Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Serbijos kunigaikštystė Serbų kunigaikštystė serb Cрпска Кнежевина ankstyvųjų viduramžių valstybė Balkanuose kurioje pag
Raškos valstybė
Serbijos kunigaikštystė, Serbų kunigaikštystė (serb. Cрпска Кнежевина) – ankstyvųjų viduramžių valstybė Balkanuose, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko dabartinių serbų protėviai, serbų gentys. Valstybė egzistavo VIII–X a. Jos centrinis regionas buvo Raška su sostine Rase, todėl valstybė dar vadinama Raškos valstybe. Didžiausio išsiplėtimo laiku X a. I pusėje kontroliavo dabartinės vakarų Serbijos (istoriniai regionai Raška, ir Posavina), Juodkalnijos, pietinės Bosnijos ir Hercegovinos bei pietinės Dalmatijos (dab. Kroatijos) teritorijas.
| Cрпска Кнежевина Serbijos kunigaikštystė | ||||
| Bulgarijos vasalė (891–927) | ||||
| ||||
| Serbija 950 m. | ||||
| Sostinė | Rasas | |||
| Kalbos | Senoji slavų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Serbų kunigaikščiai | ||||
| 768–814 (pirmasis) | Višeslavas | |||
| 927–960 (paskutinis) | Česlovas Klonimirovičius | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Pirmas žinomas valdovas | 768 m., 768 | |||
| - Nukariavo Bizantija | 969 m. | |||
Istorija
Kunigaikštystės įkūrėjai serbai migravo į Raškos regioną VI a., spėjama iš (greičiausiai į šiaurės vakarus nuo dab. Čekijos) ir įsitvirtino Bizantijos kontroliuojamoje teritorijoje (tuometinėse Prevalitanos ir Pirmosios Mezijos provincijose). Čia jie sukūrė ankstyvuosius politinius junginius, Bizantijoje vadinamus , kurių vadai nominaliai pripažino Bizantijos valdžią. VIII a. jie organizavosi nedideliais gentiniais susivienijimais, vadinamais , ir valdomais županų.
Pirmasis žinomas serbų kunigaikštis buvo , valdęs 768–814, Karolio Didžiojo (768–814 m.) amžininkas. Jis suvienijo keturias župas Raškos regione, taip sukurdamas Serbų kunigaikštystės branduolį. Maždaug tuo metu panaši konsolidacija vyko ir kitose serbų genčių žemėse, kur kūrėsi kitos ankstyvųjų viduramžių valstybėlės: Duklia, Neretva, Zahlumija, Travunija ir kt.
IX a. padidėjusi grėsmė iš rytų, kur sparčiai plėtėsi Bulgarų chanatas, skatino serbus labiau vienytis. Iki IX a. vidurio bulgarai prisijungė slavų gentis , , , gyvenusius į rytus ir į šiaurę nuo Raškos. 839 m. bulgarai įsiveržė į Rašką ir pradėjo trejų metų karą. Tuo metu serbus valdęs sėkmingai atmušė jų invaziją ir sugebėjo prisijungti kitas serbų župas, išplėsdamas savo teritoriją į vakarus ir pietus.
Valdant (850–891), Serbija dar kartą atmušė Bulgarijos puolimą. Kadangi serbai mūšio metu paėmė į nelaisvę daug bulgarų diduomenės, įskaitant ir bulgarų caro sūnų, Bulgarija turėjo sudaryti taikos sutartį su Serbija ir atsisakyti imperinių ambicijų. Sekdama Bulgarijos pavyzdžiu, Serbija ryžosi priimti krikščionybę iš Bizantijos, kas buvo padaryta 873 m. Serbijoje įkurta Raso vyskupija, o bažnytinė liturgija rėmėsi bulgarų liturgijos pavyzdžiu ir senąja slavų kalba.
891 m. mirus Mutimirui, Serbijoje prasidėjo kovos dėl valdžios, kurias pirmiausia sukėlė neaiški paveldėjimo tvarka. Todėl Mutimiro sūnus buvo nuverstas pusbrolio Petro Gojnikovičiaus. Šis įsitvirtino soste susidorojęs su kitais pusbroliais, o galiausiai gavo bulgarų caro pripažinimą. Jis konsolidavo valdžią ir išplėtė teritorijas į Bosniją. Tačiau jo ekspansija sukėlė nesutarimus su Neretva ir Zahlumija (pastarąją valdė kunigaikštis ).
Stiprėjanti Bizantija ėmė naudotis Petru savo kovoje prieš Bulgariją. Ji įtikino serbus sudaryti sąjungą su madjarais šiaurėje ir pulti bulgarus. Tačiau išaiškėjus sąmokslui, bulgarų caras užpuolė Serbiją ir pasodino į sostą sau palankų Mutimiro sūnų Pavlą Branovičių, galutinai paversdamas Serbiją savo vasale. Netrukus šis vėl perėjo į Bizantijos pusę. Bulgarai pasinaudojo kitu Mutimiro anūku Zaharija, kuris paverstas kitu kunigaikščiu. Tačiau istorija kartojosi. Suerzintas Simeonas I 924 m. įsiveržė į Serbiją, ją nusiaubė ir prijungė prie savo imperijos. Tiesa, Zahumlijos kunigaikštis Mykolas išsaugojo nepriklausomybę Serbijos pajūryje ir greičiausiai kontroliavo Travunijos bei Duklios teritorijas.
Bulgarijos viešpatavimas truko tik trejetą metų, iki 927 m., kuomet mirė Simeonas. Dar vienas pretendentas į Serbijos sostą, kartu su kitais pabėgėliais grįžo į Serbiją ir konsolidavo kunigaikščio valdžią. Jam pakluso visos serbų župos, todėl Česlovas kontroliavo dideles teritorijas nuo pietuose iki Savos upės šiaurėje. Tai buvo didžiausias Serbijos kunigaikštystės teritorinis išsiplėtimo ir serbų krikščioniškosios kultūros suklestėjimo laikmetis.
Tačiau apie 960 m. Česlavui žuvus mūšyje su madjarais, ant vieno valdovo asmenybės sukurta valstybė subyrėjo. Pajūryje įsigalėjo Baro mieste sostinę įsteigę , kurių valstybė vadinosi Duklia. Rašką ir Serbijos vidines teritorijas greitai absorbavo Bizantija, kuri čia 969 m. įsteigė savo administracinį vienetą – Serbijos katepanatą.
Valdovai
| Vakarų Balkanų istorija |
| Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
| Ilyrija, Mezija |
| Bizantijos imperija |
| Serbų kunigaikštystės (župos): |
| Raška |
| Bizantija (Sirmijaus tema) |
| Duklia > Serbijos DK |
| Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
| Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
| Serbijos despotija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, ejaletai |
| Moderniosios Serbijos istorija: |
| , Juodkalnijos kunigaikštystės |
| Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
| Jugoslavijos karalystė |
| Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
| Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
- (c. 768–814)
- (c. 814–822)
- (c. 822–836)
- (c. 836–850)
- (c. 850–891)
- (891–892)
- (892–917)
- (917–921)
- (921–924)
- (933–960)
Išnašos
- Samardžić & Duškov 1993, p. 24.
Šaltiniai
- Samardžić, Radovan; Duškov, Milan, eds. (1993). Serbs in European Civilization. Belgrade: Nova, Serbian Academy of Sciences and Arts, Institute for Balkan Studies. ISBN 9788675830153.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raškos valstybė, Kas yra Raškos valstybė? Ką reiškia Raškos valstybė?
Serbijos kunigaikstyste Serbu kunigaikstyste serb Crpska Knezhevina ankstyvuju viduramziu valstybe Balkanuose kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko dabartiniu serbu proteviai serbu gentys Valstybe egzistavo VIII X a Jos centrinis regionas buvo Raska su sostine Rase todel valstybe dar vadinama Raskos valstybe Didziausio issipletimo laiku X a I puseje kontroliavo dabartines vakaru Serbijos istoriniai regionai Raska ir Posavina Juodkalnijos pietines Bosnijos ir Hercegovinos bei pietines Dalmatijos dab Kroatijos teritorijas Crpska Knezhevina Serbijos kunigaikstysteBulgarijos vasale 891 927 768 969 Location ofSerbija 950 m Sostine RasasKalbos Senoji slavu kalbaValdymo forma monarchijaSerbu kunigaiksciai 768 814 pirmasis Viseslavas 927 960 paskutinis Ceslovas KlonimiroviciusEra Viduramziai Pirmas zinomas valdovas 768 m 768 Nukariavo Bizantija 969 m IstorijaSerbu kunigaikstystes 850 m mirus Vlastimirui Kunigaikstystes įkurejai serbai migravo į Raskos regiona VI a spejama is greiciausiai į siaures vakarus nuo dab Cekijos ir įsitvirtino Bizantijos kontroliuojamoje teritorijoje tuometinese Prevalitanos ir Pirmosios Mezijos provincijose Cia jie sukure ankstyvuosius politinius junginius Bizantijoje vadinamus kuriu vadai nominaliai pripazino Bizantijos valdzia VIII a jie organizavosi nedideliais gentiniais susivienijimais vadinamais ir valdomais zupanu Pirmasis zinomas serbu kunigaikstis buvo valdes 768 814 Karolio Didziojo 768 814 m amzininkas Jis suvienijo keturias zupas Raskos regione taip sukurdamas Serbu kunigaikstystes branduolį Mazdaug tuo metu panasi konsolidacija vyko ir kitose serbu genciu zemese kur kuresi kitos ankstyvuju viduramziu valstybeles Duklia Neretva Zahlumija Travunija ir kt IX a padidejusi gresme is rytu kur sparciai pletesi Bulgaru chanatas skatino serbus labiau vienytis Iki IX a vidurio bulgarai prisijunge slavu gentis gyvenusius į rytus ir į siaure nuo Raskos 839 m bulgarai įsiverze į Raska ir pradejo treju metu kara Tuo metu serbus valdes sekmingai atmuse ju invazija ir sugebejo prisijungti kitas serbu zupas isplesdamas savo teritorija į vakarus ir pietus Valdant 850 891 Serbija dar karta atmuse Bulgarijos puolima Kadangi serbai musio metu paeme į nelaisve daug bulgaru diduomenes įskaitant ir bulgaru caro sunu Bulgarija turejo sudaryti taikos sutartį su Serbija ir atsisakyti imperiniu ambiciju Sekdama Bulgarijos pavyzdziu Serbija ryzosi priimti krikscionybe is Bizantijos kas buvo padaryta 873 m Serbijoje įkurta Raso vyskupija o baznytine liturgija remesi bulgaru liturgijos pavyzdziu ir senaja slavu kalba 891 m mirus Mutimirui Serbijoje prasidejo kovos del valdzios kurias pirmiausia sukele neaiski paveldejimo tvarka Todel Mutimiro sunus buvo nuverstas pusbrolio Petro Gojnikoviciaus Sis įsitvirtino soste susidorojes su kitais pusbroliais o galiausiai gavo bulgaru caro pripazinima Jis konsolidavo valdzia ir isplete teritorijas į Bosnija Taciau jo ekspansija sukele nesutarimus su Neretva ir Zahlumija pastaraja valde kunigaikstis Serbija pilka valdant CalavuiSerbijos kunigaikstystes teritorija 960 m ir dabartiniu valstybiu sienos Stiprejanti Bizantija eme naudotis Petru savo kovoje pries Bulgarija Ji įtikino serbus sudaryti sajunga su madjarais siaureje ir pulti bulgarus Taciau isaiskejus samokslui bulgaru caras uzpuole Serbija ir pasodino į sosta sau palanku Mutimiro sunu Pavla Branoviciu galutinai paversdamas Serbija savo vasale Netrukus sis vel perejo į Bizantijos puse Bulgarai pasinaudojo kitu Mutimiro anuku Zaharija kuris paverstas kitu kunigaiksciu Taciau istorija kartojosi Suerzintas Simeonas I 924 m įsiverze į Serbija ja nusiaube ir prijunge prie savo imperijos Tiesa Zahumlijos kunigaikstis Mykolas issaugojo nepriklausomybe Serbijos pajuryje ir greiciausiai kontroliavo Travunijos bei Duklios teritorijas Bulgarijos viespatavimas truko tik trejeta metu iki 927 m kuomet mire Simeonas Dar vienas pretendentas į Serbijos sosta kartu su kitais pabegeliais grįzo į Serbija ir konsolidavo kunigaikscio valdzia Jam pakluso visos serbu zupos todel Ceslovas kontroliavo dideles teritorijas nuo pietuose iki Savos upes siaureje Tai buvo didziausias Serbijos kunigaikstystes teritorinis issipletimo ir serbu krikscioniskosios kulturos suklestejimo laikmetis Taciau apie 960 m Ceslavui zuvus musyje su madjarais ant vieno valdovo asmenybes sukurta valstybe subyrejo Pajuryje įsigalejo Baro mieste sostine įsteige kuriu valstybe vadinosi Duklia Raska ir Serbijos vidines teritorijas greitai absorbavo Bizantija kuri cia 969 m įsteige savo administracinį vieneta Serbijos katepanata ValdovaiVakaru Balkanu istorijaSerbijos Juodkalnijos KosovoIlyrija MezijaBizantijos imperijaSerbu kunigaikstystes zupos RaskaBizantija Sirmijaus tema Duklia gt Serbijos DKSerbijos karalyste gt Serbijos imperijaMoravijos Serbija Zeta Prilepas Brankoviciai VojinoviciaiSerbijos despotijaOsmanu imperijaRumelijos ejaletaiModerniosios Serbijos istorija Juodkalnijos kunigaikstystesSerbijos Juodkalnijos karalystesJugoslavijos karalysteJugoslavija gt Serbija ir JuodkalnijaSerbija Juodkalnija Kosovas c 768 814 c 814 822 c 822 836 c 836 850 c 850 891 891 892 892 917 917 921 921 924 933 960 IsnasosSamardzic amp Duskov 1993 p 24 SaltiniaiSamardzic Radovan Duskov Milan eds 1993 Serbs in European Civilization Belgrade Nova Serbian Academy of Sciences and Arts Institute for Balkan Studies ISBN 9788675830153