dvare Peniugoje buvo konfiskuotas apsistojo Varsuvoje bei pasieme dukra pas save Seimos materialine padetis buvo sunki todel Marija pradejo dirbti o nuo 1876 m gyveno ir mokesi pas Jarlovieco vienuolyne Poleseje Po tevo mirties nuo 1887 m Marija Rodzevicuvna pamazu pereme is bevaikio tevo brolio paveldeta Grusavos dvara Poleseje Nusikirpo trumpai plaukus ir pradejo ukininkauti Nors ukis buvo didelis 1533 ha bet jį slege skolos o tik trecdalis zemiu buvo naudojamos Devedavo vyriskus rubus ir kartu su kumeciais dirbdavo sunkius fizinius darbus Pamazu finansiniai reikalai gerejo Ziemomis persikeldavo į Varsuva taip pat keliaudavo po Vakaru Europa Įsitrauke į visuomeninį darba 1906 m įkure slapta moteru draugija Unija Pirmojo pasaulinio karo metais Varsuvoje įkure valgykla vargsams materialiai padedavo karo pabegeliams 1919 1920 m inicijavo zemes ukio kooperatyvu steigima Grusavoje Lenku sovietu karo metu organizavo moteru komiteta kuris talkino kariskiams Priklause Varsuvos teosofu draugijai ir Krastieciu draugijai 1937 m įstojo į pilsudskininku organizacija Tautos susivienijimo stovykla OZN Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Varsuvoje ir jos apylinkese KurybaLiteraturoje debiutavo 1882 m kai viename is Varsuvos zurnalu Maro slapyvardziu isspausdino dvejas noveles Veliau taip pat periodineje spaudoje pasirode jos apsakymas ir humoreska Bet didziausios sekmes 1887 m sulauke apysaka Baisusis senelis nugalejusi zurnalo Swit literaturiniame konkurse 1934 m buvo įvertinta krastietes Elzes Ozeskienes premija o po metu jai pripazino Auksiniu lauru apdovanojima Jos kurybinis palikimas įskaitant laiskus yra labai didelis ir menkai tyrinetas Rysiai su LietuvaDievaicio azuolas Grusavos dvare 1937 merais Gardino apylinkese kur gyveno rasytoja dar buvo gyvos LDK bajoru tradicijos Ji pasirasinejo lietuvisku slapyvardziu Zmogus isgyveno lietuviu spaudos draudima Apysakose gvildeno politines problemas lenku ir lietuviu konflikta Net keturiu lietuvisku leidimu sulauke jos romanas Dievaitis kuriame veiksmas vyksta Zemaitijoje prie Dubysos Kuriniai buvo spausdinami lietuviu laikrasciuose Vienybeje Lietuvniku 1890 1902 m Varpe 1892 1893 m Tevyneje 1897 m Garse Amerikos lietuviu 1897 1898 m Vilniaus ziniose 1905 m Zemdirbyje 1912 m Atskirai isleisti Dievaitis Plimutas 1891 m ir Siauliai 1908 m Kaunas 1922 m ir Vilnius 1993 m Tetervinams burkuojant Senandoa 1897 m Anima vilis Senandoa 1898 m ir 1907 m Skriauda Kaunas 1937 m Testamentas Kaunas 1937 m Zemiu dulkes Plimutas 1902 m ir Kaunas 1931 m Pempes Siauliai 1927m Baisusis senelis Kaunas 1931 m ir 2011 m Skriauda Kaunas 1937 m Testamentas Kaunas 1937 m Lotoso ziedas Kaunas 1939 m Moteris Vilnius 1995 m Bibliografija pasirinktinai Straszny dziadunio 1886 m Dewajtis 1887 m Miedzy ustami a brzegiem pucharu 1888 m Kwiat lotosu neveikianti nuoroda 1889 m Ona neveikianti nuoroda 1890 m Szary proch 1890 m Hrywda neveikianti nuoroda 1892 m Anima Vilis 1893 m Magnat neveikianti nuoroda 1901 m Macierz 1903 m Lato lesnych ludzi 1920 m ĮvertinimasLenkijos atgimimo ordino Komandoro kryzius 1937 m Lenkijos atgimimo ordino Karininko kryzius 1924 m Lenkijos literaturos akademijos Auksiniai laurai 1935 m Elzes Ozeskienes premija 1934 m SaltiniaiVikiteka Maria Rodziewiczowna vaizdine ir garsine medziagaRasytojos M Radzeviciutes jubiliejus Karys Nr 28 955 1937 m liepos 8 d psl 781 Dwor Rodziewiczow radzima org Maria Rodziewiczowna Maria Rodziewiczowna www rasyk lt Bibliografija Archyvuota kopija 2019 03 06 is Wayback Machine projekto LiteraturaCecylia Walewska Maria Rodziewiczowna Tworczosc zycie czyn Szkic syntetyczny W dniach jubileuszowych czterdziestolecia pracy pisarskiej i dzialalnosci spolecznej autorki Warszawa 13 III 1927 r Anna Zahorska Maria Rodziewiczowna i jej dziela Poznan Wydawnictwo Polskie R Wegner 1931 Kazimierz Czachowski Maria Rodziewiczowna na tle swoich powiesci Poznan Wydawnictwo Polskie R Wegner 1935 Kurzyna M Maria Rodziewiczowna 1863 1944 Obraz literatury polskiej XIX i XX wieku seria V Literatura okresu Mlodej Polski t 3 Krakow 1973 Anna Martuszewska Jak szumi Dewajtis Studia o powiesciach Marii Rodziewiczowny Krakow Wydawnictwo Literackie 1989