Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Moderniosios Serbijos istorija Serbijos istorijos laikotarpis tarp nepriklausomybės atgavimo XIX a iki Pirmojo pasaulini
Moderniosios Serbijos istorija
Moderniosios Serbijos istorija - Serbijos istorijos laikotarpis tarp nepriklausomybės atgavimo XIX a. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
| Vakarų Balkanų istorija |
| Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
| Ilyrija, Mezija |
| Bizantijos imperija |
| Serbų kunigaikštystės (župos): |
| Raška |
| Bizantija (Sirmijaus tema) |
| Duklia > Serbijos DK |
| Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
| Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
| Serbijos despotija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, ejaletai |
| Moderniosios Serbijos istorija: |
| , Juodkalnijos kunigaikštystės |
| Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
| Jugoslavijos karalystė |
| Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
| Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
Serbijai pavyko gauti autonomiją Osmanų imperijoje po dviejų sukilimų 1804 m. ir 1815 m. 1815 m. buvo sudaryta . 1829 m. Graikijai buvo suteikta nepriklausomybė, o Serbija tapo autonomija, kuri buvo pusiau priklausoma nuo Turkijos, tačiau turkų garnizonas sostinėje Belgrade išliko iki 1867 m. Šie sukilimai suteikė serbams vilties atkurti savo viduramžiais klestėjusią imperiją.
metu Austrijos imperijos serbai paskelbė autonominę provinciją (darbatiniais laikais šis regionas vadinamas Vojevodina). Austrijos imperatoriaus sprendimu 1849 m. lapkričio mėnesį ši provincija buvo performuota į Austrijos karūnos žemę (Serbijos ir Tamiš Banato kunigaikštystė). Nepaisant serbų valios, ši provincija 1860 m. buvo panaikinta ir kita galimybė iškelti savo reikalavimus regiono serbams atsirado tik 1918 m.
Po 1877 m. Serbija tapo visiškai nepriklausoma ir jai atiteko didelės teritorijos pietryčiuose, įskaitant Nišą, antrąjį pagal dydį Serbijos miestą. Serbijos nepriklausomybė ir teritorijos išplėtimas buvo patvirtintas 1878 m. , tačiau visos serbų gyvenamos žemės nebuvo sujungtos į vieną valstybę. Milijonai serbų tebegyveno kaimyninėse valstybėse - Austrijos-Vengrijos imperijoje (Bosnija, Kroatija, Vojevodina, Sandžakas) ir Osmanų imperijoje (Pietų Serbija, Kosovas. Makedonija). 1882 m. buvo paskelbta Serbijos karalystė ir karūnuotas karalius . Serbija buvo viena iš nedaugelio tuo metu susikūrusių valstybių, turinčių savą valdančiąją dinastiją.
Naujai susikūrusioje valstybėje, kaip ir daugelyje Balkanų šalių, vyravo agrarinis ūkis, pramonės ir modernios infrastruktūros buvo nedaug. Bendras gyventojų skaičius išaugo nuo vieno milijono XIX a. pradžioje iki 2,5 mln. 1900 m., Belgrado gyventojų skaičius pasiekė 100 000 (be šiaurinės miesto dalies, kuri priklausė Austrijai-Vengrijai), Nišo - 24 000 gyv., kelete kitų miestų buvo po 10-15 tūkst. gyventojų.
Serbų vadovybė, paveikta sėkmingo Vokietijos ir Italijos suvienijimo XIX a. orientavosi į pietų slavų išvadavimą iš Habsburgų ir Osmanų imperijų. Dėl to 1912 – 1913 m. kilo Balkanų karai, tai buvo viena iš I pasaulinio karo priežasčių. Serbų propaguota pietų slavų suvienijimo programa skyrėsi nuo tradicinės nacionalistinės programos, pagal kurią siekiama į vieną valstybę suvienyti tik vienos tautos žmones. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad daugelis dabartinių šioje teritorijoje esančių tautų tuo metu buvo menko tautinio sąmoningumo ir serbai jų nepripažino savarankiškomis tautomis. Pirmą kartą serbų nacionalistinė programa buvo suformuluota I. Garašanino veikale Načertanije ("metmenys"), išleistame 1844 m. Pagrindinius programos punktus sudarė;
- (…) visų serbų suvienijimas
- nuolatinė plėtros į Bosniją ir Hercegoviną ir "serbų" Makedoniją būtinybė
- "Balkanai Balkanų gyventojams" principas, raginant kitas Europos galias nesikišti
- visų pietų slavų išvadavimas ir suvienijimas po Serbijos skeptru
Serbija Pirmajame Pasauliniame kare
Nors įstodama į Pirmąjį pasaulinį karą Serbija siekė suvienyti Serbiją su serbų teritorijomis Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje ir Vojevodinoje, tačiau oficialiai apibrėžtas karo tikslas buvo platesnis slavų suvienijimas po Serbijos skeptru.
Nuorodos
- Lederer I. J. Nationalism and the Yugoslavs. In:Nationalism in Eastern Europe, SEatlle and London: University of Washington Press, 1968.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Moderniosios Serbijos istorija, Kas yra Moderniosios Serbijos istorija? Ką reiškia Moderniosios Serbijos istorija?
Moderniosios Serbijos istorija Serbijos istorijos laikotarpis tarp nepriklausomybes atgavimo XIX a iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Vakaru Balkanu istorijaSerbijos Juodkalnijos KosovoIlyrija MezijaBizantijos imperijaSerbu kunigaikstystes zupos RaskaBizantija Sirmijaus tema Duklia gt Serbijos DKSerbijos karalyste gt Serbijos imperijaMoravijos Serbija Zeta Prilepas Brankoviciai VojinoviciaiSerbijos despotijaOsmanu imperijaRumelijos ejaletaiModerniosios Serbijos istorija Juodkalnijos kunigaikstystesSerbijos Juodkalnijos karalystesJugoslavijos karalysteJugoslavija gt Serbija ir JuodkalnijaSerbija Juodkalnija KosovasKaradziordze Petrovicius 1804 m serbu sukilimo lyderis Serbijai pavyko gauti autonomija Osmanu imperijoje po dvieju sukilimu 1804 m ir 1815 m 1815 m buvo sudaryta 1829 m Graikijai buvo suteikta nepriklausomybe o Serbija tapo autonomija kuri buvo pusiau priklausoma nuo Turkijos taciau turku garnizonas sostineje Belgrade isliko iki 1867 m Sie sukilimai suteike serbams vilties atkurti savo viduramziais klestejusia imperija metu Austrijos imperijos serbai paskelbe autonomine provincija darbatiniais laikais sis regionas vadinamas Vojevodina Austrijos imperatoriaus sprendimu 1849 m lapkricio menesį si provincija buvo performuota į Austrijos karunos zeme Serbijos ir Tamis Banato kunigaikstyste Nepaisant serbu valios si provincija 1860 m buvo panaikinta ir kita galimybe iskelti savo reikalavimus regiono serbams atsirado tik 1918 m Po 1877 m Serbija tapo visiskai nepriklausoma ir jai atiteko dideles teritorijos pietryciuose įskaitant Nisa antrajį pagal dydį Serbijos miesta Serbijos nepriklausomybe ir teritorijos ispletimas buvo patvirtintas 1878 m taciau visos serbu gyvenamos zemes nebuvo sujungtos į viena valstybe Milijonai serbu tebegyveno kaimyninese valstybese Austrijos Vengrijos imperijoje Bosnija Kroatija Vojevodina Sandzakas ir Osmanu imperijoje Pietu Serbija Kosovas Makedonija 1882 m buvo paskelbta Serbijos karalyste ir karunuotas karalius Serbija buvo viena is nedaugelio tuo metu susikurusiu valstybiu turinciu sava valdanciaja dinastija Naujai susikurusioje valstybeje kaip ir daugelyje Balkanu saliu vyravo agrarinis ukis pramones ir modernios infrastrukturos buvo nedaug Bendras gyventoju skaicius isaugo nuo vieno milijono XIX a pradzioje iki 2 5 mln 1900 m Belgrado gyventoju skaicius pasieke 100 000 be siaurines miesto dalies kuri priklause Austrijai Vengrijai Niso 24 000 gyv kelete kitu miestu buvo po 10 15 tukst gyventoju Serbijos karalyste 1913 m Serbu vadovybe paveikta sekmingo Vokietijos ir Italijos suvienijimo XIX a orientavosi į pietu slavu isvadavima is Habsburgu ir Osmanu imperiju Del to 1912 1913 m kilo Balkanu karai tai buvo viena is I pasaulinio karo priezasciu Serbu propaguota pietu slavu suvienijimo programa skyresi nuo tradicines nacionalistines programos pagal kuria siekiama į viena valstybe suvienyti tik vienos tautos zmones Taciau reikia atsizvelgti į tai kad daugelis dabartiniu sioje teritorijoje esanciu tautu tuo metu buvo menko tautinio samoningumo ir serbai ju nepripazino savarankiskomis tautomis Pirma karta serbu nacionalistine programa buvo suformuluota I Garasanino veikale Nacertanije metmenys isleistame 1844 m Pagrindinius programos punktus sudare visu serbu suvienijimas nuolatine pletros į Bosnija ir Hercegovina ir serbu Makedonija butinybe Balkanai Balkanu gyventojams principas raginant kitas Europos galias nesikisti visu pietu slavu isvadavimas ir suvienijimas po Serbijos skeptruSerbija Pirmajame Pasauliniame kareNors įstodama į Pirmajį pasaulinį kara Serbija sieke suvienyti Serbija su serbu teritorijomis Bosnijoje ir Hercegovinoje Kroatijoje ir Vojevodinoje taciau oficialiai apibreztas karo tikslas buvo platesnis slavu suvienijimas po Serbijos skeptru NuorodosLederer I J Nationalism and the Yugoslavs In Nationalism in Eastern Europe SEatlle and London University of Washington Press 1968