Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas ŠarauskasGimė 1894 m sausio 20 d Komariškiai Baisogalos valsčiusMirė 1941 m birželio 26 d 47 metai Červenė Baltar
Juozas Šarauskas
| Juozas Šarauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. sausio 20 d. Komariškiai, Baisogalos valsčius |
| Mirė | 1941 m. birželio 26 d. (47 metai) Červenė, Baltarusija |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija |
| Vaikai | Algirdas, Laima |
| Veikla | Karininkas, LSS vyriausiasis skautininkas |
| Pareigos | Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Juozas Šarauskas (1894 m. sausio 20 d. Komariškiuose, Baisogalos valsčiuje – 1941 m. birželio 26 d. Červenėje, Baltarusijoje) – vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanoris, pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas.
Biografija
Baigė Baisogalos pradžios mokyklą, 1913 m. keturias Šiaulių gimnazijos klases, 1914 m. Kijevo matininkų ir hidrotechnikų kursus.
1914 m. rudenį, mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose Vilniaus, Gardino bei Suvalkų gubernijose. 1915 m. netoli Punios buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs baigė Maskvos 5-ąją praporščikų mokyklą ir 1917 m. vasario 10 d. paskirtas 58-ojo pėstininkų atsargos pulko Voroneže jaunesniuoju karininku. Įsijungė į atskirų lietuvių dalinių organizavimą Rusijos kariuomenėje. Kurį laiką pirmininkavo Voronežo įgulos lietuvių karių komitetui, kaip įgulos atstovas dalyvavo 1917 m. Petrograde vykusiame Rusijos lietuvių karių suvažiavime ir Rusijos lietuvių seimo darbe. 1917 m. kartu su profesoriumi Jonu Jablonskiu išvertė į lietuvių kalbą rikiuotės statuto terminus, kurie buvo reikalingi besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. 1917 m. liepos-gruodžio mėn. tarnavo 28-ame Polocko pėstininkų pulke būrio, vėliau kuopos vadu, Vakarų fronte dalyvavo kovose su austrais. 1917 m. gruodžio mėn., pačiam prašant, perkeltas į Vitebsko atskirąjį lietuviškąjį batalioną kuopos vado padėjėju. 1918 m. išformavus batalioną, demobilizuotas.
1918 m. rugsėjo mėn. grįžo į Lietuvą, dirbo tėvų ūkyje. 1918 m. gruodžio 28 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais ir bermontininkais. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas Kėdainių srities apsaugos viršininku. 1919 m. vasario mėn. vadovavo savanorių būriams pirmose nepriklausomybės kovų Kėdainių kautynėse. 1919 m. vasario 20 d. paskirtas Kėdainių karo komendantu. 1920 m. kovo 27 d. suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis. 1920 m. spalio 20 d. perkeltas į 12-ą pėstininkų Kauno pulką, paskirtas 1-os kulkosvaidžių kuopos vadu, vėliau bataliono vadu. 1921 m. vedė. 1922 m. baigė Aukštuosius karininkų
kursus, paskirtas į Lietuvos vyriausiąjį štabą Operacijų skyriaus viršininko antruoju pavaduotoju, vėliau – pirmuoju, ėjo viršininko pareigas. 1923 m. sausio mėn. Juozapaičio slapyvardžiu dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923 m. gegužės 18 d. pakeltas į majorus. Nuo 1924 m. įsijungė į Šaulių sąjungos veiklą. 1925 m. Topografijos skyriaus geodezininkas ir ypatingų reikalų karininkas Susisiekimo skyriuje, įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. 1929–1940 m. Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas. 1930 m. lapkričio 23 d. pakeltas į pulkininkus.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. birželio 26 d. laikinai paskirtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininku. 1940 m. rugpjūčio 1 d. atleistas iš pareigų ir paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku, kartu einant Karo muziejaus viršininko pareigas. Pogrindinio leidinio „Laisvoji Lietuva“ leidėjas ir „Pavergtos Lietuvos gelbėjimo sąjungos“ steigėjas. 1941 m. balandžio 26 d. suimtas, kalintas Kauno kalėjime. 1941 m. birželio 22-23 d. išvežtas į Minską, birželio 26 d. sušaudytas Červenės žudynių metu.
