Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Erichas fon Manšteinas vok Erich von MansteinErichas fon ManšteinasGimė 1887 m lapkričio 24 d Berlynas Vokietijos imperi
Erich von Manstein
| Erichas fon Manšteinas vok. Erich von Manstein | |
|---|---|
| Erichas fon Manšteinas | |
| Gimė | 1887 m. lapkričio 24 d. Berlynas, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1973 m. birželio 10 d. (85 metai) , Vokietija |
| Tėvas | Eduard von Lewinski |
| Motina | Helene von Sperling |
| Veikla | vokiečių karinis veikėjas |
| Vikiteka | Erich von Manstein |
Erichas fon Manšteinas (vok. Erich von Manstein, 1887 m. lapkričio 24 d. Berlyne – 1973 m. birželio 10 d. ) – vokiečių karinis veikėjas, Vermachto feldmaršalas (1942 m.). Laikomas vienu geriausių Vermachto strategų.
Biografija
Jaunystė
Gimė Berlyne vokiečių artilerijos generolo Eduardo von Lewinski šeimoje. Gimimo metu gavo Fritz Erich Georg Eduard von Lewinski pavardę. Iškart po gimimo buvo įsūnytas motinos jaunesniosios sesers ir jos sutuoktinio, generolo leitenanto Georgo fon Manšteino šeimos, negalėjusios turėti palikuonių. Jo dėde iš motinos pusės buvo būsimasis Vokietijos prezidentas (1925-1934 m.) P. fon Hindenburgas. 1899 m. E. fon Manšteinas baigė Strasbūro katalikų gimnaziją. 1906 m. baigė Plėno ir Lichterfeldo (Berlynas) kadetų mokyklas ir pradėjo tarnybą Vokietijos imperijos kariuomenės 3-iajame Prūsijos gvardijos pėstininkų pulke. 1907 m. pakeltas į leitenantus. 1913 m. pradėjo mokytis Prūsijos karo akademijoje, kurioje baigė vienerių mokslo metų kursą. Vėliau mokslų karo akademijoje nebaigė.
Pirmasis pasaulinis karas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo perkeltas į aktyviąją karo tarnybą ir tarnavo 2-ajame gvardijos pėstininkų pulke bataliono adjutanto pareigose. Dalyvavo įsiveržime į Belgiją. 1914 m. rugsėjį E. fon Manšteino dalinys buvo perkeltas į Rytų frontą. Dalyvavo Mozūrų mūšyje su Rusijos kariuomene, vėliau mūšiuose Aukštutinėje Silezijoje. 1914 m. lapkritį buvo sunkiai sužeistas. 1915 m. birželį paskirtas tarnauti 10-osios armijos štabe, netrukus pakeltas į kapitonus, dalyvavo Rytų fronto kautynėse. 1914 m. spalį apdovanotas Geležinio kryžiaus 2-osios klasės, o 1915 m. lapkritį – 1-osios klasės ordinais. 1916 m. kovą vėl perkeltas į Vakarų frontą. 1917 m. spalį grąžintas į Rytų fronte veikusią 4-ąją kavalerijos diviziją. Po 1918 m. kovą Centrinių valstybių ir Rusijos pasirašytos Brest-Litovsko taikos sutarties buvo vėl perkeltas į Vakarų frontą, tarnavo 213-osios pėstininkų divizijos, veikusios prie Reimso, štabe.
Tarpukaris
Po karo tęsė tarnybą Reichsvere. Nuo 1921 m. iki 1923 m. tarnavo 5-ojo Prūsijos pėstininkų pulko kuopos vadu. Vėliau tęsė tarnybą įvairiose štabo karininko pareigose. 1927 m. pakeltas į majorus. Nuo 1929 m. rugsėjo tarnavo Karo ministerijoje. 1932 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus ir paskirtas vadovauti 4-ojo pėstininkų pulko batalionui. 1934 m. vasario 1 d. pakeltas į pulkininkus ir paskirtas 3-osios karo apygardos štabo viršininku. Nuo 1935 m. liepos tarnavo Generaliniame štabe. Pasiūlė Vermachte sukurti šturmo artilerijos dalinius, skirtus paremti puolančius pėstininkus. Šie savaeigės artilerijos daliniai buvo plačiai panaudoti Antrojo pasaulinio karo metu. 1936 m. spalį pakeltas į generolus majorus. 1938 m. vasarį paskirtas 18-osios pėstininkų divizijos vadu. 1938 m. kovą rengė Austrijos užėmimo planus.
