Stari Rasas Стари Рас ArsaStari Raso tvirtovės reginysStari RasasKoordinatės 43 07 42 š pl 20 24 56 r ilg 43 12833 š pl
Senasis Rasas

Stari Rasas Стари Рас, Arsa | |
---|---|
Stari Raso tvirtovės reginys | |
Stari Rasas | |
Koordinatės | 43°07′42″ š. pl. 20°24′56″ r. ilg. / 43.12833°š. pl. 20.41556°r. ilg. |
Vieta | , Serbija |
Regionas | Balkanai |
Istorija | |
Pastatytas | ~IV–VI a. |
Sugriautas | XV a. |
Laikotarpis | viduramžiai |
Tauta | serbai, graikai |
Informacija | |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 96 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Stari Rasas (serb. Стари Рас) – viduramžių tvirtovė pietų Serbijoje, 11 km į vakarus nuo Novi Pazaro, prie buvusios Staro Trgovištės prekybinės gyvenvietės, prie Raškos ir Sebečevo upių santakos. Tai buvo vienas svarbiausių ankstyvosios Serbijos miestų, Raškos valstybės sostinė.
VI a. Bizantijos istorikas Prokopijus pirmąsyk paminėjo romėnų tvirtovę Arsą (Arsa, sen. gr. ΑΡΣΑ) Dardanijos provincijoje. VI–VII a. į kraštą ėmė veržtis slavai, Bizantija Dardanijoje neteko valdžios, o Arsos tvirtovė buvo sugriauta. Krašte apsigyvenę serbai tvirtovę atstatė ir pavadino Rasu. Pradžioje tai buvo toliausiai į rytus nutolęs serbų miestas, besiribojęs su . IX a. pab. Rase įsteigta vyskupija. Valdant imperatoriui Jonui I Cimiskiui (X a. pab.), Bizantija trumpam vėl užėmė Rasą. Valdant Bazilijui II, Rasas tapo svarbus bizantiškosios kultūros ir religinės galios centras Serbijoje.
1127–1129 m. vykusiame Vengrijos–Bizantijos kare serbai palaikė vengrus ir atkovojo Raso miestą, tačiau 1149–1151 m. kare Bizantija vėl atgavo savo prarastas žemes. 1159 m. į valdžią atėjus dinastijai, Rasas tapo Serbijos valstybės sostine. XIV a. miesto apylinkėse ėmė kurtis Staro Trgovištės prekybinė gyvenvietė, kurioje kirtosi prekybiniai keliai iš visų Balkanų. XV a. Osmanams užkariavus Serbiją, tiek Rasas, tiek Staro Trgovištė („senoji turgavietė“) nustojo reikšmės, o netoliese ėmė kurtis Novi Pazaras („naujas turgus“).
Stari Rase išlikęs piliakalnis su Gradinos tvirtovės ir gynybinės sienos liekanomis, seniausia Serbijoje Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pirmąsyk pastatyta IV a., atstatyta IX a.; vyksupijos centras), Šv. Jurgio Stulpų (Džurdževi stupovi) vienuolynas (1166 m.), vaizdingomis freskomis garsus , Arkangelo Mykolo vienuolynas oloje, Staro Trgovištės vietovės liekanos.
1979 m. Stari Raso archeologinis kompleksas ir Sopočanio vienuolynas įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Tvirtovės liekanos
- Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
- Arkangelo Mykolo vienuolynas oloje
- Džurdževi stupovi vienuolynas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senasis Rasas, Kas yra Senasis Rasas? Ką reiškia Senasis Rasas?
Stari Rasas Stari Ras ArsaStari Raso tvirtoves reginysStari RasasKoordinates 43 07 42 s pl 20 24 56 r ilg 43 12833 s pl 20 41556 r ilg 43 12833 20 41556Vieta SerbijaRegionas BalkanaiIstorijaPastatytas IV VI a Sugriautas XV a Laikotarpis viduramziaiTauta serbai graikaiInformacijaVikiteka VikitekaVikitekaUNESCO angl pranc 96 Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Stari Rasas serb Stari Ras viduramziu tvirtove pietu Serbijoje 11 km į vakarus nuo Novi Pazaro prie buvusios Staro Trgovistes prekybines gyvenvietes prie Raskos ir Sebecevo upiu santakos Tai buvo vienas svarbiausiu ankstyvosios Serbijos miestu Raskos valstybes sostine VI a Bizantijos istorikas Prokopijus pirmasyk paminejo romenu tvirtove Arsa Arsa sen gr ARSA Dardanijos provincijoje VI VII a į krasta eme verztis slavai Bizantija Dardanijoje neteko valdzios o Arsos tvirtove buvo sugriauta Kraste apsigyvene serbai tvirtove atstate ir pavadino Rasu Pradzioje tai buvo toliausiai į rytus nutoles serbu miestas besiribojes su IX a pab Rase įsteigta vyskupija Valdant imperatoriui Jonui I Cimiskiui X a pab Bizantija trumpam vel uzeme Rasa Valdant Bazilijui II Rasas tapo svarbus bizantiskosios kulturos ir religines galios centras Serbijoje 1127 1129 m vykusiame Vengrijos Bizantijos kare serbai palaike vengrus ir atkovojo Raso miesta taciau 1149 1151 m kare Bizantija vel atgavo savo prarastas zemes 1159 m į valdzia atejus dinastijai Rasas tapo Serbijos valstybes sostine XIV a miesto apylinkese eme kurtis Staro Trgovistes prekybine gyvenviete kurioje kirtosi prekybiniai keliai is visu Balkanu XV a Osmanams uzkariavus Serbija tiek Rasas tiek Staro Trgoviste senoji turgaviete nustojo reiksmes o netoliese eme kurtis Novi Pazaras naujas turgus Stari Rase islikes piliakalnis su Gradinos tvirtoves ir gynybines sienos liekanomis seniausia Serbijoje Sv Apastalu Petro ir Pauliaus baznycia pirmasyk pastatyta IV a atstatyta IX a vyksupijos centras Sv Jurgio Stulpu Dzurdzevi stupovi vienuolynas 1166 m vaizdingomis freskomis garsus Arkangelo Mykolo vienuolynas oloje Staro Trgovistes vietoves liekanos 1979 m Stari Raso archeologinis kompleksas ir Sopocanio vienuolynas įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Tvirtoves liekanos Sv Apastalu Petro ir Pauliaus baznycia Arkangelo Mykolo vienuolynas oloje Dzurdzevi stupovi vienuolynas