Niukomo paradoksas paradoksas atsirandantis žaidime kai vienas iš žaidėjų gali numatyti kito veiksmus IstorijaPirmą kart
Nevkombo paradoksas

Niukomo paradoksas – paradoksas, atsirandantis žaidime, kai vienas iš žaidėjų gali numatyti kito veiksmus.
Istorija
Pirmą kartą Niukomo paradoksą aprašė Viljamas Niukomas (William Newcomb), dirbęs Kalifornijos universiteto Lorenso Livermoro laboratorijoje. Tarp filosofų jį išplatino Robertas Nozikas (Robert Nozick) 1969 m. Straipsnis šia tema pasirodė Scientific American žurnale 1974 m.
Paradokso turinys
Du asmenys: Numatantis (N) ir Pasirenkantis (P), žaidžią tokį žaidimą:
- Ant stalo padėtos dvi dėžutės: atidarytoje dėžutėje 1000 Lt, antroji dėžutė uždaryta - ji gali būti tuščia arba joje gali būti milijonas litų. P nežino, kas yra antrojoje dėžutėje.
- P renkasi, ar gauti abiejų dėžučių turinį, ar tik uždarytosios.
- N iš anksto numatė, ką išrinks P. Jeigu P paims abi dėžutes, tai uždarytąją dėžutę N paliks tuščią, jeigu P išrinks tik ją, tai N įdės į ją milijoną litų.
- P numano N veiksmus, aprašytus aukščiau, bet nežino, kokius sprendimus numatė N šiame žaidime.
Klausimas:
- Ar P turi pasirinkti abi dėžutes, ar vieną?
Jeigu N numatė teisingai, tai P išsirinks tik uždarytąją dėžutę ir laimės milijoną litų. Jei P paims abi dėžutes, uždarytoji dėžutė bus tuščia, o P išloš tik 1000 Lt. P nenori rizikuoti, kad gautų tik 1000 Lt. Taip galvodamas P turi visada rinktis uždarytąją dėžutę.
Tuo momentu, kai P pradeda rinktis, dėžučių vertė jau nustatyta. Uždarytosios dėžutės vertė jau nustatyta. Žaidėjo P akyse dėžučių vertė negali būti keičiama. Nepriklausomai nuo to, ar uždarytoji dėžutė pilna ar tuščia, P padidina savo šansus išlošti pasirinkdamas abi, nes gali pasiimti abiejų dėžučių turinį. Vadovaudamasis tokia logika, P turi visada pasirinkti abi dėžutes.
R. Nozikas 1969 m. straipsnyje teigia, kad dauguma apklaustų žmonių pasirenka kurį nors iš išvardintų sprendimų, tačiau vieną ar kitą sprendimą pasirenka maždaug po lygiai žmonių ir dauguma šių žmonių galvoja, kad kitas pasirinkimas yra kvailas.
Žaidimų teorija neatsižvelgiant į laiko sugrąžinimą
Analizė iš žaidimų teorijos pozicijų yra akivaizdi. Jeigu P nori padidinti pajamas, o N padidinti numatymą, tai Nešo pusiausvyra nusistovės, nes P visada pasirinks abi dėžutes, taip pat N visada numatys tokį ėjimą. Galiausiai P visada gaus 1000 Lt, o N galės numatyti ateitį. Jei du žaidėjai pakartos partiją, tai greitai nusistovės tokia pusiausvyra.
Žaidimų teorija atsižvelgiant į laiko sugrąžinimą
Dabar pridedam papildomą sąlygą: N gali numatyti ateitį. Jis žino, o ne spėja, kas atsitiks. Kitaip sakant, N gali sugrąžinti laiką ir automatiškai užprogramuoja, kaip sudėti pinigus. P renkasi vieną ar abi dėžutes. Laikas automatiškai atsiunčia šitą informaciją anksčiau. Jei pasirinks vieną, automatiškai į antrą dėžutę bus įdėtas 1 000 000 Lt, jei bus pasirinktos abi dėžutės, į antrą dėžutę nieko įdėta nebus. Ką turi daryti P?
Ir vėl matematiškai paaiškinimas yra paprastas. Jei P pasirinks pirmą dėžutę, tai jos vertė bus 1000 Lt. Jei P pasirinks abi dėžutes, tai uždaryta bus tuščia ir laimikis bus 1000 Lt. Tokiu atveju pasirinkti pirmą yra racionaliausia.
Bet galime numatyti, kad rinktis abi dėžutes yra geriau. Kai P renkasi dėžutes, jų turinio keisti negalima, todėl antra dėžutė gali būti arba tuščia, arba pilna. Jei laikas praneš, kad P pasirinks ne pirmą dėžutę, o abi, tai N bus suklydęs. Ateities įvykiai negali būti praeities įvykių priežastis, todėl pasirinkti abi dėžutes yra geriau.
Filosofinis požiūris
Filosofai siūlo daug paradokso sprendimo būdų, kurie tiesioginės priežasties-pasekmės. Kai kurie teigė, racionalus asmuo išsirinks 2, iracionalus 1, tad šiame žaidime neracionalus žmogus laimi daugiau. Kiti teigė, kad esant laiko elementui nebus laisvos valios, o P padarys visada tai, kas jam skirta. Dar kita filosofų grupė patvirtino, kad paradoksas parodo negalimumą atspėti ateitį.
Permatoma dėžutė
Įsivaizduokime, kad uždaryta dėžutė padaryta iš stiklo. Ką dabar turi daryti P? Jei mato 1 000 000 Lt uždarytoje dėžutėje, gali išsirinkti abi dėžutes ir pasiimti visus pinigus. Jei pamatys uždarytą dėžutę tuščią, tai norėdamas padaryti kiaulystę N, išsirinks tik pirmą dėžutę, tokiu būdu įrodydamas žaidimo nereikšmingumą. Abiem atvejais veiksmai bus numatyti prieš numatymą. Prielaidos prieštaraus pačios sau.
Tokia forma Niukomo paradoksas bus lygus senelio paradoksas. Jeigu sugrįši laiku atgal ir nužudysi savo senelį, tai negalėsi gimti ir užmušti savo senelio.
Niukomo paradoksas su permatoma dėžute gali būti panaudotas įrodyti prielaidos prieštaravimui, kad visada galima žinoti ateitį (esant laisvai valiai).
Bibliografija
- Nozick, Robert (1969), „Newcomb's Problem and Two principles of Choice“, in Essays in Honor of Carl G. Hempl, ed. Nicholas Rescher, Synthese Library (Dordrecht, Holland: D. Reidel), p 115.
- Gardner, Martin (1974), „Mathematical Games“, Scientific American, March 1974, p. 102; perspausdinta su papildymais ir bibliografija jo knygoje The Colossal Book of Mathematics (ISBN 0-393-02023-1)
- Campbell, Richmond and Lanning Sowden, ed. (1985), Paradoxes of Rationality and Cooperation: Prisoners' Dilemma and Newcomb's Problem, Vancouver: University of British Columbia Press. (šio paradokso aptarimų antologija su išsamia bibliografija)
- Levi, Isaac (1982), „A Note on Newcombmania“, Journal of Philosophy 79 (1982): 337-42. (straipsnis, nagrinėjantis šio paradokso populiarumą).
Šaltiniai
- Robert Nozick (1969). „Newcomb's Problem and Two Principles of Choice“ (PDF). In Rescher, Nicholas (red.). Essays in Honor of Carl G. Hempel. Springer. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-03-31.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nevkombo paradoksas, Kas yra Nevkombo paradoksas? Ką reiškia Nevkombo paradoksas?
Niukomo paradoksas paradoksas atsirandantis zaidime kai vienas is zaideju gali numatyti kito veiksmus IstorijaPirma karta Niukomo paradoksa aprase Viljamas Niukomas William Newcomb dirbes Kalifornijos universiteto Lorenso Livermoro laboratorijoje Tarp filosofu jį isplatino Robertas Nozikas Robert Nozick 1969 m Straipsnis sia tema pasirode Scientific American zurnale 1974 m Paradokso turinysDu asmenys Numatantis N ir Pasirenkantis P zaidzia tokį zaidima Ant stalo padetos dvi dezutes atidarytoje dezuteje 1000 Lt antroji dezute uzdaryta ji gali buti tuscia arba joje gali buti milijonas litu P nezino kas yra antrojoje dezuteje P renkasi ar gauti abieju dezuciu turinį ar tik uzdarytosios N is anksto numate ka isrinks P Jeigu P paims abi dezutes tai uzdarytaja dezute N paliks tuscia jeigu P isrinks tik ja tai N įdes į ja milijona litu P numano N veiksmus aprasytus auksciau bet nezino kokius sprendimus numate N siame zaidime Klausimas Ar P turi pasirinkti abi dezutes ar viena Jeigu N numate teisingai tai P issirinks tik uzdarytaja dezute ir laimes milijona litu Jei P paims abi dezutes uzdarytoji dezute bus tuscia o P islos tik 1000 Lt P nenori rizikuoti kad gautu tik 1000 Lt Taip galvodamas P turi visada rinktis uzdarytaja dezute Tuo momentu kai P pradeda rinktis dezuciu verte jau nustatyta Uzdarytosios dezutes verte jau nustatyta Zaidejo P akyse dezuciu verte negali buti keiciama Nepriklausomai nuo to ar uzdarytoji dezute pilna ar tuscia P padidina savo sansus islosti pasirinkdamas