Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frydrichas Paulius vok Friedrich PaulusFrydrichas PauliusGimė 1890 m rugsėjo 23 d Vokietijos imperijaMirė 1957 m vasario
Friedrich Paulus
| Frydrichas Paulius vok. Friedrich Paulus | |
|---|---|
| Frydrichas Paulius | |
| Gimė | 1890 m. rugsėjo 23 d. , Vokietijos imperija |
| Mirė | 1957 m. vasario 1 d. (66 metai) Dresdenas |
| Veikla | vokiečių karinis veikėjas |
| Vikiteka | Friedrich Paulus |
Frydrichas Paulius (vok. Ernst Friedrich Paulus, 1890 m. rugsėjo 23 d. Breitenau, Hesenas – 1957 m. sausio 1 d. Drezdene, Vokietija) – vokiečių karininkas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, generolas feldmaršalas.
Labiausiai žinomas kaip vadas, metu organizavęs puolimą Stalingrado kryptimi. Stalingrado mūšis baigėsi pražūtingai hitlerinei Vokietijai – sovietams laimėjus feldmaršalas su visais vadovautais kariuomenės daliniais pasidavė į nelaisvę 1943 m. sausio 31 d.
Šeima
Gimė ir užaugo tarnautojo šeimoje. Tėvas – Heseno apskrities žemės ūkio valdybos inspektorius. Šeima gyveno tėvo paveldėtame name. Feldmaršalo brolis (g. 1897 m. sausio 3 d.) dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, leitenantas; po karo 20 metų dirbo kūno kultūros mokytoju Gizene, Vetclare, 1935 m. buvo „Hitlerio jaunimo“ (Hitlerjugendo) organizacijos sporto mokytojas Berlyne; Nacionalistų partijos narys. Feldmaršalo sesuo Kornelija Paulus (g. 1899 m. balandžio 26 d.) 1926–1936 m. tarnavo Štutgarte penktosios karinės apygardos valdyboje. Nuo 1936 m. dirbo Berlyne, administracijos ir ūkio valdybos inžinerijos – technikos .
Žmona Elena Konstancija Paulus (g. 1889 m. balandžio 25 d. Bukarešte), kilusi iš kilmingos rumunų šeimos. Dukra Olga-Konstancija fon Kutcšenbach (g. 1914 m. sausio 5 d.) Sūnus Ernstas Aleksanderis (g. 1918 m. balandžio 11 d.) Antrasis sūnus dvynys Frydrichas Efremas, tankistas (žuvo būdamas kapitonu, 1944 m. vasario 29 d. Italijos fronte).
Karjera
1909 m. Kaselyje baigė klasikinę Kaizerio Vilhelmo gimnaziją, Marburgo universiteto Teisės fakultete 2 semestrus studijavo teisę, tačiau studijas nutraukė, nusprendęs, kad teisė – ne jo pašaukimas. Negalėdamas kitaip realizuoti savo potraukio karinei tarnybai, eiliniu savanoriu įstojo į 111-ąjį pėstininkų pulką.
Nuo 1910 m. rudens iki 1911 m. vasaros mokėsi karo mokykloje, kurią baigęs gavo leitenanto laipsnį. 1911–1940 m. – pėstininkų leitenantas, būrio vadas, po to – pėstininkų pulko bataliono adjutantas. Vėliau, per Pirmąjį pasaulinį karą, – vyresnysis leitenantas, kuopos vadas, Vakarų ir Balkanų frontuose kovojusio pulko adjutantas. Baigiantis karui jam suteiktas kapitono laipsnis. Po karo tęsė tarnybą Reichsvero 13-ajame pėstininkų pulke, įvairiose štabo karininko pareigose.
1927–1930 m. vadovavo pėstininkų kuopai. 1930–1934 m. Generalinio štabo akademijoje dėstė karo istoriją ir taktiką. Dėstytojaudamas tapo majoru, o po to – pulkininku leitenantu. 1934–1935 m. vėl tarnavo koviniame padalinyje, vadovavo tryliktosios pėstininkų divizijos motožvalgybos batalionui. Gavo pulkininko laipsnį.
