Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karibų krizėPriklauso Šaltasis karasCŽV užfiksuota sovietų vidutinio nuotolio balistinės raketos nuotrauka Raudonojoje a
Karibų krizė
| Karibų krizė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Šaltasis karas | |||||||
CŽV užfiksuota sovietų vidutinio nuotolio balistinės raketos nuotrauka Raudonojoje aikštėje, Maskvoje | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Sovietų Sąjunga Kuba Remiama: Varšuvos paktas | JAV Italija Turkija Remiama: NATO OAS | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Nikita Chruščiovas Anastasas Mikojanas Rodionas Malinovskis Isa Plijevas Fidelis Kastro Raulis Kastro Če Gevara | Džonas Kenedis Robertas Kenedis Amintore Fanfani Giulio Andreotti | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Nėra | Vienas U-2 lėktuvas dingo | ||||||
Karibų krizė (rus. Карибский кризис), Kubos raketų krizė (angl. Cuban Missile Crisis) arba Spalio krizė (isp. Crisis de Octubre) – Šaltojo karo konfrontacijos tarp JAV ir SSRS pasireiškimas, vykęs 1962 m. spalio 14-28 dienomis. Jis laikomas vienu įtempčiausių Šaltojo karo laikotarpių, rizikavęs peraugti į didelio masto karinius veiksmus su branduolinio ginklo panaudojimu ir gresiančiu abipusiu susinaikinimu.
1962 m. rugsėjį, po nepavykusių JAV operacijų, kuriomis siekta nuversti Fidelio Kastro režimą Kuboje, pastaroji priėmė SSRS pasiūlymą savo šalies teritorijoje pastatyti raketines bazes su vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis ( arba pagal NATO klasifikaciją) ir ilgojo nuotolio raketomis, nešančiomis branduolinį ginklą. Jų pajėgumo užteko surengti ataką prieš daugumą strateginių JAV objektų. Šis bazių įkūrimas sekė po daugiau nei 100 panašaus pobūdžio JAV raketų išdėstymo 1958 m. Didžiojoje Britanijoje ir 1961 m. Italijoje bei Turkijoje.
1962 m. spalio 14 d. JAV oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas „U-2“, skrisdamas virš Kubos, iš didelio aukščio darytose fotografijose užfiksavo bazių statymo įrodymus. SSRS pusantros savaitės atmetinėjo JAV reikalavimus pašalinti raketas, kol galiausiai buvo pereita prie slaptų derybų, pasibaigusių 1962 m. spalio 28 d. Viešai paskelbtas susitarimas skelbė, kad už JAV pažadą niekada neįsiveržti į Kubą, sovietai išgabens raketas atgal į SSRS, leisdami jas patikrinti Jungtinių Tautų inspektoriams. Slaptoji susitarimo dalis taip pat įpareigojo JAV pašalinti ilgojo nuotolio raketas, esančias Turkijoje.
Praėjus dviem savaitėms po susitarimo, raketos su jomis susijusia įranga buvo laivais išplukdytos atgal į SSRS, o JAV iki 1963 m. rugsėjo pašalino raketas iš Turkijos.
Kaip Kubos raketų krizės išdava, tarp Maskvos ir Vašingtono buvo įkurta tiesioginė telefono linija.
Priešistorė
6-ajame XX a. dešimtmetyje Kuboje egzistavusią JAV palaikomą Batistos diktatūrą 1959 m. išvakarėse nuvertė partizaninis judėjimas, vadovaujamas jauno, iš turtingų dvarininkų šeimos kilusio advokato Fidelio Kastro. Naujoji vyriausybė netrukus nacionalizavo amerikiečių žemės valdas ir didesnius kaip 400 ha vietinių savininkų dvarus, susidorojo su politiniais oponentais, suvaržė žodžio laisvę. Kubos ir JAV santykiai sparčiai blogėjo. 1960 m. vasarą JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris pasirašė įstatymą, draudžiantį įvežti iš Kubos cukrų. F. Kastras atsakė nacionalizuodamas amerikiečių pramonės įmones, bankus, susisiekimo bei ryšių kompanijas, užmegzdamas glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su SSRS. 1961 m. sausio mėn. JAV nutraukė su Kuba diplomatinius santykius.
Naujai išrinktas JAV prezidentas Džonas Kenedis jau rinkiminės kampanijos metu stipriai kritikavo susidariusią padėtį, o atėjęs į valdžią palaikė slaptas žvalgybos operacijas (pavyzdžiui, įsiveržimą į Kiaulių įlanką arba Kubos projektą), kuriomis nesėkmingai bandyta nuversti F. Kastro režimą ir grąžinti Kubą į JAV įtakos zoną. Tuo tarpu Nikita Chruščiovas atvirai išreiškė esamą ir būsimą paramą Kubos valdžiai.
