Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Podolės Kamenecas ukr Кам янець Подільський Ukrainos vakaruose Chmelnyckio srityje prie Smotryčiaus upės esantis miestas
Podolės Kamenecas
Podolės Kamenecas (ukr. Кам'янець-Подільський) – Ukrainos vakaruose Chmelnyckio srityje, prie Smotryčiaus upės esantis miestas; administracinis Podolės Kameneco rajono centras. Viduramžiais labai svarbi tvirtovė Abiejų Tautų Respublikos pietuose, gynusi Lietuvą nuo totorių ir turkų antpuolių.
| Podolės Kamenecas ukr. Кам’янець-Подільський | |
|---|---|
Podolės Kamenecas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Ukraina |
| Sritis | Chmelnyckio sritis |
| Įkūrimo data | 1062 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1374 m. |
| Meras | Anatolijus Nesterukas (ukr. Анатолій Нестеру) |
| Gyventojų | 99 610 |
| Plotas | 27,871 km² |
| Tankumas | 3 574 žm./km² |
| Pašto kodas | 32300—32318 |
| Tel. kodas | +380 3849 |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
| Vikiteka | Podolės Kamenecas |
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1062 m. kaip Kijevo Rusios miestas. 1241 m. miestas sugriautas mongolų-totorių Rusios puolimų metu.XIV a. antrojoje pusėje miestą užėmą Algirdo kariai, neilgam miestas priklauso Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1430 m. Kamenecą užima kariai, miestas tampa Lenkijos karalystės dalimi, Podolės vaivadijos centru; pastatoma pilis, turėjusi saugoti ATR nuo totorių-mongolų.
Bohdano Chmelnyckio sukilimo metu (1648–1658 m.) miesto žydų bendruomenė ypač nukentėjo tiek nuo Chmelnyckio kazokų, tiek nuo Krymo totorių puolimo (jų pagrindinis tikslas buvo grobis).
Po Bučačo sutarties pasirašymo 1672 m. trumpai tapo Osmanų imperijos dalimi. Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Sobieskis norėdamas išvengti osmanų invazijos Okopų kaime pastatė naują tvirtovę. 1699 m. pagal Karlovicų sutartį buvo gražintas Abiejų Tautų Respublikai. Tvirtovė buvo sustiprinta ir išplėsta bei vertinama kaip geriausia bei stipriausia tvirtovė visoje Abiejų Tautų Respublikoje.
Po Antrojo ATR padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai. Miestas tapo Podolės gubernijos centru.
1915 m. Kamenecą okupuoja Austrija-Vengrija. Po bolševikų revoliucijos Rusijoje 1917 m. buvo trumpalaikių nepriklausomų Ukrainos Liaudies Respublikos bei Ukrainos valstybės sudėtyje. Vykstant lenkų-bolševikų karui miestą buvo užėmę Lenkijos armija, tačiau po Rygos sutarties pasirašymo 1921 m. atiteko Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai.
Dauguma miesto gyventojų buvo lenkai ir ukrainiečiai šiek tiek mažiau buvo žydų ir armėnų. Naujoji sovietų valdžiai buvo nepriimtinas ukrainiečių ir lenkų dominavimas, todėl dauguma jų buvo ištremti į Sibirą.
Podolės Kamenecas buvo naujai Ukrainos SSR įkurtos srities centras, tačiau vėliau administracinis centras perkeltas į Proskurivą (dabartinis Chmelnyckis).
1927 m. kilo Kameneco, , Tiraspolio bei kitų pietų Ukrainos SSR miestų fabrikų darbininkų bei valstiečių masiniai sukilimai prieš sovietų valdžią. Sukilimai buvo numalšinti pasitelkus iš Maskvos atsiųstą kariuomenę, oficialusis Kremlius tuo metu neigė esą Ukrainoje vyksta neramumai.
Mieste, kaip ir visoje Podolėje prieš Antrojo Pasaulinio karą buvo vykdomos griežtos represijos – NKVD šaudė taikius gyventojus (žinoma pavadinimu). Bendras represijos aukų skaičius – apie 20 000 žmonių.
