Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Chmelnyckio sritis ukr Хмельницька область arba Хмельниччина iki 1954 m vadinosi Podolės Kameneco sritimi Ukrainos sriti

Chmelnyckio sritis

  • Pagrindinis puslapis
  • Chmelnyckio sritis
Chmelnyckio sritis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Chmelnyckio sritis (ukr. Хмельницька область arba Хмельниччина; iki 1954 m. vadinosi Podolės Kameneco sritimi) – Ukrainos sritis, esanti šalies vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Žytomyro, Rivnės, vakaruose su Ternopilio, pietuose su Černivcių, rytuose su Vinycios sritimis. Administracinis centras – Chmelnyckis.

Chmelnyckio sritis
ukr. Хмельницька область
(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybė  Ukraina
Administracinis centras Chmelnyckis
Rajonai 20
Srities pavaldumo miestai 6
Rajono pavaldumo miestai 7
Įkūrimo data 1937 m. rugsėjo 22 d.
Gubernatorius Dmytras Habinetas
Дмитро Габінет
Gyventojų (2006) 1 367 892 (14)
Plotas 20 645 km² (19)
Tankumas (2006) 66 žm./km²
Tel. kodas +380 38
Tinklalapis [1]
Vikiteka Chmelnyckio sritisVikiteka

Geografija

Plotas

Srities plotas 20 645 km², tai sudaro 3,41 % Ukrainos teritorijos ir užima 18 vietą pagal plotą tarp šalies sričių. Teritorija driekiasi 256,2 km iš šiaurės į pietus ir 192,5 km iš vakarų į rytus. Siaura Černyvcių sritis (10 km) skiria nuo Moldovos sienos. Iki Lenkijos sienos atstumas 165–240 km.

Vandens telkiniai

Per srities teritoriją prateka 120 upių, ilgesnių nei 10 km. Pagrindinė srities upė – Dniestras, pratekantis pietine riba (ilgis srityje 160 km). Svarbiausi jo intakai – Zbručė, Smotryčius, Ušica. Centrinę dalį kerta Pietinis Bugas (ilgis srityje 120 km) su intakais Bužoku, Volku, Ikva. Likusi srities dalis priklauso Dniepro baseinui – Gorynė, Slučė, Chomora. Ežerų nedaug. Keletas nedidelių yra Gorynės baseine. Didžiausias tvenkinys – Dniestro. Chmelnyckio srityje yra 1858 tvenkiniai, daugiausia Gorynės ir Pietinio Bugo baseinuose.

Smotryčiaus upė sudaro Smotryčiaus kanjoną – respublikinės reikšmės gamtos paminklą.

Reljefas

Centrinę srities dalį užima Podolės aukštuma (vyraujantis aukštis 270–370 m), kuria eina Dniepro, Dniestro ir Pietinio Bugo vandenskyros. Šiaurės vakaruose siekia Voluinės aukštumą (aukštis iki 329 m), o šiaurėje – Polesės žemumą (200–250 m). Pietvakarius kerta Tovtro kalvagūbris, kuriame yra aukščiausia Chmelnyckio srities vieta – Velika Buhaicha (409 m). Ten paplitę karstiniai reiškiniai, yra urvų (Atlantidos, Užlučės). Pačiuose pietuose vyrauja kalvotas reljefas, išraižytas Dniestro intakų slėnių.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -3 °C, vasaros – 19 °C. Per metus iškrenta 510–580 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Dirvožemiai

Vyrauja nujaurėję nehumusingi miškastepių juodžemiai. Pietryčiuose ir Padniestėje – nujaurėję juodžemiai, pilki ir šviesiai pilki, suglėjėję dirvožemiai, šiaurėje – miškų jauriniai, sumišę su miškų karbonatiniais ir juodžemiais.

