Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Henrikas Senkevičius
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Henrikas Senkevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1846 m. gegužės 5 d. , Lenkijos Kongreso karalystė, Rusijos imperija |
| Mirė | 1916 m. lapkričio 15 d. (70 metų) Vevė, Šveicarija |
| Palaidotas (-a) | perlaidotas Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika |
| Vikiteka | Henrikas Senkevičius |
Henrikas Senkevičius (arba Henrikas Sienkievičius, lenk. Henryk Sienkiewicz, pilnas vardas: lenk. Henryk Adam Aleksander Pius Sienkiewicz, 1846 m. gegužės 5 d., Vola Okžeiska, Lenkijos Kongreso karalystė, Rusijos imperija – 1916 m. lapkričio 15, Vevė, Šveicarija) – lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją.
Biografija
Slapyvardis „Litwos“. Kilęs iš totorių, apsigyvenusių Lietuvoje XV ir XVI amžiuje, bajorų (herbas „Oszyk“). Varšuvoje baigė gimnaziją. 1866–1870 m. mokėsi Medicinos ir Istorijos-Filologijos fakultetuose pagrindinėje mokykloje (nuo 1869 m. Varšuvos universitetas).
Spaudoje, dar būdamas studentu, debiutavo savaitraštyje „Przegląd Tygodniowy“. Nuo 1873 m. nuolatinis „Gazeta Polska“ feljetonistas. Nuo 1874 ėmė vadovauti savatraščio „Niwa“ literatūriniam skyriui. Vėliau, nuo 1882 m. – konservatyvaus laikraščio „Žodis“ (lenk. Słowo) redaktorius.
1881 m. vedė Mariją Szetkiewicz, kuriai 1885 m. mirus nuo tuberkuliozės, liko su dviem vaikais. 1888 m., kai anoniminis gerbėjas suteikė jam 15 tūkstančių rublių, sukūrė savo žmonos vardo fondą, iš kurio mokėjo stipendijas tuberkulioze sergantiems kultūros veikėjams. 1893 m. įvyko antrosios vedybos su Marija Wołodkowicz iš Odesos, kurios 1895 m. baigėsi skyrybomis žmonos iniciatyva. 1904 m. dar viena santuoka su Marija Babska.
1876–1879 lankėsi JAV, kur daug bendravo su jaunimu, nemažai keliavo, stebėjo tragišką emigrantų likimą. Grįžęs į Europą kurį laiką gyveno Paryžiuje, 1879 lankėsi Lvove, pabuvojo Venecijoje ir Romoje. Nuo to laiko daug keliavo, keitė gyvenamąją vietą: Austrija, Anglija, Italija, Lietuva, Prancūzija, Šveicarija, 1886 m. – Rumunija, Bulgarija, Turkija, Graikija. 1891 m. keliavo po Afriką, buvo Egipte ir Zanzibare.
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išvažiavo į Šveicariją. Ėmė vadovauti Paramos nukentėjusiems nuo karo Lenkijoje komiteto veiklai. Stengėsi paveikti Europos ir Amerikos šalių viešąją nuomonę Lenkijos naudai.
Mirė 1916 m. Šveicarijoje, Veve miestelyje, nebaigęs rašyti „Legionų“. Palaidotas Šveicarijoje vietinėje katalikų parapijoje, o 1924 m. palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedros rūsį.
Kūryba
Sienkievičius savo kūrybinę veiklą pradėjo pozityvistinėmis novelėmis, kurios iškėlė jį į ano meto žymiausius realistus. Novelėse daugiausia dėmesio skyrė kaimo ir dvaro santykiams, ankstyvuosiuose apsakymuose vaizdavo patriarchalinės buities nykimą, valstiečių likimus. Rašytojas sielojosi dėl liūdno liaudies talentų likimo, smerkė vakarinių lenkų prievartinį germanizavimą, su širdgėla rašė apie vargus Amerikoje. Daugeliui jo novelių būdinga tragiška pasaulėjauta ir patriotinis patosas, jos dramatiškos, emocionalios, pasižymi aštriu siužetu, motyvuotu psichologizmu, darnia kompozicija, išdailinta, glausta kalba. Vėliau Sienkievičius netikėtai perėjo prie istorinio romano, bandydamas suprasti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės nusilpimą.
- Novelės ir apsakymai: „Laiškai iš kelionės“ (1876–1878), „Eskizai anglimi“ (1877), „Janko muzikantas“ (1879), „Orso“ (1879), „Dėl duonos“ (1880), „Jūros švyturio sargas“ (1883), „Dykumose ir giriose“.
- Romanai: istorinė trilogija 1. „Ugnimi ir kalaviju“ (1883–1884), 2. „Tvanas“ (1884–1886), 3. „Ponas Volodyjevskis“ (1887–1888), „Be dogmos“ (1895), „Quo vadis“ (1896), „Kryžiuočiai“ (1900), „Atsitikimas iš amerikoniško gyvenimo".
Vikicitatos
Nuorodos
- Henrikas Senkevičius. Kryžiuočiai. V.:Vaga, 1967. T.1. 343 p., T.2. 395 p;
- Henrikas Senkevičius. Be dogmos. V.:Vaga, 1980. 352 p.