abi nes gali pasiimti abieju dezuciu turinį Vadovaudamasis tokia logika P turi visada pasirinkti abi dezutes R Nozikas 1969 m straipsnyje teigia kad dauguma apklaustu zmoniu pasirenka kurį nors is isvardintu sprendimu taciau viena ar kita sprendima pasirenka mazdaug po lygiai zmoniu ir dauguma siu zmoniu galvoja kad kitas pasirinkimas yra kvailas Zaidimu teorija neatsizvelgiant į laiko sugrazinimaAnalize is zaidimu teorijos poziciju yra akivaizdi Jeigu P nori padidinti pajamas o N padidinti numatyma tai Neso pusiausvyra nusistoves nes P visada pasirinks abi dezutes taip pat N visada numatys tokį ejima Galiausiai P visada gaus 1000 Lt o N gales numatyti ateitį Jei du zaidejai pakartos partija tai greitai nusistoves tokia pusiausvyra Zaidimu teorija atsizvelgiant į laiko sugrazinimaDabar pridedam papildoma salyga N gali numatyti ateitį Jis zino o ne speja kas atsitiks Kitaip sakant N gali sugrazinti laika ir automatiskai uzprogramuoja kaip sudeti pinigus P renkasi viena ar abi dezutes Laikas automatiskai atsiuncia sita informacija anksciau Jei pasirinks viena automatiskai į antra dezute bus įdetas 1 000 000 Lt jei bus pasirinktos abi dezutes į antra dezute nieko įdeta nebus Ka turi daryti P Ir vel matematiskai paaiskinimas yra paprastas Jei P pasirinks pirma dezute tai jos verte bus 1000 Lt Jei P pasirinks abi dezutes tai uzdaryta bus tuscia ir laimikis bus 1000 Lt Tokiu atveju pasirinkti pirma yra racionaliausia Bet galime numatyti kad rinktis abi dezutes yra geriau Kai P renkasi dezutes ju turinio keisti negalima todel antra dezute gali buti arba tuscia arba pilna Jei laikas pranes kad P pasirinks ne pirma dezute o abi tai N bus suklydes Ateities įvykiai negali buti praeities įvykiu priezastis todel pasirinkti abi dezutes yra geriau Filosofinis poziurisFilosofai siulo daug paradokso sprendimo budu kurie tiesiogines priezasties pasekmes Kai kurie teige racionalus asmuo issirinks 2 iracionalus 1 tad siame zaidime neracionalus zmogus laimi daugiau Kiti teige kad esant laiko elementui nebus laisvos valios o P padarys visada tai kas jam skirta Dar kita filosofu grupe patvirtino kad paradoksas parodo negalimuma atspeti ateitį Permatoma dezuteĮsivaizduokime kad uzdaryta dezute padaryta is stiklo Ka dabar turi daryti P Jei mato 1 000 000 Lt uzdarytoje dezuteje gali issirinkti abi dezutes ir pasiimti visus pinigus Jei pamatys uzdaryta dezute tuscia tai noredamas padaryti kiaulyste N issirinks tik pirma dezute tokiu budu įrodydamas zaidimo nereiksminguma Abiem atvejais veiksmai bus numatyti pries numatyma Prielaidos priestaraus pacios sau Tokia forma Niukomo paradoksas bus lygus senelio paradoksas Jeigu sugrįsi laiku atgal ir nuzudysi savo senelį tai negalesi gimti ir uzmusti savo senelio Niukomo paradoksas su permatoma dezute gali buti panaudotas įrodyti prielaidos priestaravimui kad visada galima zinoti ateitį esant laisvai valiai BibliografijaNozick Robert 1969 Newcomb s Problem and Two principles of Choice in Essays in Honor of Carl G Hempl ed Nicholas Rescher Synthese Library Dordrecht Holland D Reidel p 115 Gardner Martin 1974 Mathematical Games Scientific American March 1974 p 102 perspausdinta su papildymais ir bibliografija jo knygoje The Colossal Book of Mathematics ISBN 0 393 02023 1 Campbell Richmond and Lanning Sowden ed 1985 Paradoxes of Rationality and Cooperation Prisoners Dilemma and Newcomb s Problem Vancouver University of British Columbia Press sio paradokso aptarimu antologija su issamia bibliografija Levi Isaac 1982 A Note on Newcombmania Journal of Philosophy 79 1982 337 42 straipsnis nagrinejantis sio paradokso populiaruma SaltiniaiRobert Nozick 1969 Newcomb s Problem and Two Principles of Choice PDF In Rescher Nicholas red Essays in Honor of Carl G Hempel Springer Suarchyvuotas originalas PDF 2019 03 31