Antrasis pasaulinis karas
Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo pakeltas į generolus leitenantus ir paskirtas į Lenkiją įsiveržusios armijų grupės Pietūs štabo viršininku. Nuo 1940 m. vasario vadovavo 38-ajam pėstininkų korpusui. Prieš pat Prancūzijos puolimą Vermachto sausumos pajėgų vadovybė faktiškai nesvarstė keisti Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos bandyto realizuoti A. fon Šlyfeno plano apsupti Prancūzijos pajėgas Belgijoje ir Nyderlanduose bei tokiu būdu priversti greitai kapituliuoti Prancūziją bei, tokiu būdu, išvengti karo vienu metu dviem frontais Vakaruose ir Rytuose. Sąjungininkai taip pat tikėjosi, kad Trečiasis Reichas bandys pakartoti Šlyfeno planą ir antrą kartą. Tačiau E. fon Manšteinas pasiūlė pagrindinį smūgį Sąjungininkų pajėgoms dislokuotoms Belgijoje smogti Vermachto armijų grupės A tankų daliniais piečiau, per Ardėnų kalnus iki Prancūzijos Kalė uosto ir Lamanšo sąsiaurio. Nepaisant galimos rizikos, šį planą parėmė A. Hitleris. Operacijos metu E. Manšteino vadovaujamos pajėgos veikė Vermachto 4-osios armijos sudėtyje. Panaudojus blickrygo taktiką Sąjungininkų pajėgos regione buvo žaibiškai sutriuškintos. Po to, kai 1940 m. gegužės 20 d. puolantys Vermachto daliniai pasiekė Amjeną ir Abilį, V. Čerčilis įsakė evakuoti Britų ekspedicines pajėgas, blokuotas ties Diunkerku. Birželio 22 d. Prancūzija pasirašė paliaubas. Faktiškai didžioji Prancūzijos dalis buvo Vermachto okupuota. 1940 m. liepos 19 d. E. Manšteinas buvo pakeltas į generolus ir apdovanotas Geležinio kryžiaus Riterio kryžiumi. Palaikė rizikingą Vermachto įsiveržimo į Angliją planą. Vėliau šis planas nebuvo vykdomas, po to, kai Liuftvafė pralaimėjo Britanijos mūšį.
1941 m. vasarą, Barbarosos operacijos metu, vadovavo armijų grupės Šiaurė 56-ajam tankų korpusui, kuris puldamas per Lietuvą siekė užimti Leningradą. 1941 m. rugsėjo pradžioje 56-asis korpusas ties Demiansku dalyvavo mūšiuose prieš Sovietų Sąjungos 34-ąją armiją. Nuo 1941 m. rugsėjo E. fon Manšteinas buvo paskirtas vadovauti 11-ajai armijai, sėkmingai puolusiai SSRS pietuose. Tuo metu Vermachtas užėmė didžiąją dalį Ukrainos ir priartėjo prie strateginę reikšmę turėjusio Krymo. E. fon Manšteino vadovautoms pajėgoms buvo pavesta užimti Krymą. Iki 1941 m. lapkričio vidurio Vermachtas užėmė visą pusiasalį, išskyrus įtvirtintą Sevastopolio rajoną. Šį miestą pavyko užimti tik po trečio šturmo 1942 m. liepos pradžioje. 11-ajai armijai Sevastopolį užėmus E. fon Manšteinas buvo pakeltas į feldmaršalus. Po šios operacijos, 11-oji armija buvo nukreipta šturmuoti Leningradą, tačiau dėl Raudonosio armijos pradėto puolimo šiame fronte buvo priversta gintis. Nuo 1942 m. lapkričio – armijų grupės Donas vadas. 