Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rumunijos ekonomika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rumunijos ekonomika | |
| Valiuta | Rumunijos lėja |
|---|---|
| Fiskaliniai metai | sausio 1 - gruodžio 31 |
| Prekybos partneriai | Europos Sąjunga |
| Statistiniai duomenys | |
| BVP | 166,010 mlrd. $ (2010) |
| BVP augimas | 2,5 % (2010) |
| BVP gyventojui | 9789 $ |
| BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 12,4 %; pramonė 35 %; paslaugos 52,6 % |
| Infliacija | 3 % (2011) |
| Darbo jėga | 9,33 mln. |
| Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 29,7 %; pramonė 23,2 %; paslaugos 47,1 % |
| Bedarbystė | 7,2 % (2012) |
| Užsienio prekyba | |
| Eksporto pajamos | 52,22 mlrd. $ |
| Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 16,3 %, Italija 15,4 %, Prancūzija 7,3% |
| Importo pajamos | 64,01 mlrd. $ |
| Pagrindiniai importo partneriai | Vokietija 16,1 %, Italija 11,2 %, Vengrija 7,3 % |
| Tiesioginės užsienio investicijos | 78,61 mlrd. $ |
| Bendroji skola užsieniui | 95,48 mlrd. $ |
| Valstybės išlaidos | |
| Valstybės įsiskolinimas | 20 % nuo BVP (2009) |
| Tiesioginės įplaukos | 50,78 mlrd. $ |
| Tiesioginės išlaidos | 61,51 mlrd. $ |
| Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: BBB- Moody's: Baa3 Fitch: BB+ |
| Rezervo fondas | 53,015 mlrd. $ |
Apžvalga
Prieš II pasaulinį karą Rumunijoje vyravo žemės ūkis. 1948 metais atėję į valdžią komunistai perėmė į savo rankas beveik visus ekonomikos aspektus ir įgyvendinę keletą penkmečio planų, pavertė Rumuniją industrine valstybe. Jiems valdant Rumunijos ekonomika gana sparčiai augo, tačiau apie 1980 m. patyrė nuosmukį – trūko plataus vartojimo prekių, stipriai pablogėjo aplinkos būklė. 1989 m. nuvertus komunistų valdžią, Rumunijos ekonomika faktiškai žlugo. Naujoji vyriausybė, kurioje dominavo buvę komunistai, 1990 metų pradžioje padėjo pirmuosius žingsnius reformuojant Rumunijos ekonomiką. Šiuos žingsnius sudarė nacionalinės valiutos devalvacija, valstybinių subsidijų nutraukimas plataus vartojimo prekėms bei kai kurių valstybinių įmonių privatizavimas.
Labiausiai Rumunijos ekonomika buvo nusmukusi 1990 metų pradžioje. Gegužę Jonas Iljeskus laimėjo pirmuosius laisvus nuo Antrojo Pasaulinio karo rinkimus šalyje. Pereidama link laisvos rinkos ekonomikos, valdžia nutraukė subsidijas, lėja buvo devalvuota, o kainoms leista laisvai svyruoti. Pramoninis eksportas krito, daugėjo streikų ir protestų, kol valdžia sutiko atidėti kainų liberalizacijos programą. Emigrantai toliau išvykdavo iš šalies, o 1990 metų gruodį ir 1991-ųjų metų sausį vyko demonstracijos prieš vyriausybę, ypač Timšoaroje ir Bukarešte.
Nepaisant prekybos profsąjungos protestų prieš smarkiai kylančius pragyvenimo kaštus ir nedarbo lygį (daugiau nei 1 mln.), 1991 metų balandį prasidėjo antroji kainų liberalizavimo stadija. Tuo pat metu tam, kad patenkintų Tarptautinio Valiutos Fondo reikalavimus dėl paskolos, buvo 72 kartus devalvuota lėja. Rugpjūčio mėnesį Iljeskus pasirašė įstatymą, kuriuo leidžiama privatizuoti visas valstybines įmones, išskyrus tiekiančias komunalines paslaugas. Tų metų lapkritį lėja tapo laisvai konvertuojama šalies viduje. Kainos išaugo 400 kartų, šimtai tūkstančių šalies gyventojų dirbo trumpalaikius darbus. BVP per 1991 m. nukrito iki 12 kartų.