1994 m. Žaliakalnyje ant namo Dainavos g. 2, atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1932–1941 m. gyveno Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Skautų sąjungos brolijos vadas, pulkininkas Juozas Šarauskas . 2012 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi
Skautiška veikla
Plk. Juozo Šarausko vaidmuo skautų organizacijoje taip pat labai reikšmingas. Pagrįstai galima teigti, kad būtent jis buvo skautų suvalstybinimo „architektas“. Nuo 1924 m. jis kaip karininkas – visuomenininkas dalyvavo Lietuvos skautų rėmimo draugijos veikloje. Tais pačiais metais įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir organizavo pirmuosius Šaulių sąjungos manevrus ties Kaunu.1928 m. buvo išrinktas į Šaulių sąjungos centro valdybą, jos nariu išbuvo iki sovietų okupacijos. 1929 m. išrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos centro valdybos vicepirmininku, o 1930 m. spalio 1 d., paskelbus skautų sąjungos įstatymą, paskiriamas vyriausiuoju skautininku. 1933 m. dalyvavo pasauliniame skautų sąskrydyje ir tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Vengrijoje. Grįžęs organizavo Lietuvos skautų ir skaučių stovyklą Palangoje, kurioje lankėsi skautybės kūrėjas lordas Robertas Baden-Powell´s su žmona ir anglų skautų palyda. Stovykloje dalyvavo apie 1700 skautų ir skaučių. 1935 m. J. Šarauskas paskiriamas skautų brolijos vadu ir juo išbuvo iki Lietuvos Skautų sąjungos uždarymo (1940 metų liepos 18 diena). 1936 metais buvo išvykęs į Stokholmą, tarptautinę skautų vadų konferenciją. Taip pat publikavo straipsnius ir įsakymus mėnesiniame skautų laikraštyje „Skautų aidas“ bei jo priede „Skautų vadas“ (1932–1935). Jam vadovaujant, 1938 m. buvo suorganizuota ir antroji tautinė skautų stovykla, kurioje dalyvavo apie 2,000 skautų ir skaučių.
Telšiuose veikia Juozo Šarausko skautų vyčių draugovė.
Įvertinimas
- 1928 m. Vyčio kryžiaus II rūšies 3-iojo laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 1929 m. DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas
- 1931 m. Lietuvos šaulių sąjungos „Šaulių žvaigždės“ ordinas
- 1931 m. Lietuvos skautų sąjungos Lelijos ordinas
- 1932 m. Estijos skautų Lelijos ordinu
- 1934 m. Latvijos skautų „Baltosios Lelijos“ ir 1937 m. „Pilkojo Vilko“ ordinais
- 1934 m. Vengrijos skautų medaliu
- 1936 m. Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinas
- 1937 m. Latvijos Trijų Žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinas
- 1994 m. Žaliakalnyje prie namo (Dainavos g. 2), kur 1932–1941 m. gyveno J. Šarauskas, atidengta memorialinė lenta
- 2012 m. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (po mirties)
Šaltiniai
- http://www.archyvai.lt/exhibitions/klaipeda/p14.htm Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.plienosparnai.lt/page.php?518
- http://www.radviliskiobiblioteka.lt/lt/krastotyra/50-krastotyra/ss/497-sarauskas-juozas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0ARAUSKAS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429391
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Šarauskas, Kas yra Juozas Šarauskas? Ką reiškia Juozas Šarauskas?