1942 m. pabaigoje – 1943 m. pradžioje vadovavo bandymams išlaisvinti prie Stalingrado apsuptą generolo F. Pauliaus vadovaujamą 6-ąją armiją. Šios pastangos baigėsi nesėkme, nes E. Manšteinas baiminosi, kad tai galėjo grėsti viso Vermachto tuometinio Rytų fronto pietinio sparno pralaimėjimu. Nuo 1943 m. vasario jo vadovaujamos pajėgos – armijų grupė Pietūs – dalyvavo Charkovo gynyboje ir jį Trečiojo Charkovo mūšio metu 1943 m. kovą apgynė. 1943 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais vykusiame Kursko mūšyje vadovavo Vermachto pajėgų armijų grupei Pietūs. Vermachtui mūšį pralaimėjus, strateginė iniciatyva Rytų fronte perėjo Raudonajai armijai. 1944 m. žiemą jo vadovaujama Vermachto 1-oji tankų armija vidurio Ukrainoje buvo apsupta Raudonosios armijos 1-ojo ir 2-ojo Ukrainos frontų. E. Manšteinui įsakius Vermachto pajėgoms trauktis, apie pusė jų išėjo iš apsupties, tačiau buvo prarasta didelė dalis armijos turėtos sunkiosios ginkluotės. 1944 m. kovo pabaigoje, nesutardamas karo su SSRS klausimais su A. Hitleriu, buvo atleistas iš karo tarnybos ir perkeltas į rezervą. Atmetė pasiūlymą dalyvauti 1944 m. liepos 20 d. sąmoksle prieš A. Hitlerį. Iki karo pabaigos gyveno savo dvare Rytų Pomeranijoje, vėliau, artėjant frontui, traukėsi į Vakarus.
Pokario metai
1945 m. rugpjūtį buvo suimtas Jungtinės Karalystės pajėgų. 1946 m. rugpjūtį davė parodymus Niurnbergo tribunole, kuriame teigė esą Vermachtas nebuvo atsakingas už Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu. 1946 m. rudenį perkeltas į specialų sulaikytiems aukštiesiems karininkams lagerį D. Britanijoje, Bridžende. 1948 m. grąžintas į Vokietiją. Nuo 1949 m. rugpjūčio iki gruodžio buvo teisiamas Britų karo tribunolo Hamburge. 1950 m. nuteistas 18 m. kalėjimo už karo nusikaltimus – nepakankamą dėmesį apsaugant civilių gyvybes karo veiksmų metu bei išdegintos žemės strategijos taikymą. Vėliau nuosprendis buvo sumažintas iki 12 metų kalėjimo, o 1953 m. dėl pablogėjusios sveikatos, E. fon Manšteinas buvo paleistas. Pakviestas pirmojo pokario Vakarų Vokietijos kanclerio K. Adenauerio, prisidėjo prie Bundesvero kūrimo. 1955 m. parašė atsiminimų knygą Verlorene Siege (liet. – Pralaimėtos pergalės), kurioje kritikavo A. Hitlerio vadovavimą, analizavo karinius Antrojo pasaulinio karo aspektus, tačiau faktiškai ignoravo karo politinį ir etinį kontekstą. 1973 m. birželio 10 d. mirė nuo insulto. Buvo palaidotas su karinėmis iškilmėmis. Britų dienraštis The Times E. fon Manšteino atminimui 1973 m. birželio 13 d. išspausdino nekrologą.
Šeima
1920 m. birželio 10 d. susituokė su Jutta Sibylle von Loesc. Šeima susilaukė trijų vaikų: dukters Giselos ir sūnų Gero bei Riudigerio. Vyresnysis sūnus Gero fon Manšteinas, užimdamas leitenanto pareigas Vermachto 18-ojoje pėstininkų divizijoje, žuvo 1942 m. spalio 29 d. Rytų fronte.