Po keleto nuosmukio metų 1993 metais bendras vidaus produktas (BVP) išaugo 1 %. 1994 metų gegužę Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) suteikė Rumunijai 700 milijonų JAV dolerių paskolą, kuri iki 1995 metų padėjo sumažinti šalies infliacijos lygį. Nors privatus sektorius Rumunijoje sparčiai plėtėsi, ypač aptarnavimo sferoje, tačiau didžioji šalies sunkiosios pramonės dalis vis dar buvo valstybės rankose. Tai kėlė nerimą tarptautiniams kreditoriams, todėl TVF atidėjo kitas paskolas, o tai atbaidė užsienio investuotojus.
1990-ųjų metų birželio mėnesį Rumunijos parlamentas patvirtino masinės privatizacijos programą, kurios tikslas buvo į privačias rankas perduoti daugiau nei 2000 kompanijų. Dėl lėtai vykstančių ekonomikos reformų 1996 metais TVF paskolos Rumunijai nebuvo atnaujintos, o užsienio investicijos buvo nežymios. 1997 m. Rumunijos vyriausybė pažadėjo vykdyti griežtas reformas ir TVF atsižvelgdamas į tai skyrė šaliai 430 milijonų JAV dolerių paskolą. Tačiau vyriausybei, prieš privatizacijai vėl užstringant, tepasisekė sureguliuoti nuolat kylančias kainas. 1998 metų sausį TVF vėl užšaldė paskolų išmokas Rumunijai. Dauguma kompanijų išliko valstybės rankose iki 1999-ųjų pabaigos. Šiuo metu Rumunija yra TVF, bei Europos Rekonstrukcijų ir Plėtros Banko (ERPB) narė. 1993 metų gegužę įsigaliojo Laisvos prekybos sutartis su Europos Laisvos Prekybos Asociacija.
Darbo jėga
Bedarbystė buvo didelė problema Rumunijoje nuo pat Komunizmo žlugimo 1989 m. Po komunistų valdžios žlugimo buvo liberalizuoti įstatymai, reglamentuojantys profsąjungų veiklą, o tai 1990 metų pradžioje sukėlė darbininkų bruzdėjimą, kuris buvo ypač juntamas kalnakasių tarpe. Maždaug 22 % darbuotojų priklauso vienai iš daugelio naujų profesinių sąjungų Rumunijoje. Didžiausia tokia organizacija yra Nacionalinė Rumunijos laisvų profesinių sąjungų konfederacija (arba CNSLR-Fratia), kuri buvo įkurta 1993 metais. 2000 m. 10,8 % gyventojų sudarė bedarbiai. 42 % darbuotojų dirba žemės, miškų ar žuvininkystės ūkyje, 28 % dirba gamybos, kalnakasybos arba statybų pramonėje ir 31 % aptarnavimo sferoje.
Žemės ūkis
Pasėliai bei sodai užima apie 43 % Rumunijos žemės. 1980-ųjų metų viduryje daugiau nei 80 % ūkių Rumunijoje priklausė valstybei arba kolūkiams; kolektyviniuose ūkiuose darbininkai gaudavo atlyginimą, ūkio produktų bei dalį ūkio pelno. Dėl komunistų valdžios išskirtinio dėmesio pramonės augimui, buvo apleistas žemės ūkio vystymas, į ji nebuvo investuojama. Dėl šios priežasties 1980 metais atsirado maisto stygius. Nuvertus komunistinį režimą, naujoji Rumunijos valdžia ėmė naikinti kolektyvinius ūkius, žemę paskirstydama individualiems ūkininkams. Nors valstybiniai ūkiai nebuvo išardyti, tačiau žemdirbiams, kurių žemė buvo prijungta prie valstybinių ūkių, buvo kompensuota. Iki 1994 metų apie 46 % dirbamos žemės buvo sugrąžinta tikriesiems savininkams ar jų įpėdiniams, o iki 1995 metų daugiau nei trys ketvirtadaliai Rumunijos dirbamos žemės buvo privatizuota. 1992 metais dėl ilgalaikės sausros stipriai sumažėjo žemės ūkio produkcijos išeiga, tačiau jau kitais metais žemės ūkis ganėtinai atsigavo. 1990 metų pradžioje Rumunija daugiausia augino grūdines kultūras: kukurūzus, kviečius, miežius ir rugius, bulves, vynuoges, bei cukrinius runkelius. Daugiausiai buvo auginami galvijai, kiaulės, avys, arkliai ir naminiai paukščiai. Reikšmingą vaidmenį Rumunijos žemės ūkyje turi vyno pramonė.
