Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti Būtina ištaisyti gramatines klaidas patikrinti rašybą skyrybą stilių ir pan
Harvardo universitetas
| Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
| Harvardo universitetas | |
| Šūkis | „Veritas“ angl. Truth |
|---|---|
| Įkurtas | 1636 m. |
| Tipas | Privatus |
| Šelpimas | 35,6 mlrd. dolerių |
| Prezidentas | Drew Gilpin Faust |
| Bakalaurai | 6715 |
| Magistrantai | 12424 |
| Vieta | Kembridžas, Masačusetso valstija, JAV |
| Svetainė | www.harvard.edu |
Harvardo universitetas (angl. Harvard University arba angl. The President and Fellows of Harvard College) – privatus universitetas Kembridže, Masačusetso valstijoje, Ivy League narys. Steigėjas – kolonijinio Masačusetso įstatymų leidžiamasis organas. Harvardo universitetas, įsteigtas 1636 m., yra seniausia aukštojo mokslo įstaiga Jungtinėse Valstijose.
1639 m. kovo 13 d. įstaiga iš Niu koledžo buvo pervadinta Harvardo koledžu. Tai padaryta po to, kai jaunas dvasininkas Džonas Harvardas (baigė Kembridžo universiteto Emmanuel kolegiją) iš Orpingtono Jungtinėje Karalystėje testamentu kolegijai paliko savo biblioteką, kurią sudarė 400 knygų ir apytiksliai 750 svarų (tai buvo pusė jo turto). Anksčiausiai Harvardas kaip universitetas oficialiai paminėtas 1780-ųjų m. Masačusetso Konstitucijoje.
Per 40 metų kadenciją Harvardo prezidentas (1869–1909 m.), Čarlzas Viljamas Eliotas (angl. Charles William Eliot) pavertė Harvardą šiuolaikinių mokslinių tyrinėjimų universitetu. Elioto reformos apėmė pasirenkamus kursus, mažas klases ir stojamuosius egzaminus. Eliotas taip pat sudarė antologiją „Harvardo klasika“. Tai „didelių knygų“ (angl. great books) kolekcija, kurią 1909 m. išleido kompanija „P.F. Collier and Son“. Ši kolekcija netrukus tapo žinoma kaip „daktaro Elioto penkių pėdų lentyna“. Per savo prezidentavimą Eliotas, produktyvus knygų bei žurnalų rašytojas ir daug keliaujantis oratorius, tapo plačiai pripažintu visuomenės veikėju. Po mirties 1926 m. Eliotas tapo pavyzdžiu amerikiečiams, siekiantiems aukštojo išsilavinimo.
Harvardo biblioteką sudaro daugiau kaip 15 milijonų knygų. Tai - didžiausia akademinė biblioteka Jungtinėse Valstijose ir ketvirta tarp penkių pasaulio megabibliotekų (po Britanijos bibliotekos, Kongreso bibliotekos ir prancūzų „Bibliothèque nationale“, bet prieš Niujorko viešąją biblioteką). Universitetas turi savo leidyklą – „Harvard University Press“.
Harvardas turi didžiausią finansinės paramos fondą iš visų nekomercinių organizacijų (išskyrus Bill & Melinda Geitsų labdaros fondą), 2007 m. siekusį 35,6 milijardų dolerių.
Istorija
Harvardo universitetas yra seniausia aukštojo mokslo įstaiga Jungtinėse Valstijose, įsteigta praėjus 16 metų po piligrimų atvykimo į . Harvardo koledžas buvo įkurtas 1636 m. Masačusetso įlankos Kolonijos didžiojo ir vyriausiojo teismo balsavimu. Pavadintas pirmo koledžo geradario garbei. Džonas Harvardas iš Čarlstauno (angl. Charlestown) - jaunas dvasininkas, kuris po savo mirties 1638 m. paliko savo biblioteką ir pusę savo turto naujajai įstaigai. Chartija, įkūrusi Harvardo koledžo korporaciją, buvo pasirašyta Masačusetso gubernatoriaus Thomo Dudley 1650 metais.