Šaltiniai
- von Manstein Erich (Ėrichas fon Manšteinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 224-225 psl.
- https://groups.google.com/forum/?fromgroups#!msg/soc.history.war.world-war-ii/AEii3yIjpYU/Wy8ixLB72f4J The obituary of von Manstein from the London Times of June 13th 1973.
Nuorodos
- Leaders Of The Reich. Erich von Manstein Archyvuota kopija 2018-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- How Wrong Was Churchill?
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Erich von Manstein, Kas yra Erich von Manstein? Ką reiškia Erich von Manstein?
Erichas fon Mansteinas vok Erich von MansteinErichas fon MansteinasGime 1887 m lapkricio 24 d Berlynas Vokietijos imperijaMire 1973 m birzelio 10 d 85 metai VokietijaTevas Eduard von LewinskiMotina Helene von SperlingVeikla vokieciu karinis veikejasVikiteka Erich von Manstein Erichas fon Mansteinas vok Erich von Manstein 1887 m lapkricio 24 d Berlyne 1973 m birzelio 10 d vokieciu karinis veikejas Vermachto feldmarsalas 1942 m Laikomas vienu geriausiu Vermachto strategu BiografijaJaunyste Gime Berlyne vokieciu artilerijos generolo Eduardo von Lewinski seimoje Gimimo metu gavo Fritz Erich Georg Eduard von Lewinski pavarde Iskart po gimimo buvo įsunytas motinos jaunesniosios sesers ir jos sutuoktinio generolo leitenanto Georgo fon Mansteino seimos negalejusios tureti palikuoniu Jo dede is motinos puses buvo busimasis Vokietijos prezidentas 1925 1934 m P fon Hindenburgas 1899 m E fon Mansteinas baige Strasburo kataliku gimnazija 1906 m baige Pleno ir Lichterfeldo Berlynas kadetu mokyklas ir pradejo tarnyba Vokietijos imperijos kariuomenes 3 iajame Prusijos gvardijos pestininku pulke 1907 m pakeltas į leitenantus 1913 m pradejo mokytis Prusijos karo akademijoje kurioje baige vieneriu mokslo metu kursa Veliau mokslu karo akademijoje nebaige Pirmasis pasaulinis karas Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui buvo perkeltas į aktyviaja karo tarnyba ir tarnavo 2 ajame gvardijos pestininku pulke bataliono adjutanto pareigose Dalyvavo įsiverzime į Belgija 1914 m rugsejį E fon Mansteino dalinys buvo perkeltas į Rytu fronta Dalyvavo Mozuru musyje su Rusijos kariuomene veliau musiuose Aukstutineje Silezijoje 1914 m lapkritį buvo sunkiai suzeistas 1915 m birzelį paskirtas tarnauti 10 osios armijos stabe netrukus pakeltas į kapitonus dalyvavo Rytu fronto kautynese 1914 m spalį apdovanotas Gelezinio kryziaus 2 osios klases o 1915 m lapkritį 1 osios klases ordinais 1916 m kova vel perkeltas į Vakaru fronta 1917 m spalį grazintas į Rytu fronte veikusia 4 aja kavalerijos divizija Po 1918 m kova Centriniu valstybiu ir Rusijos pasirasytos Brest Litovsko taikos sutarties buvo vel perkeltas į Vakaru fronta tarnavo 213 osios pestininku divizijos veikusios prie Reimso stabe Tarpukaris Po karo tese tarnyba Reichsvere Nuo 1921 m iki 1923 m tarnavo 5 ojo Prusijos pestininku pulko kuopos vadu Veliau tese tarnyba įvairiose stabo karininko pareigose 1927 m pakeltas į majorus Nuo 1929 m rugsejo tarnavo Karo ministerijoje 1932 m pakeltas į pulkininkus leitenantus ir paskirtas vadovauti 4 ojo pestininku pulko batalionui 1934 m vasario 1 d