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys) | ||
|---|---|---|
| 1 | Kukurūzai | 9042 |
| 2 | Kviečiai | 5811 |
| 3 | 4410 | |
| 4 | Bulvės | 3283 |
| 5 | Miežiai | 1311 |
| 6 | Saulėgrąžos | 1262 |
| 7 | Kopūstai | 983 |
| 8 | Rapsai | 943 |
| 9 | Cukriniai runkeliai | 837 |
| 10 | Pomidorai | 768 |
Miškininkystė ir žuvininkystė
Miškai, kurie dengia 28 % Rumunijos bendro ploto, yra valstybės nuosavybė. Šalies miškas yra pagrindas medienos, popieriaus ir baldų pramonei vystytis. Juodoji jūra bei Dunojaus delta yra žinomi dėl didelio kiekio sugaunamų eršketų. Rumunija taip pat imasi didelių žvejybos operacijų Atlanto vandenyne.
Kasyba
Nafta yra svarbiausia gamtinė iškasena Rumunijoje, o Ploiesti miestas yra naftos pramonės centras. Tačiau naftos gavyba mažėja dėl nuolat mažėjančių išteklių. Svarbūs nauji telkiniai buvo rasti Juodojoje jūroje 1980 metais, tačiau naftos klodai išlieka nedideli. Dideliais kiekiais išgaunamos gamtinės dujos. Kitos gamtinės iškasenos yra lignitas (rausvosios anglys), akmens anglys, geležies rūda, boksitas, varis, švinas ir cinkas.
Gamyba
Komunistų valdymo metais, Rumunijos lyderiai vykdė sparčios industrializacijos politiką, didelį dėmesį skirdami sunkiosios pramonės vystymui, ypač mašinų ir chemijos pramonei; mažiau dėmesio buvo skiriama plataus vartojimo prekėms. 1990 metų pradžioje pagrindiniai Rumunijos gaminiai buvo mašinos, chemikalai, cementas ir kitos statybinės medžiagos, geležis ir plienas, medienos produktai, maisto pusfabrikačiai, tekstilės gaminiai ir drabužiai bei avalynė. Daugelio pramonės šakų, o ypač geležies ir plieno, vystymą stabdo elektros ir žaliavos trūkumas.
Energija
Šiluminių elektrinių jėgainės, naudojančios naftą, dujas bei anglį kaip kurą, pagamina 63 % elektros Rumunijoje, tuo tarpu likusi elektros energija daugiausia gaunami iš hidroelektrinių. Šalis turi dvi pajėgias hidroelektrinės, kurios yra eksploatuojamos drauge su Serbija prie siauro Geležinių Vartų tarpeklio Dunojuje. 1996 metais Cernavodoje atidaryta atominė elektrinė.
Turizmas ir užsienio prekyba
Turizmas Rumunijoje smarkiai išsiplėtė, po komunistinio režimo žlugimo. Labiausia turistus masina Karpatų kalnai, Dunojaus deltos regionas ir Juodosios jūros kurortai bei paplūdimiai. Komunistinio valdymo pradžioje Rumunijos užsienio prekyba vyko beveik vien tik su TSRS ir kitomis komunistinėmis valstybėmis. Tačiau 1960 metais prekybos suvaržymas buvo kiek sumažintas ir Rumunija ėmė plėtoti santykius su Vakarų šalimis. 2000 metais eksportas siekė 10,4 mlrd. JAV dolerių, o importas 13,1 mlrd. JAV dolerių. Didžiąją eksporto dalį sudaro metalai ir metalo produktai, naudingųjų iškasenų produktai, tekstilės gaminiai ir elektros mašinos bei įrengimai. Daugiausia importuojama naudingųjų iškasenų, įvairių mašinų bei įrengimų, tekstilės gaminių ir žemės ūkio produktų. Svarbiausi Rumunijos eksportuojamų prekių pirkėjai yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Turkija, Nyderlandai, ir Kinija. Pagrindiniai importuotojai – Vokietija, Italija, Rusija, Prancūzija, JAV ir Egiptas. Daugiausia kapitalo į Rumunijos rinką investuoja tokios šalys kaip Nyderlandai, Vokietija, Italija, Prancūzija, bei JAV.