1941 m. Kamenecą okupuoja Trečiojo Reicho kariuomenė. Pirmosios ir vienos iš skaudžiausių žydų žudynių įvyko rugpjūčio 24-25 dienomis. Per dvi dienas buvo nužudyta apie 23 000 žydų (iš kurių dauguma, 14-16 tūkst., buvo Vengrijos žydų).
1944 m. miestą „išlaisvina“ Raudonoji armija, Kamenecas vėl tampa USSR dalimi. Sovietų valdymo metais mieste ypač plėsta pramonė, susisiekimas.
Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos miestas. Nuo 1998 m. koncentruojamasi į turizmą.
Gyventojai
Pagal 2001-ųjų visuotinį gyventojų surašymą mieste gyveno 99 610 gyventojų. Dauguma jų – ukrainiečiai.
| Demografinė raida tarp 1390 m. ir 2005 m. | ||||||||||
| 1390 m. | 1570 m. | 1630 m. | 1699 m. | 1840 m. | 1862 m. | 1892 m. | 1893 m. | 1897 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 000 | 4 500 | 12 000 | 1 400 | 14 700 | 18 900 | 36 662 | 36 951 | 35 934 | ||
| 1903 m. | 1912 m. | 1921 m. | 1939 m. | 1944 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1973 m. | 1976 m. | ||
| 40 000 | 50 500 | 26 600 | 36 400 | 11 000 | 40 300 | 50 000 | 57 000 | 77 000 | ||
| 1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 1990 m. | 1991 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | |||
| 84 000 | 100 000 | 102 200 | 103 000 | 105 000 | 99 610 | 99 929 | 99 540 | 99 398 | ||
| ||||||||||
Kultūra
Mieste veikia lankomiausias visoje srityje nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“. Kasmet mieste rengiami muzikos, skraidymo oro balionais, meno festivaliai, automobilių lenktynės. Iš viso per metus miestą aplanko apie 140 000 turistų.
Architektūrinis paveldas
- Podolės Kameneco tvirtovė – viena iš Septynių Ukrainos stebuklų. Ją XIV a. pradėjo statyti Karijotas Gediminaitis.
- Romos katalikų Šv. apašt. Petro ir Povilo katedra. Iškilusi 1483 m., su 1750 m. primūryta zakristija ir 1781 m. paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio garbei pastatytais Triumfo vartais.
- Šv. Mikalojaus bažnyčia ir buv. dominikonų vienuolynas. Kompleksas statytas 1616 m., dabar priklauso Pauliečių ordinui. Nukentėjo nuo 1993 m. gaisro.
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia su pranciškonų vienuolynu, pastatyti 1616 m. Šventovės požemiuose ilsisi garsaus karvedžio palaikai (jis buvo vadinamas Kameneco Hektoru, aprašytas Henriko Senkevičiaus romane „Ponas Volodijevskis“).
- Šv. Juozapato graikų katalikų apeigų bažnyčia (nuo 1750 m. buvo Švč. Trejybės (Trinitorių) Romos katalikų šventovė). Trinitorių vienuoliai išpirkinėdavo iš turkų nelaisvės belaisvius krikščionis, todėl kadaise fasade buvo Jėzaus Kristaus, nuplėšančio nuo kalinių grandines, figūra.
- 1722 m. pastatyta Šv. Mykolo bažnyčia ir dominikonių vienuolynas. Po 1866 m. jame buvo kareivinės, po 1945 m. Šiuo metu grąžintas Romos katalikams.
- Lenkų kvartalo rotušė su šalia esančiu XVIII a. iškastu Armėnų šuliniu.
- Armėnų kvartalas su 1479 m. statytais Armėnų prekybos namai.
- XVI a. iškilusi buv. Šv. Mikalojaus armėnų bažnyčios varpinė.
- Buvusiose armėnų kapinėse stovinti Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (1597 m.).
- Rusų kvartalo rotušė (XVII a.).
- Miesto gynybinė siena.
- Jėzuitų kolegija (1611 m.).
- Katalikų kunigų seminarija (1782 m.).
- Barokinė Unitų kunigų seminarija (1789 m.).
- Šv. Petro ir Povilo cerkvė (XVI a.) ir kt.
Daug šventovių ir istorinių objektų neišliko: Basųjų karmelitų ir Jėzuitų bažnyčios, sinagoga, armėnų Šv. Mykolo katedra ir kt.
Miestai partneriai
Podolės Kamenecas yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:
|
|
Nuotraukos
Išnašos
- „History“. kp.rel.com.ua (ukrainiečių). Suarchyvuotas originalas 2007-09-28. Nuoroda tikrinta 2007-10-25.
- JewishEncyclopedia.com – KAMENETZ-PODOLSK:
- Disorder in the Ukraine? Archyvuota kopija 2008-10-29 iš Wayback Machine projekto., TIME Magazine, December 12, 1927
Šaltiniai
- Kamieniec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 748 psl. (lenk.)
- Кам’янець-Подільський // Українська мала енциклопедія : 16 кн. : у 8 т. / проф. Є. Онацький. – Накладом Адміністратури УАПЦ в Аргентині. – Буенос–Айрес, 1959. – Т. 3, кн. V : Літери К – Ком. – С. 586–587
- С. Шкурко. Армянские архитектурные памятники в городе Каменец-Подольске. // Историко–филологический журнал № 2. с. 233–243. (1968)Archyvuota kopija 2014-11-15 iš Wayback Machine projekto.
- Монастырь францисканцев и костёл Успения Девы Марии. Часть 2. 17–18 столетия.
- Костёл Святой Екатерины
- Костёл Девы Марии и Святого Иосифа монастыря Босых кармелитов в Каменце-Подольском
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-05-19 iš Wayback Machine projekto. (ukr.)
- Informacinė turistinė svetainė Archyvuota kopija 2011-05-14 iš Wayback Machine projekto. (ukr.,rus.,angl.,lenk. bei vok. k.)
- Informacinė svetainė Archyvuota kopija 2010-03-17 iš Wayback Machine projekto. (ukr.)
- Podolės Kamenecas / Ekskursijos
- Podolės Kamenecas / Viešbučiai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Podolės Kamenecas, Kas yra Podolės Kamenecas? Ką reiškia Podolės Kamenecas?
Podoles Kamenecas ukr Kam yanec Podilskij Ukrainos vakaruose Chmelnyckio srityje prie Smotryciaus upes esantis miestas administracinis Podoles Kameneco rajono centras Viduramziais labai svarbi tvirtove Abieju Tautu Respublikos pietuose gynusi Lietuva nuo totoriu ir turku antpuoliu Podoles Kamenecas ukr Kam yanec Podilskij Podoles Kamenecas48 40 00 s pl 26 34 00 r ilg 48 66667 s pl 26 56667 r ilg 48 66667 26 56667 Podoles Kamenecas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Chmelnyckio sritisĮkurimo data 1062 m Magdeburgo teise nuo 1374 m Meras Anatolijus Nesterukas ukr Anatolij Nesteru Gyventoju 2001 99 610Plotas 27 871 km Tankumas 2001 3 574 zm km Pasto kodas 32300 32318Tel kodas 380 3849Tinklalapis Oficiali svetaineVikiteka Podoles KamenecasIstorinis Podoles Kameneco herbasIstorija1691 m prancuzu sudarytas miesto zemelapisMiesto gynybines sienos Stepono Batoro bokstasATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio garbei patatyti Triumfo vartai Atvirute su siandien nebeegzistuojancia armenu Sv Mikalojaus baznyciaTurku okupacijos laikais prie Romos kataliku katedros iskilo minaretas Po isvadavimo ant jo stovi Svc Dievo Motinos skulpturaMiesto teritorijoje tekanti Smotryciaus upe Pirma karta paminetas 1062 m kaip Kijevo Rusios miestas 1241 m miestas sugriautas mongolu totoriu Rusios puolimu metu XIV a antrojoje puseje miesta uzema Algirdo kariai neilgam miestas priklauso Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei 1430 m Kameneca uzima kariai miestas tampa Lenkijos karalystes dalimi Podoles vaivadijos centru pastatoma pilis