Augalija ir gyvūnija

Šiaurinėje Chmelnyckio srities dalyje vyrauja Polesės miškai (daugiausia pušynai), kurie pietuose palaipsniui pereina į miškastepes ir stepes. Stepių plotai daugiausia išdirbti, tik upių pakrantėse yra krūmų ir medžių sąžalynų. Miškai dengia 13,1 % srities ploto.

Būdingi gyvūnai: kiškiai, lapės, vilkai, šernai, stirnos, briedžiai, voverės, kiaunės, laukų graužikai. Upėse ir jų pakrantėse gyvena ondatros, ūdros, laukinės žąsys, antys.

Istorija

Sritis yra istorinio Podolės regiono dalis – Podolės Kamenecas buvo Podolės sostinė, anksčiau – svarbus Rytų Europos prekybos centras.

Podolės Kameneco sritis sudaryta 1937 m. rugsėjo 22 d., administraciniu centru tapo Podolės Kamenecas. Naujai sudaryta sritis užėmė 20 541 km² plotą (3,3 % UTSR teritorijos), joje gyveno 1615,4 tūkst. žmonių. Į jos sudėtį įėjo 36 administraciniai rajonai, 3 srities pavaldumo miestai (Kamenecas, Proskurivas ir Šepetivka), 8 rajono pavaldumo miestai, 22 miesto tipo gyvenvietės ir 474 kaimai.

1941 m. gegužę srities centras iš Kameneco perkeltas į Proskurivą, tačiau 1941–1945 m. čia siautęs antrasis pasaulinis karas sutrikdė perkėlimo procesą. Vokiečių okupacijos metais teritoriją įėjo į Volynės-Podolės generalinę apygardą. Srities teritorijoje buvo sudarytos 9 apygardos: Podolės Kameneco, Dunajivcių, Jarmolincių, Proskurivo, Letičivo, Starokostiantinivo, Antonino, Iziaslavo ir Šepetivkos.

Karo sugriautai sričiai atstatyti buvo skirta 56 mln. rublių. Iki 1950 m. atstatyta ir įsteigta 440 pramonės įmonių, o pramoninės produkcijos apimtys pasiekė 95 % ikikarinio lygio. 1954 m. sausio 16 d. UTSR aukščiausioji taryba Proskurivo miestą pervadino ukrainiečių nacionalinio didvyrio Bogdano Chmelnyckio garbei, tuo pačiu sritis įgavo Chmelnyckio vardą. 1958 m. sritis apdovanota Lenino ordinu už pasiekimus žemės ūkyje. 1962 m. Chmelnyckio srityje suformuota 10 rajonų: Voločysko, Gorodocko, Dunajivcių, Iziaslavo, Podolės Kameneco, Krasylivo, Letyčivo, Starokostiantynivo, Šepetivkos ir Jarmolyncių. 1965 m. rajonų skaičius padidintas iki 16-os. Srityje veikė žemės ūkio priemonių, radiotechnikos, elektronikos, kabelių, cukraus, vaisių konservų, mėsos pramonės įmonės. Produkcija buvo eksportuojama į ~50 pasaulio šalių.

Gyventojai

2001 m. srityje gyveno 1 430 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,93 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 51 %
  • kaimo gyventojų − 49 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

  • ukrainiečiai – 93,9 %
  • rusai – 3,6 %
  • lenkai – 1,6 %
  • kiti (baltarusiai, žydai) – 0,9 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 69 žm./km².

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1998 m.
1 615 400 1 556 000 1 521 500 1 525 500 1 447 200
Demografinės raidos histograma

Administracinis suskirstymas

Chmelnyckio sritis administraciškai padalinta į 20 rajonų, yra 6 srities pavaldumo miestai, 7 rajono pavaldumo miestai, 1452 gyvenvietės.