Valiuta ir bankininkystė
Rumunijos piniginis vienetas yra lėja, ją sudaro 100 banių. Lėja buvo devalvuota 1990-ųjų spalį, tačiau nuo 1991-ųjų jos vertę lemia atvira rinka. 1990 metais 1 JAV doleris kainavo apie 22 lėjas; iki 2001-ųjų šių valiutų santykis vidutiniškai buvo 29,061 lėjos už 1 JAV dolerį. Valiutą į apyvartą leidžia Rumunijos nacionalinis bankas, įkurtas 1880 metais. Jis taip pat atsakingas už monetarinę politiką bei visų valstybinių įmonių finansines operacijas. Nuo 1990-ųjų metų buvo įkurta daug privačių bankų. 1995 m. birželį Bukarešte atidaryta Rumunijos fondų birža.
Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | | | Estija | | | Islandija | Ispanija | Italija | | | | | Kroatija | Latvija | Lenkija | | Lietuva | Liuksemburgas | | | | | | | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | | | Serbija | | | Suomija | | Šveicarija | | Ukraina | Vatikanas | | Vokietija
Europos Sąjungos ekonomika
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rumunijos ekonomika, Kas yra Rumunijos ekonomika? Ką reiškia Rumunijos ekonomika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rumunijos ekonomikaValiutaRumunijos lejaFiskaliniai metaisausio 1 gruodzio 31Prekybos partneriai Europos SajungaStatistiniai duomenysBVP166 010 mlrd 2010 BVP augimas2 5 2010 BVP gyventojui9789 BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 12 4 pramone 35 paslaugos 52 6 Infliacija3 2011 Darbo jega9 33 mln Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuszemes ukis 29 7 pramone 23 2 paslaugos 47 1 Bedarbyste7 2 2012 Uzsienio prekybaEksporto pajamos52 22 mlrd Pagrindiniai eksporto partneriaiVokietija 16 3 Italija 15 4 Prancuzija 7 3 Importo pajamos64 01 mlrd Pagrindiniai importo partneriaiVokietija 16 1 Italija 11 2 Vengrija 7 3 Tiesiogines uzsienio investicijos78 61 mlrd Bendroji skola uzsieniui95 48 mlrd Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas20 nuo BVP 2009 Tiesiogines įplaukos50 78 mlrd Tiesiogines islaidos61 51 mlrd Banku reitingavimasStandard amp Poor s BBB Moody s Baa3 Fitch BB Rezervo fondas53 015 mlrd Infolentele ziureti redaguotiApzvalgaPries II pasaulinį kara Rumunijoje vyravo zemes ukis 1948 metais ateje į valdzia komunistai pereme į savo rankas beveik visus ekonomikos aspektus ir įgyvendine keleta penkmecio planu paverte Rumunija industrine valstybe Jiems valdant Rumunijos ekonomika gana sparciai augo taciau apie 1980 m patyre nuosmukį truko plataus vartojimo prekiu stipriai pablogejo aplinkos bukle 1989 m nuvertus komunistu valdzia Rumunijos ekonomika faktiskai zlugo Naujoji vyriausybe kurioje dominavo buve komunistai 1990 metu pradzioje padejo pirmuosius zingsnius reformuojant Rumunijos ekonomika Siuos zingsnius sudare nacionalines valiutos devalvacija valstybiniu subsidiju nutraukimas plataus vartojimo prekems bei kai kuriu valstybiniu įmoniu privatizavimas Labiausiai Rumunijos ekonomika buvo nusmukusi 1990 metu pradzioje Geguze Jonas Iljeskus laimejo pirmuosius laisvus nuo Antrojo Pasaulinio karo rinkimus salyje Pereidama link laisvos rinkos ekonomikos valdzia nutrauke subsidijas leja buvo devalvuota o kainoms leista laisvai svyruoti Pramoninis eksportas krito daugejo streiku ir protestu kol valdzia sutiko atideti kainu liberalizacijos programa Emigrantai toliau isvykdavo is salies o 1990 metu gruodį ir 1991 uju metu sausį vyko demonstracijos pries vyriausybe ypac Timsoaroje ir Bukareste Nepaisant prekybos profsajungos protestu pries smarkiai kylancius pragyvenimo kastus ir nedarbo lygį daugiau nei 1 mln 1991 metu balandį prasidejo antroji kainu liberalizavimo stadija Tuo pat metu tam kad patenkintu Tarptautinio Valiutos Fondo reikalavimus del paskolos buvo 72 kartus devalvuota leja Rugpjucio menesį Iljeskus pasirase įstatyma kuriuo leidziama privatizuoti visas valstybines įmones isskyrus tiekiancias komunalines paslaugas Tu metu lapkritį leja tapo laisvai konvertuojama salies viduje Kainos isaugo 400 kartu simtai tukstanciu salies gyventoju dirbo trumpalaikius darbus BVP per 1991 m nukrito iki 12 kartu Po keleto nuosmukio metu 1993 metais bendras vidaus produktas BVP isaugo 1 1994 metu geguze Tarptautinis Valiutos Fondas TVF suteike Rumunijai 700 milijonu JAV doleriu paskola kuri iki 1995 metu padejo sumazinti salies infliacijos lygį Nors privatus sektorius Rumunijoje sparciai pletesi ypac aptarnavimo sferoje taciau didzioji salies sunkiosios pramones dalis vis dar buvo valstybes rankose Tai kele nerima tarptautiniams kreditoriams todel TVF atidejo kitas paskolas o tai atbaide uzsienio investuotojus 1990 uju metu birzelio menesį Rumunijos parlamentas patvirtino masines privatizacijos programa kurios tikslas buvo į privacias rankas perduoti daugiau nei 2000 kompaniju Del letai vykstanciu ekonomikos reformu 1996 metais TVF paskolos Rumunijai nebuvo atnaujintos o uzsienio investicijos buvo nezymios 1997 m Rumunijos vyriausybe pazadejo vykdyti grieztas reformas ir TVF atsizvelgdamas į tai skyre saliai 430 milijonu JAV doleriu paskola Taciau vyriausybei pries privatizacijai vel uzstringant tepasiseke sureguliuoti nuolat kylancias kainas 1998 metu sausį TVF vel uzsalde paskolu ismokas Rumunijai Dauguma kompaniju isliko valstybes rankose iki 1999 uju pabaigos Siuo metu Rumunija yra TVF bei Europos Rekonstrukciju ir Pletros Banko ERPB nare 1993 metu geguze įsigaliojo Laisvos prekybos sutartis su Europos Laisvos Prekybos Asociacija Darbo jegaBedarbyste buvo didele problema Rumunijoje nuo pat Komunizmo zlugimo 1989 m Po komunistu valdzios zlugimo buvo liberalizuoti įstatymai reglamentuojantys profsajungu veikla o tai 1990 metu pradzioje sukele darbininku bruzdejima kuris buvo ypac juntamas kalnakasiu tarpe Mazdaug 22 darbuotoju priklauso vienai is daugelio nauju profesiniu sajungu Rumunijoje Didziausia tokia organizacija yra Nacionaline Rumunijos laisvu profesiniu sajungu konfederacija arba CNSLR Fratia kuri buvo įkurta 1993 metais 2000 m 10 8 gyventoju sudare bedarbiai 42 darbuotoju dirba zemes misku ar zuvininkystes ukyje 28 dirba gamybos kalnakasybos arba statybu pramoneje ir 31 aptarnavimo sferoje Zemes ukisPaseliai bei sodai uzima apie 43 Rumunijos zemes 1980 uju metu viduryje daugiau nei 80 ukiu Rumunijoje priklause valstybei arba kolukiams kolektyviniuose ukiuose darbininkai gaudavo atlyginima ukio produktu bei dalį ukio pelno Del komunistu valdzios isskirtinio demesio pramones augimui buvo apleistas zemes ukio vystymas į ji nebuvo investuojama Del sios priezasties 1980 metais atsirado maisto stygius Nuvertus komunistinį rezima naujoji Rumunijos valdzia eme naikinti kolektyvinius ukius zeme paskirstydama individualiems ukininkams Nors valstybiniai ukiai nebuvo isardyti taciau zemdirbiams kuriu zeme buvo prijungta prie valstybiniu ukiu buvo kompensuota Iki 1994 metu apie 46 dirbamos zemes buvo sugrazinta tikriesiems savininkams ar ju įpediniams o iki 1995 metu daugiau nei trys ketvirtadaliai Rumunijos dirbamos zemes buvo privatizuota 1992 metais del ilgalaikes sausros stipriai sumazejo zemes ukio produkcijos iseiga taciau jau kitais metais zemes ukis ganetinai atsigavo 1990 metu pradzioje Rumunija daugiausia augino grudines kulturas kukuruzus kviecius miezius ir rugius bulves vynuoges bei cukrinius runkelius Daugiausiai buvo auginami galvijai kiaules avys arkliai ir naminiai pauksciai Reiksminga vaidmenį Rumunijos zemes ukyje turi vyno pramone Produkcija Tukstanciai tonu 2010 m duomenys 1 Kukuruzai 90422 Kvieciai 58113 44104 Bulves 32835 Mieziai 13116 Saulegrazos 12627 Kopustai 9838 Rapsai 9439 Cukriniai runkeliai 83710 Pomidorai 768Miskininkyste ir zuvininkysteMiskai kurie dengia 28 Rumunijos bendro ploto yra valstybes nuosavybe Salies miskas yra pagrindas medienos popieriaus ir baldu pramonei vystytis Juodoji jura bei Dunojaus delta yra zinomi del didelio kiekio sugaunamu ersketu Rumunija taip pat imasi dideliu zvejybos operaciju Atlanto vandenyne KasybaNafta yra svarbiausia gamtine iskasena Rumunijoje o Ploiesti miestas yra naftos pramones centras Taciau naftos gavyba mazeja del nuolat mazejanciu istekliu Svarbus nauji telkiniai buvo rasti Juodojoje juroje 1980 metais taciau naftos klodai islieka nedideli Dideliais kiekiais isgaunamos gamtines dujos Kitos gamtines iskasenos yra lignitas rausvosios anglys akmens anglys gelezies ruda boksitas varis svinas ir cinkas GamybaKomunistu valdymo metais Rumunijos lyderiai vykde sparcios industrializacijos politika didelį demesį skirdami sunkiosios pramones vystymui ypac masinu ir chemijos pramonei maziau demesio buvo skiriama plataus vartojimo prekems 1990 metu pradzioje pagrindiniai Rumunijos gaminiai buvo masinos chemikalai cementas ir kitos statybines medziagos gelezis ir plienas medienos produktai maisto pusfabrikaciai tekstiles gaminiai ir drabuziai bei avalyne Daugelio pramones saku o ypac gelezies ir plieno vystyma stabdo elektros ir zaliavos trukumas EnergijaSiluminiu elektriniu jegaines naudojancios nafta dujas bei anglį kaip kura pagamina 63 elektros Rumunijoje tuo tarpu likusi elektros energija daugiausia gaunami is hidroelektriniu Salis turi dvi pajegias hidroelektrines kurios yra eksploatuojamos drauge su Serbija prie siauro Geleziniu Vartu tarpeklio Dunojuje 1996 metais Cernavodoje atidaryta atomine elektrine Turizmas ir uzsienio prekybaTurizmas Rumunijoje smarkiai issiplete po komunistinio rezimo zlugimo Labiausia turistus masina Karpatu kalnai Dunojaus deltos regionas ir Juodosios juros kurortai bei papludimiai Komunistinio valdymo pradzioje Rumunijos uzsienio prekyba vyko beveik vien tik su TSRS ir kitomis komunistinemis valstybemis Taciau 1960 metais prekybos suvarzymas buvo kiek sumazintas ir Rumunija eme pletoti santykius su Vakaru salimis 2000 metais eksportas sieke 10 4 mlrd JAV doleriu o importas 13 1 mlrd JAV doleriu Didziaja eksporto dalį sudaro metalai ir metalo produktai naudinguju iskasenu produktai tekstiles gaminiai ir elektros masinos bei įrengimai Daugiausia importuojama naudinguju iskasenu įvairiu masinu bei įrengimu tekstiles gaminiu ir zemes ukio produktu Svarbiausi Rumunijos eksportuojamu prekiu pirkejai yra Vokietija Italija Prancuzija Turkija Nyderlandai ir Kinija Pagrindiniai importuotojai Vokietija Italija Rusija Prancuzija JAV ir Egiptas Daugiausia kapitalo į Rumunijos rinka investuoja tokios salys kaip Nyderlandai Vokietija Italija Prancuzija bei JAV Valiuta ir bankininkysteRumunijos piniginis vienetas yra leja ja sudaro 100 baniu Leja buvo devalvuota 1990 uju spalį taciau nuo 1991 uju jos verte lemia atvira rinka 1990 metais 1 JAV doleris kainavo apie 22 lejas iki 2001 uju siu valiutu santykis vidutiniskai buvo 29 061 lejos uz 1 JAV dolerį Valiuta į apyvarta leidzia Rumunijos nacionalinis bankas įkurtas 1880 metais Jis taip pat atsakingas uz monetarine politika bei visu valstybiniu įmoniu finansines operacijas Nuo 1990 uju metu buvo įkurta daug privaciu banku 1995 m birzelį Bukareste atidaryta Rumunijos fondu birza v rEuropos saliu ekonomikos Airija Austrija Baltarusija Estija Islandija Ispanija Italija Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Portugalija Prancuzija Rumunija Serbija Suomija Sveicarija Ukraina Vatikanas Vokietija Europos Sajungos ekonomika