Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gigantiškasis elniasGigantiškojo elnio rekonstrukcijaMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai C
Megaloceros giganteus
| Gigantiškasis elnias | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gigantiškojo elnio rekonstrukcija | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Megaloceros giganteus paplitimas |
Gigantiškasis elnias (Megaloceros giganteus) – išnykusi elninių (Cervidae) šeimos žinduolių rūšis.
Manoma, kad ši rūšis išnyko pasikeitus klimatui ir naujas Eurazijos teritorijas užėmus medžiotojams. Paskutiniai šios rūšies elnio griaučiai rasti Sibire. Spėjama, jog paskutinis elnias galėjo nugaišti maždaug prieš 7 700 metų. Daugiausiai gerai išsilaikiusių fosilijų radimviečių aptinkama Airijos ežerų nuogrimzdose ir durpingose pelkėse. Jų griaučiai datuojami ~13 000 m. pr. m. e. Manoma, kad jie gyvavo nuo 400 000 pr. m. e. Buvo išplitę Eurazijoje ledynmečio metu. Tyrimai atskleidžia, kad jie išsivystė iš M. giganteus antecedens rūšies elnio, kuris buvo panašus, tik sunkesniais ir glaustesniais ragais.
Šie gyvūnai pasižymėjo didžiuliu ūgiu, ties pečiais jų aukštis siekė 2 m. Gigantiškųjų elnių ragai buvo didžiausi iš visų elninių gyvūnų. Jų ilgis siekė iki 4 m, svėrė iki 45 kg. Pagal kūno masę šie elniai prilygo iki šių dienų išlikusiems , tačiau nusileido kitiems išnykusiems briedžiams (C. scotti, C.latifrons). Jie sverdavo 450–575 kg, o galingiausi patinai svėre apie 700 kg.
- Skeletas
- Skeletas
- Tapyba Lasko urve
Šaltiniai
- Lister, Adrian M.; Stuart, Anthony J. (January 2019). „The extinction of the giant deer Megaloceros giganteus (Blumenbach): New radiocarbon evidence“. Quaternary International. 500: 185–203. Bibcode:2019QuInt.500..185L. doi:10.1016/j.quaint.2019.03.025.
- Zimov, S.A.; Zimov, N.S.; Tikhonov, A.N.; Chapin, F.S. (2012). „Mammoth steppe: A high-productivity phenomenon“. Quaternary Science Reviews. 57: 26–45. Bibcode:2012QSRv...57...26Z. doi:10.1016/j.quascirev.2012.10.005. S2CID 14078430.
- Hughes, Sandrine; Hayden, Thomas J.; Douady, Christophe J.; Tougard, Christelle; Germonpré, Mietje; Stuart, Anthony; Lbova, Lyudmila; Carden, Ruth F.; Hänni, Catherine; Say, Ludovic (2006). „Molecular phylogeny of the extinct giant deer, Megaloceros giganteus“. Molecular Phylogenetics and Evolution. 40 (1): 285–291. doi:10.1016/j.ympev.2006.02.004. PMID 16556506.
- Johnston, Penny; Kelly, Bernice; Tierney, John. „Megaloceros Giganteus on the Loose“ (PDF). Seanda: The NRA Archaeology Magazine. pp. 58–59. Suarchyvuotas originalas (PDF) 29 October 2013.
- Immel, Alexander; Drucker, Dorothée G.; Bonazzi, Marion; Jahnke, Tina K.; Münzel, Susanne C.; Schuenemann, Verena J.; Herbig, Alexander; Kind, Claus-Joachim; Krause, Johannes (2015). „Mitochondrial Genomes of Giant Deers Suggest their Late Survival in Central Europe“. Scientific Reports. 5 (10853): 10853. Bibcode:2015NatSR...510853I. doi:10.1038/srep10853. PMC 4459102. PMID 26052672.
- Van der Made, Jan (2019). „The dwarfed 'giant deer' Megaloceros matritensis n.sp. from the Middle Pleistocene of Madrid - A descendant of M. savini and contemporary to M. giganteus“. Quaternary International. 520: 110–139. Bibcode:2019QuInt.520..110V. doi:10.1016/j.quaint.2018.06.006. S2CID 133792579.
- R. D. E. Mc Phee, Extinctions in Near Time: Causes, Contexts, and Consequences p. 262
- Geist, V. (1998). „Megaloceros: the ice age giant and its living relatives“. Deer of the World: Their Evolution, Behaviour, and Ecology. Stackpole Books. ISBN 978-0-8117-0496-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Megaloceros giganteus, Kas yra Megaloceros giganteus? Ką reiškia Megaloceros giganteus?
Gigantiskasis elniasGigantiskojo elnio rekonstrukcijaMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Porakanopiai Artiodactyla Poburis Atrajotojai Ruminantia Seima Elniniai Cervidae Gentis Megaloceros Megaloceros Rusis Gigantiskasis elnias Megaloceros giganteus Megaloceros giganteus paplitimas Gigantiskasis elnias Megaloceros giganteus isnykusi elniniu Cervidae seimos zinduoliu rusis Gigantiskojo elnio rekonstrukcija Manoma kad si rusis isnyko pasikeitus klimatui ir naujas Eurazijos teritorijas uzemus medziotojams Paskutiniai sios rusies elnio griauciai rasti Sibire Spejama jog paskutinis elnias galejo nugaisti mazdaug pries 7 700 metu Daugiausiai gerai issilaikiusiu fosiliju radimvieciu aptinkama Airijos ezeru nuogrimzdose ir durpingose pelkese Ju griauciai datuojami 13 000 m pr m e Manoma kad jie gyvavo nuo 400 000 pr m e Buvo isplite Eurazijoje ledynmecio metu Tyrimai atskleidzia kad jie issivyste is M giganteus antecedens rusies elnio kuris buvo panasus tik sunkesniais ir glaustesniais ragais Sie gyvunai pasizymejo didziuliu ugiu ties peciais ju aukstis sieke 2 m Gigantiskuju elniu ragai buvo didziausi is visu elniniu gyvunu Ju ilgis sieke iki 4 m svere iki 45 kg Pagal kuno mase sie elniai prilygo iki siu dienu islikusiems taciau nusileido kitiems isnykusiems briedziams C scotti C latifrons Jie sverdavo 450 575 kg o galingiausi patinai svere apie 700 kg Skeletas Skeletas Tapyba Lasko urveSaltiniaiLister Adrian M Stuart Anthony J January 2019 The extinction of the giant deer Megaloceros giganteus Blumenbach New radiocarbon evidence Quaternary International 500 185 203 Bibcode 2019QuInt 500 185L doi 10 1016 j quaint 2019 03 025 Zimov S A Zimov N S Tikhonov A N Chapin F S 2012 Mammoth steppe A high productivity phenomenon Quaternary Science Reviews 57 26 45 Bibcode 2012QSRv 57 26Z doi 10 1016 j quascirev 2012 10 005 S2CID 14078430 Hughes Sandrine Hayden Thomas J Douady Christophe J Tougard Christelle Germonpre Mietje Stuart Anthony Lbova Lyudmila Carden Ruth F Hanni Catherine Say Ludovic 2006 Molecular phylogeny of the extinct giant deer Megaloceros giganteus Molecular Phylogenetics and Evolution 40 1 285 291 doi 10 1016 j ympev 2006 02 004 PMID 16556506 Johnston Penny Kelly Bernice Tierney John Megaloceros Giganteus on the Loose PDF Seanda The NRA Archaeology Magazine pp 58 59 Suarchyvuotas originalas PDF 29 October 2013 Immel Alexander Drucker Dorothee G Bonazzi Marion Jahnke Tina K Munzel Susanne C Schuenemann Verena J Herbig Alexander Kind Claus Joachim Krause Johannes 2015 Mitochondrial Genomes of Giant Deers Suggest their Late Survival in Central Europe Scientific Reports 5 10853 10853 Bibcode 2015NatSR 510853I doi 10 1038 srep10853 PMC 4459102 PMID 26052672 Van der Made Jan 2019 The dwarfed giant deer Megaloceros matritensis n sp from the Middle Pleistocene of Madrid A descendant of M savini and contemporary to M giganteus Quaternary International 520 110 139 Bibcode 2019QuInt 520 110V doi 10 1016 j quaint 2018 06 006 S2CID 133792579 R D E Mc Phee Extinctions in Near Time Causes Contexts and Consequences p 262 Geist V 1998 Megaloceros the ice age giant and its living relatives Deer of the World Their Evolution Behaviour and Ecology Stackpole Books ISBN 978 0 8117 0496 0