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Chmelnyckis Хмельницький 254,0
Podolės Kamenecas Кам’янець-Подільський 98,9
Šepetivka Шепетівка 48,2
Starokostiantynivas Старокостянтинів 35,0
Slavuta Славута 34,0
Netišynas Нетішин 34,0
Srities tarybos
Nr. že-
mė-
lapy-
je
Lietuviškai Ukrainietiškai Administracinis centras
1 Bilohirjos rajonas Білогірський район
Bilohirs’kyi raion
Bilohirja
2 Chmelnyckio rajonas Хмельницький район
Khmelnyts’kyi raion
Chmelnyckis
3 Čemerivcių rajonas Чемеровецький район
Chemerovets’kyi raion
Čemerivciai
4 Deražnios rajonas Деражнянський район
Derazhnians’kyi raion
Deražnia
5 Dunajivcių rajonas Дунаєвецький район
Dunaievets’kyi raion
Dunajivciai
6 Horodoko rajonas Городоцький район
Horodots’kyi raion
Horodokas
7 Iziaslavo rajonas Ізяславський район
Iziaslavs’kyi raion
Iziaslavas
8 Jarmolyncių rajonas Любешівський район
Lyubeshivs’kyi raion
Jarmolynciai
9 Krasylivo rajonas Красилівський район
Krasylivs’kyi raion
Krasylivas
10 Letyčivo rajonas Летичівський район
Letychivs’kyi raion
Letyčivas
11 Naujosios Ušycios rajonas Новоушицький район
Novoushyts’kyi raion
Naujoji Ušycia
12 Podolės Kameneco rajonas Кам’янець-Подільський район
Kamianets'-Podil’s'kyi raion
Podolės Kamenecas
13 Polonės rajonas Полонський район
Polons’kyi raion
Polonė
14 Senosios Syniavos rajonas Старосинявський район
Starosyniavs’kyi raion
Senoji Syniava
15 Slavutos rajonas Славутський район
Slavuts’kyi raion
Slavuta
16 Starokostiantynivo rajonas Старокостянтинівський район
Starokostiantynivs’kyi raion
Starokostiantynivas
17 Teofipolio rajonas Теофіпольський район
Teofipols’kyi raion
Teofipolis
18 Šepetivkos rajonas Шепетівський район
Shepetivs’kyi raion
Šepetivka
19 Vinkivcių rajonas Віньковецький район
Vinkovets’kyi raion
Vinkivciai
20 Voločysko rajonas Волочиський район
Volochys’kyi raion
Voločyskas
Chmelnyckio miesto taryba Хмельницька міськрада
Khmel’nyts’ka mis’krada
Chmelnyckis
Netišyno miesto taryba Нетішинська міськрада
Netishyns’ka mis’krada
Netišynas
  •   Rajonų tarybos
      
  •   Miestų tarybos
      

Ekonomika

Svarbiausias šios srities verslas – pramonė. Labiausiai srityje išvystyta energetikos pramonė, tai visų pirma Netišyno mieste esanti Chmelnyckio atominė elektrinė, kuri buvo statyta prekiauti su lenkais. Taip pat srityje stipriai išvystyta maisto gamybos, žemės ūkio, mašinų gamybos, karinė bei chemijos pramonė. Iš stambiausių įmonių be branduolinės jėgainės būtų galima paminėti „Ukrelektroaparat“ gaminančią jėgos transformatorius, Podolės Kameneco žemės ūkio technikos gamyklą.

Taip pat šioje srityje aktyviai dirbma žemė. Chmelnyckio srityje pagaminama apie 2 % Ukrainos pramoninės produkcijos, 8,4 % cukraus, 5,5 % pieno, 4,8 % mėsos, užauginama 4,2 % grūdų, 5,4 % bulvių.

Ekonomikos rodikliai

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 221,1
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,6
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 287,8
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,6
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −66,7
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2382,7
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 831
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 164,6

Susisiekimas

Srityje kertasi svarbiausi transporto keliai, vedantys į Centrinę Europą, Rusiją ir Juodosios jūros pakrantę. Chmelnyckio srityje yra oro uostas, aerodromas, svarbus geležinkelio tinklas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje Ukrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Brestas – Machačkala Chmelnyckis, Letyčivas M12 Tarptautinis
Žytomyras – Černivciai Horochivas H03 - Nacionalinis

Kelių rodyklė

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 7136,2 km;
  • 2 upių uostai (po vieną keleivniį ir krovininį);
  • 51 geležinkelio stotis.

Švietimas ir kultūra

Srityje yra keturi muziejai du iš jų Chmelnyckio mieste: dailės ir krašto. Taip pat Chmelnyckio mieste yra du teatrai: muzikos-dramos ir lėlių, srities filharmonija.

Apie 200 Podolės Kameneco pastatų – XV–XIX a. architektūros paminklai.

Turizmas

Bendras kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 2015. Lankomiausias turistais srityje – nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“ Podolės Kamenece (ХIV – ХVI a.)

Srityje yra 3 draustiniai:

  • nacionalinis istorinis-architektūrinis Podolės Kamenece;
  • valstybinis istorinis-kultūrinis ;
  • valstybinis istorinis-kultūrinis Samčykuose.

Šaltiniai

  1. http://www.oval.ru/enc/79811.html
  2. http://dic.academic.ru/dic.nsf/bse/147547/%D0%A5%D0%BC%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F
  3. http://www.adm-km.gov.ua/index1.php?link=1 Archyvuota kopija 2008-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  4. http://www.ua.all-biz.info/regions/?fuseaction=adm_oda.showSection&sc_id=10&rgn_id=8[neveikianti nuoroda]
  5. http://www.ua.all-biz.info/regions/?fuseaction=adm_oda.showSection&rgn_id=8&sc_id=3[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

  • Oficiali srities svetainė (ukr. ir angl. k.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 07 Lie, 2025 / 13:51

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chmelnyckio sritis, Kas yra Chmelnyckio sritis? Ką reiškia Chmelnyckio sritis?

Chmelnyckio sritis ukr Hmelnicka oblast arba Hmelnichchina iki 1954 m vadinosi Podoles Kameneco sritimi Ukrainos sritis esanti salies vakaruose Siaureje ribojasi su Zytomyro Rivnes vakaruose su Ternopilio pietuose su Cernivciu rytuose su Vinycios sritimis Administracinis centras Chmelnyckis Chmelnyckio sritis ukr Hmelnicka oblast Issamiau Issamiau Valstybe UkrainaAdministracinis centras ChmelnyckisRajonai 20Srities pavaldumo miestai 6Rajono pavaldumo miestai 7Įkurimo data 1937 m rugsejo 22 d Gubernatorius Dmytras Habinetas Dmitro GabinetGyventoju 2006 1 367 892 14 Plotas 20 645 km 19 Tankumas 2006 66 zm km Tel kodas 380 38Tinklalapis 1 Vikiteka Chmelnyckio sritisVikitekaGeografijaZbruces upePlotas Srities plotas 20 645 km tai sudaro 3 41 Ukrainos teritorijos ir uzima 18 vieta pagal plota tarp salies sriciu Teritorija driekiasi 256 2 km is siaures į pietus ir 192 5 km is vakaru į rytus Siaura Cernyvciu sritis 10 km skiria nuo Moldovos sienos Iki Lenkijos sienos atstumas 165 240 km Vandens telkiniai Per srities teritorija prateka 120 upiu ilgesniu nei 10 km Pagrindine srities upe Dniestras pratekantis pietine riba ilgis srityje 160 km Svarbiausi jo intakai Zbruce Smotrycius Usica Centrine dalį kerta Pietinis Bugas ilgis srityje 120 km su intakais Buzoku Volku Ikva Likusi srities dalis priklauso Dniepro baseinui Goryne Sluce Chomora Ezeru nedaug Keletas nedideliu yra Gorynes baseine Didziausias tvenkinys Dniestro Chmelnyckio srityje yra 1858 tvenkiniai daugiausia Gorynes ir Pietinio Bugo baseinuose Smotryciaus upe sudaro Smotryciaus kanjona respublikines reiksmes gamtos paminkla Reljefas Centrine srities dalį uzima Podoles aukstuma vyraujantis aukstis 270 370 m kuria eina Dniepro Dniestro ir Pietinio Bugo vandenskyros Siaures vakaruose siekia Voluines aukstuma aukstis iki 329 m o siaureje Poleses zemuma 200 250 m Pietvakarius kerta Tovtro kalvagubris kuriame yra auksciausia Chmelnyckio srities vieta Velika Buhaicha 409 m Ten paplite karstiniai reiskiniai yra urvu Atlantidos Uzluces Paciuose pietuose vyrauja kalvotas reljefas israizytas Dniestro intaku sleniu Klimatas Klimatas vidutiniu platumu kontinentinis Ziemos svelnios vasaros siltos Vidutine ziemos temperatura 3 C vasaros 19 C Per metus iskrenta 510 580 mm krituliu Vegetacinis periodas apie 200 dienu Dirvozemiai Vyrauja nujaureje nehumusingi miskastepiu juodzemiai Pietryciuose ir Padniesteje nujaureje juodzemiai pilki ir sviesiai pilki suglejeje dirvozemiai siaureje misku jauriniai sumise su misku karbonatiniais ir juodzemiais Augalija ir gyvunija Siaurineje Chmelnyckio srities dalyje vyrauja Poleses miskai daugiausia pusynai kurie pietuose palaipsniui pereina į miskastepes ir stepes Stepiu plotai daugiausia isdirbti tik upiu pakrantese yra krumu ir medziu sazalynu Miskai dengia 13 1 srities ploto Budingi gyvunai kiskiai lapes vilkai sernai stirnos briedziai voveres kiaunes lauku grauzikai Upese ir ju pakrantese gyvena ondatros udros laukines zasys antys IstorijaSritis yra istorinio Podoles regiono dalis Podoles Kamenecas buvo Podoles sostine anksciau svarbus Rytu Europos prekybos centras Podoles Kameneco sritis sudaryta 1937 m rugsejo 22 d administraciniu centru tapo Podoles Kamenecas Naujai sudaryta sritis uzeme 20 541 km plota 3 3 UTSR teritorijos joje gyveno 1615 4 tukst zmoniu Į jos sudetį įejo 36 administraciniai rajonai 3 srities pavaldumo miestai Kamenecas Proskurivas ir Sepetivka 8 rajono pavaldumo miestai 22 miesto tipo gyvenvietes ir 474 kaimai 1941 