1961 m. JAV įrengė ilgo nuotolio raketų (galinčių pasiekti Maskvą ir kitus SSRS miestus) bazes Turkijoje ir Italijoje. Tai tapo viena iš priežasčių N. Chruščiovui atsakyti analogiškais veiksmais Kuboje.
Krizės eiga
Sužinojęs apie raketų bazes Turkijoje, N. Chruščiovas savo artimiausiems patarėjams išreiškė rūpestį, kad JAV gali surengti išpuolį vos per kelias minutes, o sovietų raketoms pasiekti JAV teritoriją prireikia pusės valandos. Tuo remiantis buvo iškelta mintis įrengti panašias bazes Kuboje, kurios turėtų dvigubą paskirtį: apsaugotų F. Kastro režimą ir išlygintų galios balansą. 1962 m. vasarą į Kubą buvo išsiųsta slapta sovietų delegacija, pateikusi F. Kastrui konkrečius pasiūlymus, su kuriais jis sutiko.
Priešingai nei JAV, kurdama bazes Turkijoje ir Italijoje, SSRS raketas į Kubą atgabeno slapta, planuodama jų buvimą atskleisti po kelių mėnesių. Toks poelgis lėmė, jog kai JAV žvalgyba, iš didelio aukščio darydama Kubos nuotraukas, aptiko pusiau paslėptas raketinių bazių užuomazgas, jų buvimas buvo įvertintas ne kaip diplomatinis SSRS veiksmas, bet netolimoje ateityje rengiamo užpuolimo išraiška. Be to, iki to laiko JAV ir SSRS aukšto rango pareigūnai buvo apsikeitę pareiškimais, kad pirmieji netoleruos bet kokių puolamųjų ginklų dislokavimo Kuboje, o antrieji užtikrino, jog to ir nesirengiama daryti.
Spalio 14 d., gavus nepaneigiamus įrodymus apie raketines bazes Kuboje, kitą dieną apie tai buvo pranešta prezidentui J. F. Kenedžiui ir suformuotas specialus komitetas. Buvo apsvarstytos kelios veiksmų galimybės, pradedant diplomatiniu atsaku ir baigiant oro pajėgų įsiveržimu į Kubą ir bazių subombardavimu. J. F. Kenedis išliko skeptiškas jėgos panaudojimo minčiai, tačiau įsakė parengti planus įvairiems scenarijams ir paruošti armiją galimam puolimui.
Spalio 18 d., neatskleisdamas turimų žvalgybos duomenų, J. F. Kenedis susitiko su SSRS Užsienio reikalų ministru Andrejum Gromyka. Šis patikino, jog SSRS nesiruošia Kuboje dislokuoti puolamųjų ginklų.
Spalio 21 d. specialaus komiteto susitikime buvo priimtas sprendimas taikyti Kubai jūrinę blokadą, nepraleidžiant nė vieno laivo, gabenančio ginklus. Sekančią dieną J. F. Kenedis pranešime per televiziją paskelbė apie raketų bazių suradimą ir blokados pradžią. Spalio 25 d. raketų klausimas buvo iškeltas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, tačiau sovietų ambasadorius Valerijus Zorinas atsisakė jį komentuoti.
Kubos jūrinė blokada sugebėjo sulaikyti keliolika SSRS laivų, tačiau tolimesniais žvalgybos duomenimis, raketinių bazių statybos nebuvo nutrauktos. Spalio 26 d. atrodė, kad derybos pasiekė aklavietę, nei JAV, nei Sovietų Sąjungai nenorint pakeisti savos pozicijos, tačiau vakare buvo gautas N. Chruščiovo laiškas su pasiūlymu pašalinti raketas už JAV pasižadėjimą neįsiveržti į Kubą. Sekančios dienos ryte buvo gautas papildomas reikalavimas pašalinti JAV raketas iš Italijos ir Turkijos. JAV nusprendė ignoruoti šį papildymą ir viešose derybose laikytis pirmojo pasiūlymo, tačiau vėliau turėjo slaptai sutikti ir su antruoju reikalavimu, apribojant jį ilgojo nuotolio raketų išgabenimu iš Turkijos.
Spalio 28 d. krizė oficialiai baigėsi. SSRS raketos buvo išgabentos iš Kubos lapkričio 5−9 d., o JAV ilgo nuotolio raketos Turkijoje buvo išmontuotos iki 1963 m. balandžio 24 d.
Šaltiniai
- Sheldon M. Stern. The week the world stood still: inside the secret Cuban Missile Crisis. Stanford University Press, 2005, p. 17
- Sheldon M. Stern. The week the world stood still: inside the secret Cuban Missile Crisis. Stanford University Press, 2005
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karibų krizė, Kas yra Karibų krizė? Ką reiškia Karibų krizė?