Juozas SarauskasGime 1894 m sausio 20 d Komariskiai Baisogalos valsciusMire 1941 m birzelio 26 d 47 metai Cervene BaltarusijaSutuoktinis e SofijaVaikai Algirdas LaimaVeikla Karininkas LSS vyriausiasis skautininkasPareigos Kariuomenes stabo Spaudos ir svietimo skyriaus virsininkasZymus apdovanojimai2012 m Vycio Kryziaus ordino Karininko kryzius Juozas Sarauskas 1894 m sausio 20 d Komariskiuose Baisogalos valsciuje 1941 m birzelio 26 d Cerveneje Baltarusijoje vienas Lietuvos kariuomenes kureju savanoris pulkininkas Nepriklausomybes kovu dalyvis Lietuvos skautu sajungos vyriausiasis skautininkas BiografijaBaige Baisogalos pradzios mokykla 1913 m keturias Siauliu gimnazijos klases 1914 m Kijevo matininku ir hidrotechniku kursus 1914 m rudenį mobilizuotas į carines Rusijos armija Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo veiksmuose Vilniaus Gardino bei Suvalku gubernijose 1915 m netoli Punios buvo sunkiai suzeistas Pasveikes baige Maskvos 5 aja praporsciku mokykla ir 1917 m vasario 10 d paskirtas 58 ojo pestininku atsargos pulko Voroneze jaunesniuoju karininku Įsijunge į atskiru lietuviu daliniu organizavima Rusijos kariuomeneje Kurį laika pirmininkavo Voronezo įgulos lietuviu kariu komitetui kaip įgulos atstovas dalyvavo 1917 m Petrograde vykusiame Rusijos lietuviu kariu suvaziavime ir Rusijos lietuviu seimo darbe 1917 m kartu su profesoriumi Jonu Jablonskiu isverte į lietuviu kalba rikiuotes statuto terminus kurie buvo reikalingi besikurianciai Lietuvos kariuomenei 1917 m liepos gruodzio men tarnavo 28 ame Polocko pestininku pulke burio veliau kuopos vadu Vakaru fronte dalyvavo kovose su austrais 1917 m gruodzio men paciam prasant perkeltas į Vitebsko atskirajį lietuviskajį bataliona kuopos vado padejeju 1918 m isformavus bataliona demobilizuotas 1918 m rugsejo men grįzo į Lietuva dirbo tevu ukyje 1918 m gruodzio 28 d įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomene dalyvavo nepriklausomybes kovose su bolsevikais ir bermontininkais Krasto apsaugos ministro įsakymu paskirtas Kedainiu srities apsaugos virsininku 1919 m vasario men vadovavo savanoriu buriams pirmose nepriklausomybes kovu Kedainiu kautynese 1919 m vasario 20 d paskirtas Kedainiu karo komendantu 1920 m kovo 27 d suteiktas pestininku kapitono laipsnis 1920 m spalio 20 d perkeltas į 12 a pestininku Kauno pulka paskirtas 1 os kulkosvaidziu kuopos vadu veliau bataliono vadu 1921 m vede 1922 m baige Aukstuosius karininku kursus paskirtas į Lietuvos vyriausiajį staba Operaciju skyriaus virsininko antruoju pavaduotoju veliau pirmuoju ejo virsininko pareigas 1923 m sausio men Juozapaicio slapyvardziu dalyvavo Klaipedos sukilime 1923 m geguzes 18 d pakeltas į majorus Nuo 1924 m įsijunge į Sauliu sajungos veikla 1925 m Topografijos skyriaus geodezininkas ir ypatingu reikalu karininkas Susisiekimo skyriuje įstojo į Lietuvos universiteto Teisiu fakulteta 1929 1940 m Kariuomenes stabo Spaudos ir svietimo skyriaus virsininkas 1930 m lapkricio 23 d pakeltas į pulkininkus Lietuvos kariuomenes generalinio stabo III Operaciju skyriaus Topografijos dalies kabinetas Nuotraukoje kabineto kaireje prie duru palinkes prie zemelapiu sedi kpt Juozas Sarauskas Prasidejus sovietinei okupacijai 1940 m birzelio 26 d laikinai paskirtas Vytauto Didziojo karo muziejaus virsininku 1940 m rugpjucio 1 d atleistas is pareigu ir paskirtas Kariuomenes stabo ypatingu reikalu karininku kartu einant Karo muziejaus virsininko pareigas Pogrindinio leidinio Laisvoji Lietuva leidejas ir Pavergtos Lietuvos gelbejimo sajungos steigejas 1941 m balandzio 26 d suimtas kalintas Kauno kalejime 1941 m birzelio 22 23 d isveztas į Minska birzelio 26 d susaudytas Cervenes zudyniu metu 1994 m Zaliakalnyje ant namo Dainavos g 2 atidengta memorialine lenta Siame name 1932 1941 m gyveno Lietuvos kariuomenes savanoris Vycio Kryziaus ordino kavalierius Skautu sajungos brolijos vadas pulkininkas Juozas Sarauskas 2012 m uz nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vycio Kryziaus ordino Karininko kryziumiSkautiska veiklaAtminimo kryzius gimtineje prie Baisogalos Plk Juozo Sarausko vaidmuo skautu organizacijoje taip pat labai reiksmingas Pagrįstai galima teigti kad butent jis buvo skautu suvalstybinimo architektas Nuo 1924 m jis kaip karininkas visuomenininkas dalyvavo Lietuvos skautu remimo draugijos veikloje Tais paciais metais įsijunge į Lietuvos sauliu sajungos veikla ir organizavo pirmuosius Sauliu sajungos manevrus ties Kaunu 1928 m buvo isrinktas į Sauliu sajungos centro valdyba jos nariu isbuvo iki sovietu okupacijos 1929 m isrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos centro valdybos vicepirmininku o 1930 m spalio 1 d paskelbus skautu sajungos įstatyma paskiriamas vyriausiuoju skautininku 1933 m dalyvavo pasauliniame skautu saskrydyje ir tarptautineje skautu vadu konferencijoje Vengrijoje Grįzes organizavo Lietuvos skautu ir skauciu stovykla Palangoje kurioje lankesi skautybes kurejas lordas Robertas Baden Powell s su zmona ir anglu skautu palyda Stovykloje dalyvavo apie 1700 skautu ir skauciu 1935 m J Sarauskas paskiriamas skautu brolijos vadu ir juo isbuvo iki Lietuvos Skautu sajungos uzdarymo 1940 metu liepos 18 diena 1936 metais buvo isvykes į Stokholma tarptautine skautu vadu konferencija Taip pat publikavo straipsnius ir įsakymus menesiniame skautu laikrastyje Skautu aidas bei jo priede Skautu vadas 1932 1935 Jam vadovaujant 1938 m buvo suorganizuota ir antroji tautine skautu stovykla kurioje dalyvavo apie 2 000 skautu ir skauciu Telsiuose veikia Juozo Sarausko skautu vyciu draugove ĮvertinimasMemorialine lenta Kaune1928 m Vycio kryziaus II rusies 3 iojo laipsnio ordinas 1928 m Lietuvos kariuomenes kureju savanoriu medalis 1928 m Lietuvos nepriklausomybes medalis 1929 m DLK Gedimino 3 iojo laipsnio ordinas 1931 m Lietuvos sauliu sajungos Sauliu zvaigzdes ordinas 1931 m Lietuvos skautu sajungos Lelijos ordinas 1932 m Estijos skautu Lelijos ordinu 1934 m Latvijos skautu Baltosios Lelijos ir 1937 m Pilkojo Vilko ordinais 1934 m Vengrijos skautu medaliu 1936 m Vytauto Didziojo 3 iojo laipsnio ordinas 1937 m Latvijos Triju Zvaigzdziu 3 iojo laipsnio ordinas 1994 m Zaliakalnyje prie namo Dainavos g 2 kur 1932 1941 m gyveno J Sarauskas atidengta memorialine lenta 2012 m Vycio Kryziaus ordino Karininko kryzius po mirties Saltiniaihttp www archyvai lt exhibitions klaipeda p14 htm Archyvuota kopija 2015 09 23 is Wayback Machine projekto http www plienosparnai lt page php 518 http www radviliskiobiblioteka lt lt krastotyra 50 krastotyra ss 497 sarauskas juozas Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto http atminimas kvb lt asmenvardis php asm D0ARAUSKAS 20JUOZAS Archyvuota kopija 2014 11 29 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 429391