Ankstyvaisiais metais koledžas siūlė klasikinį akademinį kursą, pagrįstą angliško universiteto modeliu, tačiau suderintą su dominuojančia puritoniška pirmų kolonistų filosofija. Kolegija buvo prijungta prie kongregacionalistų (parapijiečių) klasės. Ankstyva brošiūra, publikuota 1643 m., pateisino koledžo egzistavimą: „pakelti studijavimo kokybę ir išsaugoti tai Palikuonims, bijant palikti neraštingą dvasininkiją bažnyčioms“. Harvardo ankstyvas devizas buvo „Kristui ir Bažnyčiai“. Jo direktyvoje studentams tai išdėstė viso išsimokslinimo tikslą: „Tegul kiekvienas studentas būna aiškiai instruktuotas ir turėtų omenyje, kad svarbiausias jo gyvenimo ir studijavimo tikslas yra pažinti Dievą ir Jėzų, kurie yra amžinasis gyvenimas. Ir todėl Kristus turi būti pateiktas kaip vienintelis viso teisingo studijavimo ir žinių pamatas“.
XVII amžiuje Harvardo universitetas įkūrė Indijos koledžą, kad auklėtų Amerikos senbuvius. Tai buvo nesėkmingas sprendimas ir 1693 m. koledžas buvo uždarytas.
1708 metų rinkimuose, kai buvo išrinktas Džonas Leveretas (angl. John Leverett), pirmas prezidentas, kuris nebuvo dvasininkas, pažymėjo koledžo virtimą intelektualios nepriklausomybės kryptimi nuo puritonizmo.
Tarp 1830 m. ir 1870 m. Harvardas buvo privatizuotas. Tuo metu, kai federalistai kontroliavo valstijų valdžią, Harvardas klestėjo, bet 1824 m. federalistų partijos pralaimėjimas rinkimuose Masačusetse leido atgimstantiems demokratams-respublikonams blokuoti valstybinį privačių universitetų finansavimą. Iki 1870 m. politikai ir ministrai, kurie iki šio laiko sudarė universiteto prižiūrėtojų valdybą, buvo pakeisti Harvardo buvusių studentų, surinktų iš Bostono viršutinės klasės verslo ir profesinės bendruomenės, o universitetas gyvavo iš privačių lėšų.
Per šį periodą Harvardas pergyveno neprilygstamą vystymąsi, kuris padėjo tapti finansiškai saugiais Amerikos kolegijų lygoje. Ronald Story pažymi, kad 1850 m. visas Harvardo turtas buvo penkis kartus didesnis negu susijungusių Amherst & Williams ir tris kartus didesnis negu Džailo universiteto. Kai valdžioje buvo prezidento Eljoto administracija, Harvardas užsitarnavo liberaliausio ir demokratiškiausio iš Trijų Didžiųjų universitetų reputaciją, todėl žydai nejautė, kad kelias į prestižinę kolegiją būtų uždarytas. 1870 metais per Eljoto kadenciją, Richard Theodore Greener tapo pirmu afroamerikiečiu, kuris pabaigė Harvardo kolegiją. Po septynerių metų, Louis Brandeis, pirmasis žydų teisėjas Aukščiausiajame Teisme, baigė Harvardo teisės mokyklą.
Harvardas tapo aiškiai protestuojančio elito – vadinamosios Bostono brahmano klasės (angl. Boston Brahmin class) – tvirtove. Tai tęsėsi iki XX a. Socialinė 1880-ųjų m. aplinkoje Harvardas yra pavaizduotas Owen Wister filosofijoje.
Nors Harvardas užbaigė reikalingą koplyčią 1880-ųjų m. viduryje, mokykla vis tik liko kultūriškai protestantantiška ir silpnėjimo nuogąstavimas išaugo kaip imigrantų registracija. Iki 1908 m. katalikai sudarė devynis procentus naujokų klasės, ir tarp 1906–1922 m. žydų registracija Harvarde padidėjo nuo šešių iki dvidešimties procentų. 1922 m. birželį prezidento Lowell kadencijos metu Harvardas paskelbė žydų kvotą. Kiti universitetai padarė tai slapta. Lauelas padarė tai atvirai, ir laikė tai kovos su antisemitizmu priemone, rašydamas, kad „antisemistinis jausmas tarp studentų didėja proporcingai su didėjančiu žydų skaičiumi“. Harvardo šališka politika buvo dalinai atsakinga už Bostono koledžo 1863 m. ir Brandeis universiteto kaimyniniame Waltham 1948 m. įsteigimą.
Harvardo fakultetai
- Harvardo dizaino mokykla
- Harvardo medicinos mokykla
- Harvardo odontologijos mokykla Archyvuota kopija 2006-06-14 iš Wayback Machine projekto.