turejusi saugoti ATR nuo totoriu mongolu Bohdano Chmelnyckio sukilimo metu 1648 1658 m miesto zydu bendruomene ypac nukentejo tiek nuo Chmelnyckio kazoku tiek nuo Krymo totoriu puolimo ju pagrindinis tikslas buvo grobis Po Bucaco sutarties pasirasymo 1672 m trumpai tapo Osmanu imperijos dalimi Abieju Tautu Respublikos karalius Jonas Sobieskis noredamas isvengti osmanu invazijos Okopu kaime pastate nauja tvirtove 1699 m pagal Karlovicu sutartį buvo grazintas Abieju Tautu Respublikai Tvirtove buvo sustiprinta ir isplesta bei vertinama kaip geriausia bei stipriausia tvirtove visoje Abieju Tautu Respublikoje Po Antrojo ATR padalijimo 1793 m atiteko Rusijos imperijai Miestas tapo Podoles gubernijos centru 1915 m Kameneca okupuoja Austrija Vengrija Po bolseviku revoliucijos Rusijoje 1917 m buvo trumpalaikiu nepriklausomu Ukrainos Liaudies Respublikos bei Ukrainos valstybes sudetyje Vykstant lenku bolseviku karui miesta buvo uzeme Lenkijos armija taciau po Rygos sutarties pasirasymo 1921 m atiteko Ukrainos Sovietu Socialistinei Respublikai Dauguma miesto gyventoju buvo lenkai ir ukrainieciai siek tiek maziau buvo zydu ir armenu Naujoji sovietu valdziai buvo nepriimtinas ukrainieciu ir lenku dominavimas todel dauguma ju buvo istremti į Sibira Podoles Kamenecas buvo naujai Ukrainos SSR įkurtos srities centras taciau veliau administracinis centras perkeltas į Proskuriva dabartinis Chmelnyckis 1927 m kilo Kameneco Tiraspolio bei kitu pietu Ukrainos SSR miestu fabriku darbininku bei valstieciu masiniai sukilimai pries sovietu valdzia Sukilimai buvo numalsinti pasitelkus is Maskvos atsiusta kariuomene oficialusis Kremlius tuo metu neige esa Ukrainoje vyksta neramumai Mieste kaip ir visoje Podoleje pries Antrojo Pasaulinio kara buvo vykdomos grieztos represijos NKVD saude taikius gyventojus zinoma pavadinimu Bendras represijos auku skaicius apie 20 000 zmoniu 1941 m Kameneca okupuoja Treciojo Reicho kariuomene Pirmosios ir vienos is skaudziausiu zydu zudyniu įvyko rugpjucio 24 25 dienomis Per dvi dienas buvo nuzudyta apie 23 000 zydu is kuriu dauguma 14 16 tukst buvo Vengrijos zydu 1944 m miesta islaisvina Raudonoji armija Kamenecas vel tampa USSR dalimi Sovietu valdymo metais mieste ypac plesta pramone susisiekimas Nuo 1991 m nepriklausomos Ukrainos miestas Nuo 1998 m koncentruojamasi į turizma GyventojaiPagal 2001 uju visuotinį gyventoju surasyma mieste gyveno 99 610 gyventoju Dauguma ju ukrainieciai Demografine raida tarp 1390 m ir 2005 m 1390 m 1570 m 1630 m 1699 m 1840 m 1862 m 1892 m 1893 m 1897 m sur 2 000 4 500 12 000 1 400 14 700 18 900 36 662 36 951 35 9341903 m 1912 m 1921 m 1939 m 1944 m 1959 m sur 1970 m sur 1973 m 1976 m 40 000 50 500 26 600 36 400 11 000 40 300 50 000 57 000 77 0001979 m sur 1986 m 1989 m sur 1990 m 1991 m 2003 m 2004 m 2005 m 84 000 100 000 102 200 103 000 105 000 99 610 99 929 99 540 99 398Demografines raidos histogramaKulturaMieste veikia lankomiausias visoje srityje nacionalinis istorinis architekturinis draustinis Kamenecas Kasmet mieste rengiami muzikos skraidymo oro balionais meno festivaliai automobiliu lenktynes Is viso per metus miesta aplanko apie 140 000 turistu Architekturinis paveldasPodoles Kameneco tvirtove viena is Septyniu Ukrainos stebuklu Ja XIV a pradejo statyti Karijotas Gediminaitis Romos