1935–1939 m. vadovavo šešioliktojo tankų korpuso štabui. 1939 m. tapo generolu majoru. Tais pačiais metais buvo paskirtas dešimtosios armijos štabo viršininku (vėliau, kad suklaidintų priešą, tą armiją pavadino 6-ąja, F. Paulius tapo 6-osios armijos štabo viršininku). 1940 m. tapo generolu leitenantu. Vadovavo Vermachto 6-ajai armijai Stalingrado mūšyje.
Stalingradas
1942 m. pradžioje vietoje V. fon Reichenau buvo paskirtas nacistinės Vokietijos šeštosios armijos, veikusios Rytų fronte, vadu. Nepaisydamas beviltiškos kariuomenės padėties, klausydavo A. Hitlerio nurodymų. Jam buvo nurodyta laikyti Stalingradą ir kovoti iki paskutinio kareivio, o praradus Stalingradą jam buvo liepta nusišauti. Hitleris tikėjosi, kad Paulius laikys Stalingradą iki mirties, nes Vokietijos istorijoje nebuvo nė vieno feldmaršalo pasidavusio į nelaisvę. Hitlerio teigimu, Paulius Vokietijos karininkams padarė didelę gėdą. Puolant Tarybų Sąjungos kariuomenei išlaikyti Stalingradą buvo neįmanoma. Vokietijos kariuomenė buvo praradusi daug karių. Užėmus sovietams aerodromą vokiečiai nebegalėjo perduoti maisto davinio kareiviams, maistą mesdavo iš lėktuvų. Vokietijai patyrus didelius nuostolius, G. Žukovo vadovaujamiems Raudonajai armijai daliniams buvo nesunku sutriuškinti F. Pauliaus vadovautas pajėgas. 1943 m. sausio 31 d. pasidavė į nelaisvę. Hitleris tikėjosi, kad Paulus nusižudys (kiekvienam karininkui buvo duotas pistoletas ar vaistai, kad gresiant nelaisvei nusižudytų). Prieš pat pasidavimą buvo paaukštintas į feldmaršalus. Patekęs į nelaisvę ten rašė savo dienoraštį, dalyvavo Niurnbergo teisme. Nelaisvėje dar tikėjo Vokietijos pergale. Praradęs tikėjimą Vokietijos pergale ir pasitikėjimą fiureriu įstojo į Vokiečių karininkų sąjungą.
Nelaisvė
Į nelaisvę buvo paimtas 1943 m. sausio 31 d. su visa vadovauta kariuomene. Buvo nuolat kalbinamas generolų įstoti į nelaisvėje įkurtą „Vokiečių karininkų sąjungą", kuri buvo už taikią Vokietiją ir jos kapituliaciją. „Vokiečių karininkų sąjunga" norėjo nuversti Hitlerį ir jo visą nacistinę valdžią. Pats į sąjungą įstojo 1944 m. rugpjūčio 8 d. Didelis paskatinimas įstoti į sąjungą buvo pasikėsinimas į Hitlerį. Feldmaršalas tapo svarbiu nacių režimo kritiku. Prieš nacistinę valdžią jis pasisakydavo ir per radiją. Paulus buvo prieš Vokietijos padalijimą – Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją, nes manė, jog atstatyti šalį galima tik būnant vieningiems ir šalies ekonomiką į dvi dalis padalyti yra katastrofiška (pats norėjo iš nelaisvės būti perkeltas į Rytų Vokietiją).
Taip pat dalyvavo Niurnbergo teisme, kuriame atskleidė daug kitų karo nusikaltėlių savo paliudijime. Nelaisvėje mokėsi rusų kalbos, kol pagaliau pradėjo rašyti laiškus rusiškai, vienas iš jų buvo naujųjų sveikinimas Stalinui. Dėl sveikatos pablogėjimo buvo dažniau išleidžiamas į teatrą, į muziejus ir kitokias kultūrines vietas. Iš nelaisvės jį paleido 1953 m. – beveik vėliausiai iš visų belaisvių. Mirė 1957 m. Dresdene, Rytų Vokietijoje, kur dirbo policijos inspektoriumi.
Nuorodos
Šaltiniai
- Paulus Friedrich (Frydrichas Paulius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 660 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Friedrich Paulus, Kas yra Friedrich Paulus? Ką reiškia Friedrich Paulus?
Frydrichas Paulius vok Friedrich PaulusFrydrichas PauliusGime 1890 m rugsejo 23 d Vokietijos imperijaMire 1957 m vasario 1 d 66 metai DresdenasVeikla vokieciu karinis veikejasVikiteka Friedrich Paulus Frydrichas Paulius vok Ernst Friedrich Paulus 1890 m rugsejo 23 d Breitenau Hesenas 1957 m sausio 1 d Drezdene Vokietija vokieciu karininkas Antrojo pasaulinio karo dalyvis generolas feldmarsalas Labiausiai zinomas kaip vadas metu organizaves puolima Stalingrado kryptimi Stalingrado musis baigesi prazutingai hitlerinei Vokietijai sovietams laimejus feldmarsalas su visais vadovautais kariuomenes daliniais pasidave į nelaisve 1943 m sausio 31 d SeimaGime ir uzaugo tarnautojo seimoje Tevas Heseno apskrities zemes ukio valdybos inspektorius Seima gyveno tevo paveldetame name Feldmarsalo brolis g 1897 m sausio 3 d dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare leitenantas po karo 20 metu dirbo kuno kulturos mokytoju Gizene Vetclare 1935 m buvo Hitlerio jaunimo Hitlerjugendo organizacijos sporto mokytojas Berlyne Nacionalistu partijos narys Feldmarsalo sesuo Kornelija Paulus g 1899 m balandzio 26 d 1926 1936 m tarnavo Stutgarte penktosios karines apygardos valdyboje Nuo 1936 m dirbo Berlyne administracijos ir ukio valdybos inzinerijos technikos Zmona Elena Konstancija Paulus g 1889 m balandzio 25 d Bukareste kilusi is kilmingos rumunu seimos Dukra Olga Konstancija fon Kutcsenbach g 1914 m sausio 5 d Sunus Ernstas Aleksanderis g 1918 m balandzio 11 d Antrasis sunus dvynys Frydrichas Efremas tankistas zuvo budamas kapitonu 1944 m vasario 29 d Italijos fronte Karjera1909 m Kaselyje baige klasikine Kaizerio Vilhelmo gimnazija Marburgo universiteto Teises fakultete 2 semestrus studijavo teise taciau studijas nutrauke nusprendes kad teise ne jo pasaukimas Negaledamas kitaip realizuoti savo potraukio karinei tarnybai eiliniu savanoriu įstojo į 111 ajį pestininku pulka Nuo 1910 m rudens iki 1911 m vasaros mokesi karo mokykloje kuria baiges gavo leitenanto laipsnį 1911 1940 m pestininku leitenantas burio vadas po to pestininku pulko bataliono adjutantas Veliau per Pirmajį pasaulinį kara vyresnysis leitenantas kuopos vadas Vakaru ir Balkanu frontuose kovojusio pulko adjutantas Baigiantis karui jam suteiktas kapitono laipsnis Po karo tese tarnyba Reichsvero 13 ajame pestininku pulke įvairiose stabo karininko pareigose 1927 1930 m vadovavo pestininku kuopai 1930 1934 m Generalinio stabo akademijoje deste karo istorija ir taktika Destytojaudamas tapo majoru o po to pulkininku leitenantu 1934 1935 m vel tarnavo koviniame padalinyje vadovavo tryliktosios pestininku divizijos motozvalgybos batalionui Gavo pulkininko laipsnį 1935 1939 m vadovavo sesioliktojo tanku korpuso stabui 1939 m tapo generolu majoru Tais paciais metais buvo paskirtas desimtosios armijos stabo virsininku veliau kad suklaidintu priesa ta armija pavadino 6 aja F Paulius tapo 6 osios armijos stabo virsininku 1940 m tapo generolu leitenantu Vadovavo Vermachto 6 ajai armijai Stalingrado musyje Stalingradas1942 m pradzioje vietoje V fon Reichenau buvo paskirtas nacistines Vokietijos sestosios armijos veikusios Rytu fronte vadu Nepaisydamas beviltiskos kariuomenes padeties klausydavo A Hitlerio nurodymu Jam buvo nurodyta laikyti Stalingrada ir kovoti iki paskutinio kareivio o praradus Stalingrada jam buvo liepta nusisauti Hitleris tikejosi kad Paulius laikys Stalingrada iki mirties nes Vokietijos istorijoje nebuvo ne vieno feldmarsalo pasidavusio į nelaisve Hitlerio teigimu Paulius Vokietijos karininkams padare didele geda Puolant Tarybu Sajungos kariuomenei islaikyti Stalingrada buvo neįmanoma Vokietijos kariuomene buvo praradusi daug kariu Uzemus sovietams aerodroma vokieciai nebegalejo perduoti maisto davinio kareiviams maista mesdavo is lektuvu Vokietijai patyrus didelius nuostolius G Zukovo vadovaujamiems Raudonajai armijai daliniams buvo nesunku sutriuskinti F Pauliaus vadovautas pajegas 1943 m sausio 31 d pasidave į nelaisve Hitleris tikejosi kad Paulus nusizudys kiekvienam karininkui buvo duotas pistoletas ar vaistai kad gresiant nelaisvei nusizudytu Pries pat pasidavima buvo paaukstintas į feldmarsalus Patekes į nelaisve ten rase savo dienorastį dalyvavo Niurnbergo teisme Nelaisveje dar tikejo Vokietijos pergale Prarades tikejima Vokietijos pergale ir pasitikejima fiureriu įstojo į Vokieciu karininku sajunga NelaisveĮ nelaisve buvo paimtas 1943 m sausio 31 d su visa vadovauta kariuomene Buvo nuolat kalbinamas generolu įstoti į nelaisveje įkurta Vokieciu karininku sajunga kuri buvo uz taikia Vokietija ir jos kapituliacija Vokieciu karininku sajunga norejo nuversti Hitlerį ir jo visa nacistine valdzia Pats į sajunga įstojo 1944 m rugpjucio 8 d Didelis paskatinimas įstoti į sajunga buvo pasikesinimas į Hitlerį Feldmarsalas tapo svarbiu naciu rezimo kritiku Pries nacistine valdzia jis pasisakydavo ir per radija Paulus buvo pries Vokietijos padalijima Rytu Vokietija ir Vakaru Vokietija nes mane jog atstatyti salį galima tik bunant vieningiems ir salies ekonomika į dvi dalis padalyti yra katastrofiska pats norejo is nelaisves buti perkeltas į Rytu Vokietija Taip pat dalyvavo Niurnbergo teisme kuriame atskleide daug kitu karo nusikalteliu savo paliudijime Nelaisveje mokesi rusu kalbos kol pagaliau pradejo rasyti laiskus rusiskai vienas is ju buvo naujuju sveikinimas Stalinui Del sveikatos pablogejimo buvo dazniau isleidziamas į teatra į muziejus ir kitokias kulturines vietas Is nelaisves jį paleido 1953 m beveik veliausiai is visu belaisviu Mire 1957 m Dresdene Rytu Vokietijoje kur dirbo policijos inspektoriumi NuorodosSaltiniaiPaulus Friedrich Frydrichas Paulius Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 660 psl