- Henrikas Senkevičius. Quo vadis. V.:Vaga, 1991. 479 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Henrikas Senkevičius, Kas yra Henrikas Senkevičius? Ką reiškia Henrikas Senkevičius?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Henrikas SenkeviciusGime 1846 m geguzes 5 d Lenkijos Kongreso karalyste Rusijos imperijaMire 1916 m lapkricio 15 d 70 metu Veve SveicarijaPalaidotas a perlaidotas Varsuvos Sv Jono Krikstytojo arkikatedra bazilikaVikiteka Henrikas Senkevicius Henrikas Senkevicius arba Henrikas Sienkievicius lenk Henryk Sienkiewicz pilnas vardas lenk Henryk Adam Aleksander Pius Sienkiewicz 1846 m geguzes 5 d Vola Okzeiska Lenkijos Kongreso karalyste Rusijos imperija 1916 m lapkricio 15 Veve Sveicarija lenku rasytojas 1905 m gavo Nobelio literaturos premija Jis buvo sestasis rasytojas gaves sia premija Paminklas Henrikui SenkeviciuiBiografijaSlapyvardis Litwos Kiles is totoriu apsigyvenusiu Lietuvoje XV ir XVI amziuje bajoru herbas Oszyk Varsuvoje baige gimnazija 1866 1870 m mokesi Medicinos ir Istorijos Filologijos fakultetuose pagrindineje mokykloje nuo 1869 m Varsuvos universitetas Spaudoje dar budamas studentu debiutavo savaitrastyje Przeglad Tygodniowy Nuo 1873 m nuolatinis Gazeta Polska feljetonistas Nuo 1874 eme vadovauti savatrascio Niwa literaturiniam skyriui Veliau nuo 1882 m konservatyvaus laikrascio Zodis lenk Slowo redaktorius 1881 m vede Marija Szetkiewicz kuriai 1885 m mirus nuo tuberkuliozes liko su dviem vaikais 1888 m kai anoniminis gerbejas suteike jam 15 tukstanciu rubliu sukure savo zmonos vardo fonda is kurio mokejo stipendijas tuberkulioze sergantiems kulturos veikejams 1893 m įvyko antrosios vedybos su Marija Wolodkowicz is Odesos kurios 1895 m baigesi skyrybomis zmonos iniciatyva 1904 m dar viena santuoka su Marija Babska 1876 1879 lankesi JAV kur daug bendravo su jaunimu nemazai keliavo stebejo tragiska emigrantu likima Grįzes į Europa kurį laika gyveno Paryziuje 1879 lankesi Lvove pabuvojo Venecijoje ir Romoje Nuo to laiko daug keliavo keite gyvenamaja vieta Austrija Anglija Italija Lietuva Prancuzija Sveicarija 1886 m Rumunija Bulgarija Turkija Graikija 1891 m keliavo po Afrika buvo Egipte ir Zanzibare 1914 m prasidejus Pirmajam pasauliniam karui isvaziavo į Sveicarija Ėme vadovauti Paramos nukentejusiems nuo karo Lenkijoje komiteto veiklai Stengesi paveikti Europos ir Amerikos saliu viesaja nuomone Lenkijos naudai Mire 1916 m Sveicarijoje Veve miestelyje nebaiges rasyti Legionu Palaidotas Sveicarijoje vietineje kataliku parapijoje o 1924 m palaikai perkelti į Varsuvos Sv Jono katedros rusį KurybaSienkievicius savo kurybine veikla pradejo pozityvistinemis novelemis kurios iskele jį į ano meto zymiausius realistus Novelese daugiausia demesio skyre kaimo ir dvaro santykiams ankstyvuosiuose apsakymuose vaizdavo patriarchalines buities nykima valstieciu likimus Rasytojas sielojosi del liudno liaudies talentu likimo smerke vakariniu lenku prievartinį germanizavima su sirdgela rase apie vargus Amerikoje Daugeliui jo noveliu budinga tragiska pasaulejauta ir patriotinis patosas jos dramatiskos emocionalios pasizymi astriu siuzetu motyvuotu psichologizmu darnia kompozicija isdailinta glausta kalba Veliau Sienkievicius netiketai perejo prie istorinio romano bandydamas suprasti lenku tautos ir Lenkijos valstybes nusilpima Noveles ir apsakymai Laiskai is keliones 1876 1878 Eskizai anglimi 1877 Janko muzikantas 1879 Orso 1879 Del duonos 1880 Juros svyturio sargas 1883 Dykumose ir giriose Romanai istorine trilogija 1 Ugnimi ir kalaviju 1883 1884 2 Tvanas 1884 1886 3 Ponas Volodyjevskis 1887 1888 Be dogmos 1895 Quo vadis 1896 Kryziuociai 1900 Atsitikimas is amerikonisko gyvenimo VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Henrikas SenkeviciusNuorodosHenrikas Senkevicius Kryziuociai V Vaga 1967 T 1 343 p T 2 395 p Henrikas Senkevicius Be dogmos V Vaga 1980 352 p Henrikas Senkevicius Quo vadis V Vaga 1991 479 p