Karibu krizePriklauso Saltasis karasCZV uzfiksuota sovietu vidutinio nuotolio balistines raketos nuotrauka Raudonojoje aiksteje MaskvojeData 1962 m spalio 16 29 d Vieta KubaRezultatas Pasiekta taika SSRS viesai paskelbe isgabensianti raketas is Kubos JAV įsipareigojo isgabenti raketas is Turkijos ir Italijos JAV pasizadejo niekada neįsiverzti į Kuba Sukurta karstoji linija tarp JAV ir SSRSKonflikto salys Sovietu Sajunga Kuba Remiama Varsuvos paktas JAV Italija Turkija Remiama NATO OASVadovai ir kariniai vadaiNikita Chrusciovas Anastasas Mikojanas Rodionas Malinovskis Isa Plijevas Fidelis Kastro Raulis Kastro Ce Gevara Dzonas Kenedis Robertas Kenedis Amintore Fanfani Giulio AndreottiNuostoliaiNera Vienas U 2 lektuvas dingo Karibu krize rus Karibskij krizis Kubos raketu krize angl Cuban Missile Crisis arba Spalio krize isp Crisis de Octubre Saltojo karo konfrontacijos tarp JAV ir SSRS pasireiskimas vykes 1962 m spalio 14 28 dienomis Jis laikomas vienu įtempciausiu Saltojo karo laikotarpiu rizikaves peraugti į didelio masto karinius veiksmus su branduolinio ginklo panaudojimu ir gresianciu abipusiu susinaikinimu JAV prezidento Dzono Kenedzio ir SSRS Uzsienio reikalu ministro Andrejaus Gromykos susitikimas Karibu krizes metu 1962 m rugsejį po nepavykusiu JAV operaciju kuriomis siekta nuversti Fidelio Kastro rezima Kuboje pastaroji prieme SSRS pasiulyma savo salies teritorijoje pastatyti raketines bazes su vidutinio nuotolio balistinemis raketomis arba pagal NATO klasifikacija ir ilgojo nuotolio raketomis nesanciomis branduolinį ginkla Ju pajegumo uzteko surengti ataka pries dauguma strateginiu JAV objektu Sis baziu įkurimas seke po daugiau nei 100 panasaus pobudzio JAV raketu isdestymo 1958 m Didziojoje Britanijoje ir 1961 m Italijoje bei Turkijoje 1962 m spalio 14 d JAV oro pajegu zvalgybinis lektuvas U 2 skrisdamas virs Kubos is didelio aukscio darytose fotografijose uzfiksavo baziu statymo įrodymus SSRS pusantros savaites atmetinejo JAV reikalavimus pasalinti raketas kol galiausiai buvo pereita prie slaptu derybu pasibaigusiu 1962 m spalio 28 d Viesai paskelbtas susitarimas skelbe kad uz JAV pazada niekada neįsiverzti į Kuba sovietai isgabens raketas atgal į SSRS leisdami jas patikrinti Jungtiniu Tautu inspektoriams Slaptoji susitarimo dalis taip pat įpareigojo JAV pasalinti ilgojo nuotolio raketas esancias Turkijoje Praejus dviem savaitems po susitarimo raketos su jomis susijusia įranga buvo laivais isplukdytos atgal į SSRS o JAV iki 1963 m rugsejo pasalino raketas is Turkijos Kaip Kubos raketu krizes isdava tarp Maskvos ir Vasingtono buvo įkurta tiesiogine telefono linija PriesistoreIlgo nuotolio Jupiter raketa kurias JAV buvo dislokavusi Turkijoje 6 ajame XX a desimtmetyje Kuboje egzistavusia JAV palaikoma Batistos diktatura 1959 m isvakarese nuverte partizaninis judejimas vadovaujamas jauno is turtingu dvarininku seimos kilusio advokato Fidelio Kastro Naujoji vyriausybe netrukus nacionalizavo amerikieciu zemes valdas ir didesnius kaip 400 ha vietiniu savininku dvarus susidorojo su politiniais oponentais suvarze zodzio laisve Kubos ir JAV santykiai sparciai blogejo 1960 m vasara JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris pasirase įstatyma draudziantį įvezti is Kubos cukru F Kastras atsake nacionalizuodamas amerikieciu pramones įmones bankus susisiekimo bei rysiu kompanijas uzmegzdamas glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su SSRS 1961 m sausio men JAV nutrauke su Kuba diplomatinius santykius Naujai isrinktas JAV prezidentas Dzonas Kenedis jau rinkimines kampanijos metu stipriai kritikavo susidariusia padetį o atejes į valdzia palaike slaptas zvalgybos operacijas pavyzdziui įsiverzima į Kiauliu įlanka arba Kubos projekta kuriomis nesekmingai bandyta nuversti F Kastro rezima ir grazinti Kuba į JAV įtakos zona Tuo tarpu Nikita Chrusciovas atvirai isreiske esama ir busima parama Kubos valdziai 1961 m JAV įrenge ilgo nuotolio raketu galinciu pasiekti Maskva ir kitus SSRS miestus bazes Turkijoje ir Italijoje Tai tapo viena is priezasciu N Chrusciovui atsakyti analogiskais veiksmais Kuboje Krizes eigaSuzinojes apie raketu bazes Turkijoje N Chrusciovas savo artimiausiems patarejams isreiske rupestį kad JAV gali surengti ispuolį vos per kelias minutes o sovietu raketoms pasiekti JAV teritorija prireikia puses valandos Tuo remiantis buvo iskelta mintis įrengti panasias bazes Kuboje kurios turetu dviguba paskirtį apsaugotu F Kastro rezima ir islygintu galios balansa 1962 m vasara į Kuba buvo issiusta slapta sovietu delegacija pateikusi F Kastrui konkrecius pasiulymus su kuriais jis sutiko JAV zvalgybos nuotrauka įrodziusi raketiniu baziu buvima Kuboje Priesingai nei JAV kurdama bazes Turkijoje ir Italijoje SSRS raketas į Kuba atgabeno slapta planuodama ju buvima atskleisti po keliu menesiu Toks poelgis leme jog kai JAV zvalgyba is didelio aukscio darydama Kubos nuotraukas aptiko pusiau pasleptas raketiniu baziu uzuomazgas ju buvimas buvo įvertintas ne kaip diplomatinis SSRS veiksmas bet netolimoje ateityje rengiamo uzpuolimo israiska Be to iki to laiko JAV ir SSRS auksto rango pareigunai buvo apsikeite pareiskimais kad pirmieji netoleruos bet kokiu puolamuju ginklu dislokavimo Kuboje o antrieji uztikrino jog to ir nesirengiama daryti Spalio 14 d gavus nepaneigiamus įrodymus apie raketines bazes Kuboje kita diena apie tai buvo pranesta prezidentui J F Kenedziui ir suformuotas specialus komitetas Buvo apsvarstytos kelios veiksmu galimybes pradedant diplomatiniu atsaku ir baigiant oro pajegu įsiverzimu į Kuba ir baziu subombardavimu J F Kenedis isliko skeptiskas jegos panaudojimo minciai taciau įsake parengti planus įvairiems scenarijams ir paruosti armija galimam puolimui Spalio 18 d neatskleisdamas turimu zvalgybos duomenu J F Kenedis susitiko su SSRS Uzsienio reikalu ministru Andrejum Gromyka Sis patikino jog SSRS nesiruosia Kuboje dislokuoti puolamuju ginklu Spalio 21 d specialaus komiteto susitikime buvo priimtas sprendimas taikyti Kubai jurine blokada nepraleidziant ne vieno laivo gabenancio ginklus Sekancia diena J F Kenedis pranesime per televizija paskelbe apie raketu baziu suradima ir blokados pradzia Spalio 25 d raketu klausimas buvo iskeltas Jungtiniu Tautu Saugumo Taryboje taciau sovietu ambasadorius Valerijus Zorinas atsisake jį komentuoti Kubos jurine blokada sugebejo sulaikyti keliolika SSRS laivu taciau tolimesniais zvalgybos duomenimis raketiniu baziu statybos nebuvo nutrauktos Spalio 26 d atrode kad derybos pasieke aklaviete nei JAV nei Sovietu Sajungai nenorint pakeisti savos pozicijos taciau vakare buvo gautas N Chrusciovo laiskas su pasiulymu pasalinti raketas uz JAV pasizadejima neįsiverzti į Kuba Sekancios dienos ryte buvo gautas papildomas reikalavimas pasalinti JAV raketas is Italijos ir Turkijos JAV nusprende ignoruoti sį papildyma ir viesose derybose laikytis pirmojo pasiulymo taciau veliau turejo slaptai sutikti ir su antruoju reikalavimu apribojant jį ilgojo nuotolio raketu isgabenimu is Turkijos Spalio 28 d krize oficialiai baigesi SSRS raketos buvo isgabentos is Kubos lapkricio 5 9 d o JAV ilgo nuotolio raketos Turkijoje buvo ismontuotos iki 1963 m balandzio 24 d SaltiniaiSheldon M Stern The week the world stood still inside the secret Cuban Missile Crisis Stanford University Press 2005 p 17 Sheldon M Stern The week the world stood still inside the secret Cuban Missile Crisis Stanford University Press 2005NuorodosVikiteka Karibu krize vaizdine ir garsine medziaga