- Harvardo viešosios sveikatos mokykla
- Harvardo verslo mokykla
- Harvardo teologijos mokykla
- Harvardo inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokykla
- Harvardo teisės mokykla, mokyklos tinklalapis
Nuorodos
- Oficiali svetainė
- „Multimedinis turas po Harvardo universitetą“. Untravel Media. Nuoroda tikrinta 2008-06-19.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Harvardo universitetas, Kas yra Harvardo universitetas? Ką reiškia Harvardo universitetas?
Sį straipsnį ar jo skyriu reiketu perziureti Butina istaisyti gramatines klaidas patikrinti rasyba skyryba stiliu ir pan Istaise pastebetas klaidas istrinkite sį pranesima Harvardo universitetasSukis Veritas angl TruthĮkurtas1636 m TipasPrivatusSelpimas35 6 mlrd doleriuPrezidentasDrew Gilpin FaustBakalaurai6715Magistrantai12424VietaKembridzas Masacusetso valstija JAVSvetainewww harvard edu Harvardo universitetas angl Harvard University arba angl The President and Fellows of Harvard College privatus universitetas Kembridze Masacusetso valstijoje Ivy League narys Steigejas kolonijinio Masacusetso įstatymu leidziamasis organas Harvardo universitetas įsteigtas 1636 m yra seniausia aukstojo mokslo įstaiga Jungtinese Valstijose 1639 m kovo 13 d įstaiga is Niu koledzo buvo pervadinta Harvardo koledzu Tai padaryta po to kai jaunas dvasininkas Dzonas Harvardas baige Kembridzo universiteto Emmanuel kolegija is Orpingtono Jungtineje Karalysteje testamentu kolegijai paliko savo biblioteka kuria sudare 400 knygu ir apytiksliai 750 svaru tai buvo puse jo turto Anksciausiai Harvardas kaip universitetas oficialiai paminetas 1780 uju m Masacusetso Konstitucijoje Per 40 metu kadencija Harvardo prezidentas 1869 1909 m Carlzas Viljamas Eliotas angl Charles William Eliot paverte Harvarda siuolaikiniu moksliniu tyrinejimu universitetu Elioto reformos apeme pasirenkamus kursus mazas klases ir stojamuosius egzaminus Eliotas taip pat sudare antologija Harvardo klasika Tai dideliu knygu angl great books kolekcija kuria 1909 m isleido kompanija P F Collier and Son Si kolekcija netrukus tapo zinoma kaip daktaro Elioto penkiu pedu lentyna Per savo prezidentavima Eliotas produktyvus knygu bei zurnalu rasytojas ir daug keliaujantis oratorius tapo placiai pripazintu visuomenes veikeju Po mirties 1926 m Eliotas tapo pavyzdziu amerikieciams siekiantiems aukstojo issilavinimo Harvardo biblioteka sudaro daugiau kaip 15 milijonu knygu Tai didziausia akademine biblioteka Jungtinese Valstijose ir ketvirta tarp penkiu pasaulio megabiblioteku po Britanijos bibliotekos Kongreso bibliotekos ir prancuzu Bibliotheque nationale bet pries Niujorko viesaja biblioteka Universitetas turi savo leidykla Harvard University Press Harvardas turi didziausia finansines paramos fonda is visu nekomerciniu organizaciju isskyrus Bill amp Melinda Geitsu labdaros fonda 2007 m siekusį 35 6 milijardu doleriu IstorijaHarvardo koledzo graviura 1767 m Elizos Susan Quincy piesinys 1836 m rugsejo procesijos Harvardo buvusiu studentu isvykstanciu is apygardos Meeting House ir einanciu į paviljona Eliza Susan Quincy buvo dukte Harvardo prezidente 1829 1845 Penki Harvardo universiteto prezidentai sedi pagal valdymo eile Is kaires į desine ir Harvardo universitetas yra seniausia aukstojo mokslo įstaiga Jungtinese Valstijose įsteigta praejus 16 metu po piligrimu atvykimo į Harvardo koledzas buvo įkurtas 1636 m Masacusetso įlankos Kolonijos didziojo ir vyriausiojo teismo balsavimu Pavadintas pirmo koledzo geradario garbei Dzonas Harvardas is Carlstauno angl Charlestown jaunas dvasininkas kuris po savo mirties 1638 m paliko savo biblioteka ir puse savo turto naujajai įstaigai Chartija įkurusi Harvardo koledzo korporacija buvo pasirasyta Masacusetso gubernatoriaus Thomo Dudley 1650 metais Ankstyvaisiais metais koledzas siule klasikinį akademinį kursa pagrįsta anglisko universiteto