kataliku Sv apast Petro ir Povilo katedra Iskilusi 1483 m su 1750 m primuryta zakristija ir 1781 m paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio garbei pastatytais Triumfo vartais Sv Mikalojaus baznycia ir buv dominikonu vienuolynas Kompleksas statytas 1616 m dabar priklauso Paulieciu ordinui Nukentejo nuo 1993 m gaisro Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia su pranciskonu vienuolynu pastatyti 1616 m Sventoves pozemiuose ilsisi garsaus karvedzio palaikai jis buvo vadinamas Kameneco Hektoru aprasytas Henriko Senkeviciaus romane Ponas Volodijevskis Sv Juozapato graiku kataliku apeigu baznycia nuo 1750 m buvo Svc Trejybes Trinitoriu Romos kataliku sventove Trinitoriu vienuoliai ispirkinedavo is turku nelaisves belaisvius krikscionis todel kadaise fasade buvo Jezaus Kristaus nuplesancio nuo kaliniu grandines figura 1722 m pastatyta Sv Mykolo baznycia ir dominikoniu vienuolynas Po 1866 m jame buvo kareivines po 1945 m Siuo metu grazintas Romos katalikams Lenku kvartalo rotuse su salia esanciu XVIII a iskastu Armenu suliniu Armenu kvartalas su 1479 m statytais Armenu prekybos namai XVI a iskilusi buv Sv Mikalojaus armenu baznycios varpine Buvusiose armenu kapinese stovinti Viespaties Apreiskimo Svc Mergelei Marijai baznycia 1597 m Rusu kvartalo rotuse XVII a Miesto gynybine siena Jezuitu kolegija 1611 m Kataliku kunigu seminarija 1782 m Barokine Unitu kunigu seminarija 1789 m Sv Petro ir Povilo cerkve XVI a ir kt Daug sventoviu ir istoriniu objektu neisliko Basuju karmelitu ir Jezuitu baznycios sinagoga armenu Sv Mykolo katedra ir kt Miestai partneriaiPodoles Kamenecas yra uzmezges partnerystes rysius su siais miestais Dolny Kubynas Slovakija Jedinecas Moldova Vaharsapatas Armenija Gloguvas Lenkija Lenkija Kalisas Lenkija Krokuva Lenkija Kutna Hora Cekija Polockas Baltarusija Italija Peremislis Lenkija Sanokas Lenkija Sudzou Kinija Varsuvos dalis Lenkija Ukmerge Lietuva Zaleu Rumunija Zavercis LenkijaNuotraukos source source source source source source source source Isnasos History kp rel com ua ukrainieciu Suarchyvuotas originalas 2007 09 28 Nuoroda tikrinta 2007 10 25 JewishEncyclopedia com KAMENETZ PODOLSK Disorder in the Ukraine Archyvuota kopija 2008 10 29 is Wayback Machine projekto TIME Magazine December 12 1927SaltiniaiKamieniec Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T III Haag Kepy Warszawa 1882 748 psl lenk Kam yanec Podilskij Ukrayinska mala enciklopediya 16 kn u 8 t prof Ye Onackij Nakladom Administraturi UAPC v Argentini Buenos Ajres 1959 T 3 kn V Literi K Kom S 586 587 S Shkurko Armyanskie arhitekturnye pamyatniki v gorode Kamenec Podolske Istoriko filologicheskij zhurnal 2 s 233 243 1968 Archyvuota kopija 2014 11 15 is Wayback Machine projekto Monastyr franciskancev i kostyol Uspeniya Devy Marii Chast 2 17 18 stoletiya Kostyol Svyatoj Ekateriny Kostyol Devy Marii i Svyatogo Iosifa monastyrya Bosyh karmelitov v Kamence PodolskomNuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2007 05 19 is Wayback Machine projekto ukr Informacine turistine svetaine Archyvuota kopija 2011 05 14 is Wayback Machine projekto ukr rus angl lenk bei vok k Informacine svetaine Archyvuota kopija 2010 03 17 is Wayback Machine projekto ukr Podoles Kamenecas Ekskursijos Podoles Kamenecas Viesbuciai