pakeltas į pulkininkus ir paskirtas 3 osios karo apygardos stabo virsininku Nuo 1935 m liepos tarnavo Generaliniame stabe Pasiule Vermachte sukurti sturmo artilerijos dalinius skirtus paremti puolancius pestininkus Sie savaeiges artilerijos daliniai buvo placiai panaudoti Antrojo pasaulinio karo metu 1936 m spalį pakeltas į generolus majorus 1938 m vasarį paskirtas 18 osios pestininku divizijos vadu 1938 m kova renge Austrijos uzemimo planus Antrasis pasaulinis karas Pagrindinis straipsnis Musis del Prancuzijos Antrojo pasaulinio karo pradzioje buvo pakeltas į generolus leitenantus ir paskirtas į Lenkija įsiverzusios armiju grupes Pietus stabo virsininku Nuo 1940 m vasario vadovavo 38 ajam pestininku korpusui Pries pat Prancuzijos puolima Vermachto sausumos pajegu vadovybe faktiskai nesvarste keisti Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos bandyto realizuoti A fon Slyfeno plano apsupti Prancuzijos pajegas Belgijoje ir Nyderlanduose bei tokiu budu priversti greitai kapituliuoti Prancuzija bei tokiu budu isvengti karo vienu metu dviem frontais Vakaruose ir Rytuose Sajungininkai taip pat tikejosi kad Treciasis Reichas bandys pakartoti Slyfeno plana ir antra karta Taciau E fon Mansteinas pasiule pagrindinį smugį Sajungininku pajegoms dislokuotoms Belgijoje smogti Vermachto armiju grupes A tanku daliniais pieciau per Ardenu kalnus iki Prancuzijos Kale uosto ir Lamanso sasiaurio Nepaisant galimos rizikos sį plana pareme A Hitleris Operacijos metu E Mansteino vadovaujamos pajegos veike Vermachto 4 osios armijos sudetyje Panaudojus blickrygo taktika Sajungininku pajegos regione buvo zaibiskai sutriuskintos Po to kai 1940 m geguzes 20 d puolantys Vermachto daliniai pasieke Amjena ir Abilį V Cercilis įsake evakuoti Britu ekspedicines pajegas blokuotas ties Diunkerku Birzelio 22 d Prancuzija pasirase paliaubas Faktiskai didzioji Prancuzijos dalis buvo Vermachto okupuota 1940 m liepos 19 d E Mansteinas buvo pakeltas į generolus ir apdovanotas Gelezinio kryziaus Riterio kryziumi Palaike rizikinga Vermachto įsiverzimo į Anglija plana Veliau sis planas nebuvo vykdomas po to kai Liuftvafe pralaimejo Britanijos musį Pagrindinis straipsnis Rytu kampanija Antrasis pasaulinis karas 1941 m vasara Barbarosos operacijos metu vadovavo armiju grupes Siaure 56 ajam tanku korpusui kuris puldamas per Lietuva sieke uzimti Leningrada 1941 m rugsejo pradzioje 56 asis korpusas ties Demiansku dalyvavo musiuose pries Sovietu Sajungos 34 aja armija Nuo 1941 m rugsejo E fon Mansteinas buvo paskirtas vadovauti 11 ajai armijai sekmingai puolusiai SSRS pietuose Tuo metu Vermachtas uzeme didziaja dalį Ukrainos ir priartejo prie strategine reiksme turejusio Krymo E fon Mansteino vadovautoms pajegoms buvo pavesta uzimti Kryma Iki 1941 m lapkricio vidurio Vermachtas uzeme visa pusiasalį isskyrus įtvirtinta Sevastopolio rajona Sį miesta pavyko uzimti tik po trecio sturmo 1942 m liepos pradzioje 11 ajai armijai Sevastopolį uzemus E fon Mansteinas buvo pakeltas į feldmarsalus Po sios operacijos 11 oji armija buvo nukreipta sturmuoti Leningrada taciau del Raudonosio armijos pradeto puolimo siame fronte buvo priversta gintis Nuo 1942 m lapkricio armiju grupes Donas vadas 1942 m pabaigoje 1943 m pradzioje vadovavo bandymams islaisvinti prie Stalingrado apsupta generolo F Pauliaus vadovaujama 6 aja armija Sios pastangos baigesi nesekme nes E Mansteinas baiminosi kad tai galejo gresti viso Vermachto tuometinio Rytu fronto pietinio sparno pralaimejimu Nuo 1943 m vasario jo vadovaujamos pajegos armiju grupe Pietus dalyvavo Charkovo gynyboje ir jį Treciojo Charkovo musio metu 1943 m kova apgyne 1943 m liepos rugpjucio menesiais vykusiame Kursko musyje vadovavo Vermachto pajegu armiju grupei Pietus Vermachtui musį pralaimejus strategine iniciatyva Rytu fronte perejo Raudonajai armijai 1944 m ziema jo vadovaujama Vermachto 1 oji tanku armija vidurio Ukrainoje buvo apsupta Raudonosios armijos 1 ojo ir 2 ojo Ukrainos frontu E Mansteinui įsakius Vermachto pajegoms trauktis apie puse ju isejo is apsupties taciau buvo prarasta didele dalis armijos turetos sunkiosios ginkluotes 1944 m kovo pabaigoje nesutardamas karo su SSRS klausimais su A Hitleriu buvo atleistas is karo tarnybos ir perkeltas į rezerva Atmete pasiulyma dalyvauti 1944 m liepos 20 d samoksle pries A Hitlerį Iki karo pabaigos gyveno savo dvare Rytu Pomeranijoje veliau artejant frontui traukesi į Vakarus Pokario metai 1945 m rugpjutį buvo suimtas Jungtines Karalystes pajegu 1946 m rugpjutį dave parodymus Niurnbergo tribunole kuriame teige esa Vermachtas nebuvo atsakingas uz Holokausta Antrojo pasaulinio karo metu 1946 m rudenį perkeltas į specialu sulaikytiems aukstiesiems karininkams lagerį D Britanijoje Bridzende 1948 m grazintas į Vokietija Nuo 1949 m rugpjucio iki gruodzio buvo teisiamas Britu karo tribunolo Hamburge 1950 m nuteistas 18 m kalejimo uz karo nusikaltimus nepakankama demesį apsaugant civiliu gyvybes karo veiksmu metu bei isdegintos zemes strategijos taikyma Veliau nuosprendis buvo sumazintas iki 12 metu kalejimo o 1953 m del pablogejusios sveikatos E fon Mansteinas buvo paleistas Pakviestas pirmojo pokario Vakaru Vokietijos kanclerio K Adenauerio prisidejo prie Bundesvero kurimo 1955 m parase atsiminimu knyga Verlorene Siege liet Pralaimetos pergales kurioje kritikavo A Hitlerio vadovavima analizavo karinius Antrojo pasaulinio karo aspektus taciau faktiskai ignoravo karo politinį ir etinį konteksta 1973 m birzelio 10 d mire nuo insulto Buvo palaidotas su karinemis iskilmemis Britu dienrastis The Times E fon Mansteino atminimui 1973 m birzelio 13 d isspausdino nekrologa Seima1920 m birzelio 10 d susituoke su Jutta Sibylle von Loesc Seima susilauke triju vaiku dukters Giselos ir sunu Gero bei Riudigerio Vyresnysis sunus Gero fon Mansteinas uzimdamas leitenanto pareigas Vermachto 18 ojoje pestininku divizijoje zuvo 1942 m spalio 29 d Rytu fronte Saltiniaivon Manstein Erich Ėrichas fon Mansteinas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 224 225 psl https groups google com forum fromgroups msg soc history war world war ii AEii3yIjpYU Wy8ixLB72f4J The obituary of von Manstein from the London Times of June 13th 1973 NuorodosLeaders Of The Reich Erich von Manstein Archyvuota kopija 2018 01 09 is Wayback Machine projekto How Wrong Was Churchill