modeliu taciau suderinta su dominuojancia puritoniska pirmu kolonistu filosofija Kolegija buvo prijungta prie kongregacionalistu parapijieciu klases Ankstyva brosiura publikuota 1643 m pateisino koledzo egzistavima pakelti studijavimo kokybe ir issaugoti tai Palikuonims bijant palikti nerastinga dvasininkija baznycioms Harvardo ankstyvas devizas buvo Kristui ir Baznyciai Jo direktyvoje studentams tai isdeste viso issimokslinimo tiksla Tegul kiekvienas studentas buna aiskiai instruktuotas ir turetu omenyje kad svarbiausias jo gyvenimo ir studijavimo tikslas yra pazinti Dieva ir Jezu kurie yra amzinasis gyvenimas Ir todel Kristus turi buti pateiktas kaip vienintelis viso teisingo studijavimo ir ziniu pamatas XVII amziuje Harvardo universitetas įkure Indijos koledza kad aukletu Amerikos senbuvius Tai buvo nesekmingas sprendimas ir 1693 m koledzas buvo uzdarytas 1708 metu rinkimuose kai buvo isrinktas Dzonas Leveretas angl John Leverett pirmas prezidentas kuris nebuvo dvasininkas pazymejo koledzo virtima intelektualios nepriklausomybes kryptimi nuo puritonizmo Tarp 1830 m ir 1870 m Harvardas buvo privatizuotas Tuo metu kai federalistai kontroliavo valstiju valdzia Harvardas klestejo bet 1824 m federalistu partijos pralaimejimas rinkimuose Masacusetse leido atgimstantiems demokratams respublikonams blokuoti valstybinį privaciu universitetu finansavima Iki 1870 m politikai ir ministrai kurie iki sio laiko sudare universiteto priziuretoju valdyba buvo pakeisti Harvardo buvusiu studentu surinktu is Bostono virsutines klases verslo ir profesines bendruomenes o universitetas gyvavo is privaciu lesu Per sį perioda Harvardas pergyveno neprilygstama vystymasi kuris padejo tapti finansiskai saugiais Amerikos kolegiju lygoje Ronald Story pazymi kad 1850 m visas Harvardo turtas buvo penkis kartus didesnis negu susijungusiu Amherst amp Williams ir tris kartus didesnis negu Dzailo universiteto Kai valdzioje buvo prezidento Eljoto administracija Harvardas uzsitarnavo liberaliausio ir demokratiskiausio is Triju Didziuju universitetu reputacija todel zydai nejaute kad kelias į prestizine kolegija butu uzdarytas 1870 metais per Eljoto kadencija Richard Theodore Greener tapo pirmu afroamerikieciu kuris pabaige Harvardo kolegija Po septyneriu metu Louis Brandeis pirmasis zydu teisejas Auksciausiajame Teisme baige Harvardo teises mokykla Harvardas tapo aiskiai protestuojancio elito vadinamosios Bostono brahmano klases angl Boston Brahmin class tvirtove Tai tesesi iki XX a Socialine 1880 uju m aplinkoje Harvardas yra pavaizduotas Owen Wister filosofijoje Nors Harvardas uzbaige reikalinga koplycia 1880 uju m viduryje mokykla vis tik liko kulturiskai protestantantiska ir silpnejimo nuogastavimas isaugo kaip imigrantu registracija Iki 1908 m katalikai sudare devynis procentus naujoku klases ir tarp 1906 1922 m zydu registracija Harvarde padidejo nuo sesiu iki dvidesimties procentu 1922 m birzelį prezidento Lowell kadencijos metu Harvardas paskelbe zydu kvota Kiti universitetai padare tai slapta Lauelas padare tai atvirai ir laike tai kovos su antisemitizmu priemone rasydamas kad antisemistinis jausmas tarp studentu dideja proporcingai su didejanciu zydu skaiciumi Harvardo saliska politika buvo dalinai atsakinga uz Bostono koledzo 1863 m ir Brandeis universiteto kaimyniniame Waltham 1948 m įsteigima Harvardo fakultetaiHarvardo dizaino mokykla Harvardo medicinos mokykla Harvardo odontologijos mokykla Archyvuota kopija 2006 06 14 is Wayback Machine projekto Harvardo viesosios sveikatos mokykla Harvardo verslo mokykla Harvardo teologijos mokykla Harvardo inzinerijos ir taikomuju mokslu mokykla Harvardo teises mokykla mokyklos tinklalapisNuorodosVikiteka Harvardo universitetas vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine Multimedinis turas po Harvardo universiteta Untravel Media Nuoroda tikrinta 2008 06 19