m geguze srities centras is Kameneco perkeltas į Proskuriva taciau 1941 1945 m cia siautes antrasis pasaulinis karas sutrikde perkelimo procesa Vokieciu okupacijos metais teritorija įejo į Volynes Podoles generaline apygarda Srities teritorijoje buvo sudarytos 9 apygardos Podoles Kameneco Dunajivciu Jarmolinciu Proskurivo Leticivo Starokostiantinivo Antonino Iziaslavo ir Sepetivkos Karo sugriautai sriciai atstatyti buvo skirta 56 mln rubliu Iki 1950 m atstatyta ir įsteigta 440 pramones įmoniu o pramonines produkcijos apimtys pasieke 95 ikikarinio lygio 1954 m sausio 16 d UTSR auksciausioji taryba Proskurivo miesta pervadino ukrainieciu nacionalinio didvyrio Bogdano Chmelnyckio garbei tuo paciu sritis įgavo Chmelnyckio varda 1958 m sritis apdovanota Lenino ordinu uz pasiekimus zemes ukyje 1962 m Chmelnyckio srityje suformuota 10 rajonu Volocysko Gorodocko Dunajivciu Iziaslavo Podoles Kameneco Krasylivo Letycivo Starokostiantynivo Sepetivkos ir Jarmolynciu 1965 m rajonu skaicius padidintas iki 16 os Srityje veike zemes ukio priemoniu radiotechnikos elektronikos kabeliu cukraus vaisiu konservu mesos pramones įmones Produkcija buvo eksportuojama į 50 pasaulio saliu GyventojaiSepetivkos miestas 2001 m srityje gyveno 1 430 800 gyventoju ir tai sudare beveik 2 93 visu Ukrainos gyventoju Tarp ju miesto gyventoju 51 kaimo gyventoju 49 Pagal tautybe gyventojai pasiskirsto ukrainieciai 93 9 rusai 3 6 lenkai 1 6 kiti baltarusiai zydai 0 9 Srities vidutinis gyventoju tankumas 69 zm km Demografine raida tarp 1970 m ir 2001 m 1970 m sur 1979 m sur 1989 m sur 1998 m 1 615 400 1 556 000 1 521 500 1 525 500 1 447 200Demografines raidos histogramaAdministracinis suskirstymasChmelnyckio sritis administraciskai padalinta į 20 rajonu yra 6 srities pavaldumo miestai 7 rajono pavaldumo miestai 1452 gyvenvietes Srities pavaldumo miestai Lietuviskai Ukrainietiskai Gyventoju skaiciusChmelnyckis Hmelnickij 254 0Podoles Kamenecas Kam yanec Podilskij 98 9Sepetivka Shepetivka 48 2Starokostiantynivas Starokostyantiniv 35 0Slavuta Slavuta 34 0Netisynas Netishin 34 0Chmelnyckio srities rajonaiMedzybizo pilisSrities tarybos Nr ze me lapy je Lietuviskai Ukrainietiskai Administracinis centras1 Bilohirjos rajonas Bilogirskij rajon Bilohirs kyi raion Bilohirja2 Chmelnyckio rajonas Hmelnickij rajon Khmelnyts kyi raion Chmelnyckis3 Cemerivciu rajonas Chemeroveckij rajon Chemerovets kyi raion Cemerivciai4 Deraznios rajonas Derazhnyanskij rajon Derazhnians kyi raion Deraznia5 Dunajivciu rajonas Dunayeveckij rajon Dunaievets kyi raion Dunajivciai6 Horodoko rajonas Gorodockij rajon Horodots kyi raion Horodokas7 Iziaslavo rajonas Izyaslavskij rajon Iziaslavs kyi raion Iziaslavas8 Jarmolynciu rajonas Lyubeshivskij rajon Lyubeshivs kyi raion Jarmolynciai9 Krasylivo rajonas Krasilivskij rajon Krasylivs kyi raion Krasylivas10 Letycivo rajonas Letichivskij rajon Letychivs kyi raion Letycivas11 Naujosios Usycios rajonas Novoushickij rajon Novoushyts kyi raion Naujoji Usycia12 Podoles Kameneco rajonas Kam yanec Podilskij rajon Kamianets Podil s kyi raion Podoles Kamenecas13 Polones rajonas Polonskij rajon Polons kyi raion Polone14 Senosios Syniavos rajonas Starosinyavskij rajon Starosyniavs kyi raion Senoji Syniava15 Slavutos rajonas Slavutskij rajon Slavuts kyi raion Slavuta16 Starokostiantynivo rajonas Starokostyantinivskij rajon Starokostiantynivs kyi raion Starokostiantynivas17 Teofipolio rajonas Teofipolskij rajon Teofipols kyi raion Teofipolis18 Sepetivkos rajonas Shepetivskij rajon Shepetivs kyi raion Sepetivka19 Vinkivciu rajonas Vinkoveckij rajon Vinkovets kyi raion Vinkivciai20 Volocysko rajonas Volochiskij rajon Volochys kyi raion VolocyskasChmelnyckio miesto taryba Hmelnicka miskrada Khmel nyts ka mis krada ChmelnyckisNetisyno miesto taryba Netishinska miskrada Netishyns ka mis krada Netisynas Rajonu tarybos Miestu tarybos EkonomikaPirmasis Chmelnyckio atomines elektrines blokas Svarbiausias sios srities verslas pramone Labiausiai srityje isvystyta energetikos pramone tai visu pirma Netisyno mieste esanti Chmelnyckio atomine elektrine kuri buvo statyta prekiauti su lenkais Taip pat srityje stipriai isvystyta maisto gamybos zemes ukio masinu gamybos karine bei chemijos pramone Is stambiausiu įmoniu be branduolines jegaines butu galima pamineti Ukrelektroaparat gaminancia jegos transformatorius Podoles Kameneco zemes ukio technikos gamykla Taip pat sioje srityje aktyviai dirbma zeme Chmelnyckio srityje pagaminama apie 2 Ukrainos pramonines produkcijos 8 4 cukraus 5 5 pieno 4 8 mesos uzauginama 4 2 grudu 5 4 bulviu Ekonomikos rodikliai N rodiklis vienetai 20061 Prekiu eksportas mln JAV doleriu 221 12 Tarp visu Ukrainos sriciu 0 63 Prekiu importas mln JAV doleriu 287 84 Tarp visu Ukrainos sriciu 0 65 Eksporto importo saldo mln JAV doleriu 66 76 Kapitalines investicijos mln grivinu 2382 77 Vidutinis atlyginimas Grivinu 2007 01 01 8318 Vidutinis atlyginimas JAV doleriu 2007 01 01 164 6SusisiekimasKelias Bilohirjos rajone Srityje kertasi svarbiausi transporto keliai vedantys į Centrine Europa Rusija ir Juodosios juros pakrante Chmelnyckio srityje yra oro uostas aerodromas svarbus gelezinkelio tinklas Automobiliu keliai srityje Marsrutas Didesni miestai srityje Ukrainietiska numeracija Tarptautine numeracija StatusasBrestas Machackala Chmelnyckis Letycivas M12 TarptautinisZytomyras Cernivciai Horochivas H03 NacionalinisKeliu rodykle Bendras automobiliu keliu ilgis 7136 2 km 2 upiu uostai po viena keleivniį ir krovininį 51 gelezinkelio stotis Svietimas ir kulturaSrityje yra keturi muziejai du is ju Chmelnyckio mieste dailes ir krasto Taip pat Chmelnyckio mieste yra du teatrai muzikos dramos ir leliu srities filharmonija Apie 200 Podoles Kameneco pastatu XV XIX a architekturos paminklai TurizmasPodoles Kameneco pilis Bendras kulturiniu archeologiniu architekturos monumentalios vietoves skaicius 2015 Lankomiausias turistais srityje nacionalinis istorinis architekturinis draustinis Kamenecas Podoles Kamenece HIV HVI a Srityje yra 3 draustiniai nacionalinis istorinis architekturinis Podoles Kamenece valstybinis istorinis kulturinis valstybinis istorinis kulturinis Samcykuose Saltiniaihttp www oval ru enc 79811 html http dic academic ru dic nsf bse 147547 D0 A5 D0 BC D0 B5 D0 BB D1 8C D0 BD D0 B8 D1 86 D0 BA D0 B0 D1 8F http www adm km gov ua index1 php link 1 Archyvuota kopija 2008 05 04 is Wayback Machine projekto http www ua all biz info regions fuseaction adm oda showSection amp sc id 10 amp rgn id 8 neveikianti nuoroda http www ua all biz info regions fuseaction adm oda showSection amp rgn id 8 amp sc id 3 neveikianti nuoroda NuorodosOficiali srities svetaine ukr ir angl k

Naujausi straipsniai
  • Liepa 06, 2025

    Balta–raudona–balta vėliava

  • Liepa 05, 2025

    Baltašaknė

  • Liepa 06, 2025

    Baltasis Elsteris

  • Liepa 06, 2025

    Baltas (Jonavos r.)

  • Liepa 05, 2025

    Baltarusijos prezidentas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje