Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Berlyno siena

  • Pagrindinis puslapis
  • Berlyno siena
Berlyno siena
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Berlyno siena
Berlyno siena iš Vakarų Berlyno pusės 1986 m.
Vieta Rytų Berlynas, Rytų Vokietija
Statusas Nugriauta
(1989 m. lapkričio 9 d. (1989-11-09))
Statybų pradžia 1961 m. rugpjūčio 13 d. (1961-08-13)

Berlyno siena (vok. Berliner Mauer) – saugoma įtvirtinta užtvara, skyrusi Berlyną 1961–1989 m. Siena apsupo Vakarų Berlyną, atskirdama jį nuo Rytų Vokietijos teritorijos. Sienos statybą Vokietijos Demokratinė Respublika pradėjo 1961 m. rugpjūčio 13 d. Siena atkirto Vakarų Berlyną nuo jį supančios Rytų Vokietijos, taip pat ir nuo Rytų Berlyno.

Istorija

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. pagal Jaltos konferencijos nutarimus Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas, kurias valdė sovietų, amerikiečių, britų ir prancūzų administracija. Buvusi Trečiojo Reicho sostinė Berlynas, nors ir iš visų pusių supamas sovietų okupacinės zonos, taip pat buvo padalintas į keturis sektorius.

Visą šaltąjį karą vienu iš ryškiausių tarp supervalstybių įtampos židinių liko Vokietijos bei jos sostinės Berlyno padalijimas. Matydamos, kad su sovietais nepavyks susitarti, Vakarų valstybės sujungė savo okupacinius sektorius į vieną ir įvedė bendrą valiutą. Taip buvo padėti pagrindai demokratinei Vakarų Vokietijos valstybei sukurti. Šis sprendimas sukėlė SSRS pyktį. J. Stalinas įsakė kariuomenei pradėti Vakarų valstybių kontroliuojamos Berlyno dalies blokadą. Taip tikėtasi priversti anglų, prancūzų ir amerikiečių kariškius pasitraukti. Be apsaugos likęs miestas būtų patekęs į sovietų valdžią. JAV vadovaujamos Vakarų šalys nusprendė nepasiduoti sovietams. Izoliuotai miesto daliai aprūpinti pasitelkti lėktuvai, kurie vadinamais "oro tiltais", į miestą dieną ir naktį gabeno reikalingus krovinius. Amerikiečiai pagrasino prireikus prieš sovietus panaudoti ir jėgą. Miestas atsilaikė. Patyręs nesėkmę, J. Stalinas 1949 m. įsakė nutraukti Berlyno blokadą.

Ilgainiui vis labiau ėmė skirtis demokratinės VFR ir komunistinės VDR valstybių lygis. Vis daugiau žmonių kėlėsi iš Rytų Vokietijos į turtingesnę ir laisvesnę Vakarų Vokietijos dalį. Manoma, kad per 10 metų apie 2,5 mln. emigravo iš VDR. 1953 m. birželio mėn. dėl ekonominių nepriteklių kilo masiniai protestai Rytų Berlyne. Netrukus sukilimas apėmė visą Rytų Vokietiją. Jis buvo nuslopintas tik įvedus nepaprastąjį padėtį, padedant sovietų kariuomenei. Žuvo keli šimtai protestuotojų. Įvykiai Rytų Berlyne privertė SSRS švelninti okupacinį režimą.

Sienos statyba

Didžiulis pabėgėlių iš VDR į VFR srautas kėlė SSRS ir jos statytinių VDR komunistų susierzinimą. 1952 m. Sovietų Sąjunga uždarė Rytų Vokietijos sieną. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad "geležinėje uždangoje" žiojėjo skylė - Vakarų Berlynas, kuris tapo Rytų Vokietijos pabėgėlių prieglobsčiu. 1961 m. kasdien Rytų Berlyną palikdavo daugiau kaip 1000 žmonių.

Sovietai pareikalavo, kad Vakarų valstybės pasitrauktų iš Berlyno, o miestą paskelbti tariamai laisvu demilitarizuotu miestu. Vakarų valstybėms kategoriškai atmetus sovietų reikalavimus, SSRS ir VDR 1961 m. rugpjūčio 13 d. užtvėrė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno ir pradėjo statyti Berlyno sieną. Nuolat tobulinama ir tvirtinama tarp kapitalistinio ir socialistinio Berlyno buvusi siena turėjo 2 mūrines užtvaras. Jas skyrė 145 m ilgio vadinamoji "mirties juosta" su šunimis, sargybos bokštais, prožektoriais, spygliuota viela ir ginkluota sargyba. Jai įsakyta šaudyti į mėginančius per sieną pabėgti į Vakarus. Per visą sienos egzistavimo laikotarpį daugiau kaip 5000 vokiečių pavyko įveikti pasienio su VFR ar Vakarų Berlyno kliūtis ir atsidurti Vakaruose. Apie 200 žmonių žuvo.

Sienos griuvimas 1989 m.

"Tautų rudens" įvykiai sulaukė atgarsio ir ilgiausiai reformas atidėliojančioje Eriko Honekerio vadovaujamoje VDR. Rytų Vokietijos valdžia buvo priversta atverti Rytus ir Vakarus skiriančią Berlyno sieną. 1989 m. lapkričio 9 d. džiūgaujant euforijos apimtai žmonių miniai, siena buvo pradėta ardyti ir nugriauta. VFR ir VDR valdžioms neliko nieko kita, kaip pradėti derybas dėl šalies suvienijimo. VFR kanclerio H. Kolio diplomatams pavyko įtikinti SSRS ir kaimynes, kad susivienijusi Vokietija jau niekada nekels grėsmės taikai. 1990 m. konferencijoje VFR, VDR, JAV, SSRS, D. Britanija ir Prancūzija pritarė Vokietijos suvienijimui. 1990 m. spalio 3 d. abi Vokietijos susijungė. Komunistinė SSRS satelitinių valstybių sistema Rytų Europoje žlugo.

Neigiami padariniai

Fiziškai miestą skyrusi Berlyno siena tapo ryškiausiu šaltojo karo, Rytų ir Vakarų priešiškumo, Europos padalijimo, svarbiausių žmogaus teisių nepaisymo bei pažeidimo simboliu. Berlyno sienos pastatymas laikomas ideologiniu SSRS pralaimėjimu. Negebėjimas perimti miesto kontrolės ir įveikti Vakarų demonstravo tuomečio SSRS lyderio Nikitos Chruščiovo silpnumą. Pasaulio akyse absurdiškai atrodė SSRS tvirtinimas apie socialistinės santvarkos pranašumus prieš kapitalistinę. Visi išvydo, jos socializmo privalumais besimėgaujantieji tikrovėje atsidūrė aptvertame savotiškame kalėjime. Tuometinio JAV prezidento Džono Ficdžeraldo Kenedžio laikysena per Berlyno krizę rodė, kad dėl miesto JAV ir toliau nepaisys jokio sovietų bauginimo ir spaudimo. Ši Vakarų valstybių politika nenuvylė ir daugiau tarptautinių krizių dėl miesto per šaltąjį karą nekilo.

Šaltiniai

  1. Berlyno siena. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-24.


Vikiteka: Berlyno siena – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Bir, 2025 / 06:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Berlyno siena, Kas yra Berlyno siena? Ką reiškia Berlyno siena?

Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Berlyno siena Berlyno siena is Vakaru Berlyno puses 1986 m Vieta Rytu Berlynas Rytu Vokietija Statusas Nugriauta 1989 m lapkricio 9 d 1989 11 09 Statybu pradzia 1961 m rugpjucio 13 d 1961 08 13 Berlyno siena vok Berliner Mauer saugoma įtvirtinta uztvara skyrusi Berlyna 1961 1989 m Siena apsupo Vakaru Berlyna atskirdama jį nuo Rytu Vokietijos teritorijos Sienos statyba Vokietijos Demokratine Respublika pradejo 1961 m rugpjucio 13 d 1 Siena atkirto Vakaru Berlyna nuo jį supancios Rytu Vokietijos taip pat ir nuo Rytu Berlyno Berlyno okupaciniai sektoriai pazymeta siena ir praejimo punktai 1989 Turinys 1 Istorija 2 Sienos statyba 3 Sienos griuvimas 1989 m 4 Neigiami padariniai 5 SaltiniaiIstorijaredaguotiPo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m pagal Jaltos konferencijos nutarimus Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas kurias valde sovietu amerikieciu britu ir prancuzu administracija Buvusi Treciojo Reicho sostine Berlynas nors ir is visu pusiu supamas sovietu okupacines zonos taip pat buvo padalintas į keturis sektorius Visa saltajį kara vienu is ryskiausiu tarp supervalstybiu įtampos zidiniu liko Vokietijos bei jos sostines Berlyno padalijimas Matydamos kad su sovietais nepavyks susitarti Vakaru valstybes sujunge savo okupacinius sektorius į viena ir įvede bendra valiuta Taip buvo padeti pagrindai demokratinei Vakaru Vokietijos valstybei sukurti Sis sprendimas sukele SSRS pyktį J Stalinas įsake kariuomenei pradeti Vakaru valstybiu kontroliuojamos Berlyno dalies blokada Taip tiketasi priversti anglu prancuzu ir amerikieciu kariskius pasitraukti Be apsaugos likes miestas butu patekes į sovietu valdzia JAV vadovaujamos Vakaru salys nusprende nepasiduoti sovietams Izoliuotai miesto daliai aprupinti pasitelkti lektuvai kurie vadinamais oro tiltais į miesta diena ir naktį gabeno reikalingus krovinius Amerikieciai pagrasino prireikus pries sovietus panaudoti ir jega Miestas atsilaike Patyres nesekme J Stalinas 1949 m įsake nutraukti Berlyno blokada Ilgainiui vis labiau eme skirtis demokratines VFR ir komunistines VDR valstybiu lygis Vis daugiau zmoniu kelesi is Rytu Vokietijos į turtingesne ir laisvesne Vakaru Vokietijos dalį Manoma kad per 10 metu apie 2 5 mln emigravo is VDR 1953 m birzelio men del ekonominiu nepritekliu kilo masiniai protestai Rytu Berlyne Netrukus sukilimas apeme visa Rytu Vokietija Jis buvo nuslopintas tik įvedus nepaprastajį padetį padedant sovietu kariuomenei Zuvo keli simtai protestuotoju Įvykiai Rytu Berlyne priverte SSRS svelninti okupacinį rezima Sienos statybaredaguotiDidziulis pabegeliu is VDR į VFR srautas kele SSRS ir jos statytiniu VDR komunistu susierzinima 1952 m Sovietu Sajunga uzdare Rytu Vokietijos siena Taciau netrukus paaiskejo kad gelezineje uzdangoje ziojejo skyle Vakaru Berlynas kuris tapo Rytu Vokietijos pabegeliu prieglobsciu 1961 m kasdien Rytu Berlyna palikdavo daugiau kaip 1000 zmoniu Sovietai pareikalavo kad Vakaru valstybes pasitrauktu is Berlyno o miesta paskelbti tariamai laisvu demilitarizuotu miestu Vakaru valstybems kategoriskai atmetus sovietu reikalavimus SSRS ir VDR 1961 m rugpjucio 13 d uztvere visus kelius tarp Rytu ir Vakaru Berlyno ir pradejo statyti Berlyno siena Nuolat tobulinama ir tvirtinama tarp kapitalistinio ir socialistinio Berlyno buvusi siena turejo 2 murines uztvaras Jas skyre 145 m ilgio vadinamoji mirties juosta su sunimis sargybos bokstais prozektoriais spygliuota viela ir ginkluota sargyba Jai įsakyta saudyti į meginancius per siena pabegti į Vakarus Per visa sienos egzistavimo laikotarpį daugiau kaip 5000 vokieciu pavyko įveikti pasienio su VFR ar Vakaru Berlyno kliutis ir atsidurti Vakaruose Apie 200 zmoniu zuvo Sienos griuvimas 1989 m redaguoti Tautu rudens įvykiai sulauke atgarsio ir ilgiausiai reformas atideliojancioje Eriko Honekerio vadovaujamoje VDR Rytu Vokietijos valdzia buvo priversta atverti Rytus ir Vakarus skiriancia Berlyno siena 1989 m lapkricio 9 d dziugaujant euforijos apimtai zmoniu miniai siena buvo pradeta ardyti ir nugriauta VFR ir VDR valdzioms neliko nieko kita kaip pradeti derybas del salies suvienijimo VFR kanclerio H Kolio diplomatams pavyko įtikinti SSRS ir kaimynes kad susivienijusi Vokietija jau niekada nekels gresmes taikai 1990 m konferencijoje VFR VDR JAV SSRS D Britanija ir Prancuzija pritare Vokietijos suvienijimui 1990 m spalio 3 d abi Vokietijos susijunge Komunistine SSRS satelitiniu valstybiu sistema Rytu Europoje zlugo Neigiami padariniairedaguotiFiziskai miesta skyrusi Berlyno siena tapo ryskiausiu saltojo karo Rytu ir Vakaru priesiskumo Europos padalijimo svarbiausiu zmogaus teisiu nepaisymo bei pazeidimo simboliu Berlyno sienos pastatymas laikomas ideologiniu SSRS pralaimejimu Negebejimas perimti miesto kontroles ir įveikti Vakaru demonstravo tuomecio SSRS lyderio Nikitos Chrusciovo silpnuma Pasaulio akyse absurdiskai atrode SSRS tvirtinimas apie socialistines santvarkos pranasumus pries kapitalistine Visi isvydo jos socializmo privalumais besimegaujantieji tikroveje atsidure aptvertame savotiskame kalejime Tuometinio JAV prezidento Dzono Ficdzeraldo Kenedzio laikysena per Berlyno krize rode kad del miesto JAV ir toliau nepaisys jokio sovietu bauginimo ir spaudimo Si Vakaru valstybiu politika nenuvyle ir daugiau tarptautiniu kriziu del miesto per saltajį kara nekilo Saltiniairedaguoti Berlyno siena vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 09 24 nbsp Vikiteka Berlyno siena vaizdine ir garsine medziaga Rodomas puslapis https lt wikipedia org w index php title Berlyno siena amp oldid 7281704

Naujausi straipsniai
  • Birželis 10, 2025

    Grenlandai

  • Birželis 13, 2025

    Gražiškiai (reikšmės)

  • Birželis 12, 2025

    Gražiškiai

  • Birželis 11, 2025

    Granatmedis

  • Birželis 13, 2025

    Gramatinis skaičius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje