Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Mina WitkojcGimė 1893 m gegužės 25 d Burgas Žemutinė Lužica VokietijaMirė 1975 m lapkričio 11 d 82 metai Žemutinė Lužica
Mina Witkojc
| Mina Witkojc | |
|---|---|
| Gimė | 1893 m. gegužės 25 d. Burgas, Žemutinė Lužica, Vokietija |
| Mirė | 1975 m. lapkričio 11 d. (82 metai) , Žemutinė Lužica, Vokietijos Demokratinė Respublika |
| Veikla | poetė, prozininkė, vertėja, žurnalistė, publicistė |
Mina Vitkoic (žem. sorb. Mina Witkojc, vok. Wilhelmine Wittka, 1893 m. gegužės 25 d. Burgas, Vokietija – 1975 m. lapkričio 11 d. , Vokietijos Demokratinė Respublika) – žemutinių sorbų poetė, prozininkė, vertėja, žurnalistė ir publicistė. Ji ir Matas Kosykas laikomi žemutinių sorbų poezijos klasikais. Jakubo Čišinskio premijos laureatė.
Biografija
Gimė 1893 m. gegužės 25 d. Burge valstiečių Frico Polenco ir Marjanos Vitkoic šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje tapo našlaite. Nuo 1899 iki 1907 m. mokėsi vidurinėje Burgo mokykloje. Nuo 1907–ųjų Berlyne 10 metų dirbo kambarine, ir karinės pramonės darbininke. 1917 m. grįžo į gimtąjį miestą ir kaimo ūkiuose dirbo samdine.
1921 m. susipažino su čekų ir aukštutinių sorbų šviesuomenės grupe, jie M. Vitkoic įkvėpė imtis sorbų kultūrinės veiklos. 1922 m. žurnale „Łužica“ publikavo savo pirmąjį eilėraštį. 1923 m. persikėlė į Bauceną, ten iki 1931 m. dirbo žemutinių sorbų laikraščio „Nowy Casnik“ redaktore. Jai dirbant redaktore laikraščio tiražas nuo 200 pasiekė 1200 egzempliorių tiražą. Tuo pat metu ji bendradarbiavo su sorbų visuomenės veikėjais Arnoštu Muka ir Janu Čiža. 1925 m. išleido savo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Dolnoserbske basni“ („Žemutinių sorbų eilėraščiai“). 1926 m. dalyvavo Ženevoje vykusiame Europos tautinių mažumų kongrese. Drauge į žemutinių sorbų kalbą vertė čekų rašytojų ir kūrinius. Atrado žemutinių sorbų liaudies rašytojas seseris ir , padėjo joms užsiimti literatūra.
Veimaro respublikos metais už „antivokišką veiklą“ ne kartą buvo patraukta teisman.
1933 m. nacių režimas jai uždraudė užsiimti literatūra ir žurnalistika, ji liko be pragyvenimo šaltinio, todėl grįžo į Burgą ir kaimo ūkiuose dirbo samdine. 1941 m. dėl sorbiškos veiklos nacių režimo buvo paskelbta „kenkėjišku elementu“ ir išsiųsta į Erfurtą, ten kaimuose dirbo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1945 m. publikavo poemą „Erfurtske spomnjeśa“ („Erfurto prisiminimai“), joje aprašė savo gyvenimą Erfurte.
1946 m. trumpam laikui persikėlė į Bauceną, čia dirbo visuomeninėje sorbų organizacijoje „Domowina“ („Tėvynė“), vėliau išvyko į Prahą ir joje gyveno iki 1954 m. 1954 m. grįžo į gimtąjį miestą ir čia gyveno iki savo gyvenimo pabaigos 1975 m.
1964 m. už literatūrinę veiklą jai buvo skirta Jakubo Čišinskio premija.
Paskutiniuosius savo gyvenimo metus leido senelių namuose Papico kaime netoli Burgo. Mirė 1975 m. lapkričio 11 d., palaidota Burgo kapinėse.
Literatūrinė veikla
Žemutinių sorbų laikraščiui „Nowy Casnik“ rašė prozos kūrinius ir eiles. Buvo viena iš literatūros rinkinio „Serbska Pratyja“ organizatorių. 1934 m. išleido poezijos rinkinį „Wĕnašk błośańskich kwĕtkow“, kuris jai atnešė populiarumą.
- Pagrindiniai kūriniai
- Dolnoserbske basni, 1925;
- Wěnašk błośańskich kwětkow (Gėlių vainikas iš Šprėvaldo), 1934;
- Erfurtske spomnjeśa, autobiografija, 1945;
- K swětłu a słyńcu, Berlin 1955;
- Prědne kłoski, Berlin 1958;
- Po drogach casnikarki, Bautzen 1964, ISBN 3-7420-0281-3;
- Pśedsłowo k antologiji Jadna z nich jo šołtowka: antologija noweje dolnoserbskeje literatury, Budyšyn 1971.
- Pomirtiniai leidiniai
- Echo aus dem Spreewald, Bautzen 2001, ISBN 3-7420-1857-4.
Įamžinimas
- Jos vardu Verbene pavadinta vidurinė mokykla;
- Verbene įkurtas nedidelis Minos Vitkoic veiklai skirtas muziejus.
Išnašos
- Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, стр. 145
Literatūra
- Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений, М., 1997, стр. 139, 144—145, 153, 155, 158, 160, 175, 191, ISBN 5-7576-0063-2
- Christiane Piniek: Mina Witkojc, Echo aus dem Spreewald. Bautzen: Domowina-Verlag, 2001.
- A. Karichowa: Wona jo «swoje» Blota lubowala. W: Płomje. 2003,05, S.20.
- Gespräch mit Frau Golzbuder (Sorbischlehrerin der Grundschule Krieschow) + zusätzlichen Material
- Mina Witkojc (Wuberk jo zestajił Kito Lorenc.) Budyšin. Ludowe Nakładnistwo Domowina, 1973.
Nuorodos
- Biografija (žem. sorb. k.)
- Biografija Archyvuota kopija 2014-08-19 iš Wayback Machine projekto. (vok. k.)
- Bibliografija (vok. k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mina Witkojc, Kas yra Mina Witkojc? Ką reiškia Mina Witkojc?
Mina WitkojcGime 1893 m geguzes 25 d Burgas Zemutine Luzica VokietijaMire 1975 m lapkricio 11 d 82 metai Zemutine Luzica Vokietijos Demokratine RespublikaVeikla poete prozininke verteja zurnaliste publiciste Mina Vitkoic zem sorb Mina Witkojc vok Wilhelmine Wittka 1893 m geguzes 25 d Burgas Vokietija 1975 m lapkricio 11 d Vokietijos Demokratine Respublika zemutiniu sorbu poete prozininke verteja zurnaliste ir publiciste Ji ir Matas Kosykas laikomi zemutiniu sorbu poezijos klasikais Jakubo Cisinskio premijos laureate Minos Vitkoic kapas Burgas VokietijaBiografijaGime 1893 m geguzes 25 d Burge valstieciu Frico Polenco ir Marjanos Vitkoic seimoje Ankstyvoje vaikysteje tapo naslaite Nuo 1899 iki 1907 m mokesi vidurineje Burgo mokykloje Nuo 1907 uju Berlyne 10 metu dirbo kambarine ir karines pramones darbininke 1917 m grįzo į gimtajį miesta ir kaimo ukiuose dirbo samdine 1921 m susipazino su ceku ir aukstutiniu sorbu sviesuomenes grupe jie M Vitkoic įkvepe imtis sorbu kulturines veiklos 1922 m zurnale Luzica publikavo savo pirmajį eilerastį 1923 m persikele į Baucena ten iki 1931 m dirbo zemutiniu sorbu laikrascio Nowy Casnik redaktore Jai dirbant redaktore laikrascio tirazas nuo 200 pasieke 1200 egzemplioriu tiraza Tuo pat metu ji bendradarbiavo su sorbu visuomenes veikejais Arnostu Muka ir Janu Ciza 1925 m isleido savo pirmajį eilerasciu rinkinį Dolnoserbske basni Zemutiniu sorbu eilerasciai 1926 m dalyvavo Zenevoje vykusiame Europos tautiniu mazumu kongrese Drauge į zemutiniu sorbu kalba verte ceku rasytoju ir kurinius Atrado zemutiniu sorbu liaudies rasytojas seseris ir padejo joms uzsiimti literatura Veimaro respublikos metais uz antivokiska veikla ne karta buvo patraukta teisman 1933 m naciu rezimas jai uzdraude uzsiimti literatura ir zurnalistika ji liko be pragyvenimo saltinio todel grįzo į Burga ir kaimo ukiuose dirbo samdine 1941 m del sorbiskos veiklos naciu rezimo buvo paskelbta kenkejisku elementu ir issiusta į Erfurta ten kaimuose dirbo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m publikavo poema Erfurtske spomnjesa Erfurto prisiminimai joje aprase savo gyvenima Erfurte 1946 m trumpam laikui persikele į Baucena cia dirbo visuomenineje sorbu organizacijoje Domowina Tevyne veliau isvyko į Praha ir joje gyveno iki 1954 m 1954 m grįzo į gimtajį miesta ir cia gyveno iki savo gyvenimo pabaigos 1975 m 1964 m uz literaturine veikla jai buvo skirta Jakubo Cisinskio premija Paskutiniuosius savo gyvenimo metus leido seneliu namuose Papico kaime netoli Burgo Mire 1975 m lapkricio 11 d palaidota Burgo kapinese Literaturine veiklaZemutiniu sorbu laikrasciui Nowy Casnik rase prozos kurinius ir eiles Buvo viena is literaturos rinkinio Serbska Pratyja organizatoriu 1934 m isleido poezijos rinkinį Wĕnask blosanskich kwĕtkow kuris jai atnese populiaruma Pagrindiniai kuriniaiDolnoserbske basni 1925 Wenask blosanskich kwetkow Geliu vainikas is Sprevaldo 1934 Erfurtske spomnjesa autobiografija 1945 K swetlu a slyncu Berlin 1955 Predne kloski Berlin 1958 Po drogach casnikarki Bautzen 1964 ISBN 3 7420 0281 3 Psedslowo k antologiji Jadna z nich jo soltowka antologija noweje dolnoserbskeje literatury Budysyn 1971 Pomirtiniai leidiniaiEcho aus dem Spreewald Bautzen 2001 ISBN 3 7420 1857 4 ĮamzinimasJos vardu Verbene pavadinta vidurine mokykla Verbene įkurtas nedidelis Minos Vitkoic veiklai skirtas muziejus IsnasosGugnin A A Vvedenie v istoriyu serboluzhickoj slovesnosti i literatury ot istokov do nashih dnej str 145LiteraturaGugnin A A Vvedenie v istoriyu serboluzhickoj slovesnosti i literatury ot istokov do nashih dnej Rossijskaya akademiya nauk Institut slavyanovedeniya i balkanistiki nauchnyj centr slavyano germanskih otnoshenij M 1997 str 139 144 145 153 155 158 160 175 191 ISBN 5 7576 0063 2 Christiane Piniek Mina Witkojc Echo aus dem Spreewald Bautzen Domowina Verlag 2001 A Karichowa Wona jo swoje Blota lubowala W Plomje 2003 05 S 20 Gesprach mit Frau Golzbuder Sorbischlehrerin der Grundschule Krieschow zusatzlichen Material Mina Witkojc Wuberk jo zestajil Kito Lorenc Budysin Ludowe Nakladnistwo Domowina 1973 NuorodosBiografija zem sorb k Biografija Archyvuota kopija 2014 08 19 is Wayback Machine projekto vok k Bibliografija vok k