Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Straipsnis apie Palenkės vaivadijoje esantį Augustavo miestą Iki miesto įkūrimoBaltų genčių gyvenami plotai XII a Apie 9
Augustavo istorija
Straipsnis apie Palenkės vaivadijoje esantį Augustavo miestą.
Iki miesto įkūrimo
Apie 9 tūkst. metų pr. m. e. šalia Mėtos ežero būta žmonių gyvenvietės, kurioje pagal atliktus archeologinius kasinėjimus galima spėti gyveno trys šeimos. Kasinėjimų metu rasti titnago dirbiniai. Šiek tiek toliau nuo šios vietos apie IV ir III amžiuose pr. m. e. būta neolito laikų žmonių gyvenvietės. Apie VIII a. pr. m. e. į šias vietoves atsikraustė Baltų gentys. Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. 1283 m. jotvingius sumušė kryžiuočių ordinas ir užėmė šias žemes. 1392 m. Vytautas Didysis su savo kariuomene sugriovė kryžiuočių Metenburg pilį, kuri buvo šalia Mėtos upės. 1422 m. pasirašyta Melno taika, po kurios gyvenvietė oficialiai tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi. Gyvenvietė pirmąkart minima 1496 metais, nes šioje vietovėje prie Mėtos upės pradėti imti muito mokesčiai.
XVI a. - 1795 m.
1526 m. Jonas Radvila III gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp Lietuvos ir Prūsijos, Varšuvos ir Krokuvos. Pasak legendos miestas pavadintas Žygimanto Augusto garbei. 1546 m. karalienė Bona norėjo pavadinti gyvenvietę Zygmuntowo. 1557 m. miestui suteiktas Augustavo miesto herbas. 1561 m. gegužės 16 d. Žygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu. Iki Liublino unijos miestas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. 1569 m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius Mėtos upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje. Miestas sparčiai vystėsi XVII a. pradžioje (1580 m. mieste buvo 270 namai, XVII a. pradžioje jau 500 namų ir 2,500 gyventojų. 1656 m. po totoriai su Jono Kazimiero Vazos kariuomene nusiaubė miestą, žudė ir ėmė į nelaisvę vietinius gyventojus. 1674 m. mieste įsikūrė kahalas, žydų bendruomenė. XVII a. antrojoje pusėje miestą ištiko maras. 1700-1721 m. vyko Šiaurės karas, kurio metu per miestą ėjo įvairiausios kariuomenės LDK, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Saksų ir Brandenburgo. 1710 m. mieste siautėjo maras. XVIII a. antroje pusėje miesto atsigavimas siejamas su Lietuvos dvaro paiždininkiu Antanu Tyzenhauzu, kuris miesto apylinkėse statė naujas gamyklas ir bandė konkuruoti su netoliese esančiu Ščebros kurortu. Mieste neišliko XVIII a. pastatų.
1795 - 1914
1795 m. po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo miestas atiteko Prūsijos karalystei ir įėjo į Naujosios Rytų prūsijos regiono sudėtį. Čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. Apie 1800 m. pastatytas pirmasis miesto mūrinis namas. 1807 m. įėjo į Varšuvos hercogystės, o nuo 1815 m. Lenkijos karalystės sudėtį. 1808 m. miestas tapo Lomžos departamento centru. 1812 m. žygio į Rusiją metu pro miestą ėjo Napoleono kariuomenė. 1815 m. po Vienos kongreso miestas atiteko Lenkijos Kongreso karalystei ir tapo Augustavo vaivadijos centru. 1829 m. pastatytas Augustavo paštas. 1836 m. mieste pastatyta Augustavo miesto rotušė. 1837 m. sukūrus Augustavo vaivadiją, jos centras perkeltas į Suvalkus, Augustavas tapo apskrities centru Augustavo, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijoje. 1831 m. prasidėjo 1831 m. sukilimas, mieste ir apylinkėse vyko kautynės su Rusijos kariuomene. 1831 m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties Ostrolenka, vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties Raigardu gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą. Miesto prekybinę reikšmę pakėlė 1825–1839 m. iškastas Augustavo kanalas. Per 1863 m. sukilimą Augustavo miškuose veikė kelios sukilėlių rinktinės. 1866 m. Augustavo gubernija padalinta į Suvalkų guberniją ir Lomžos guberniją, miestas pateko į Suvalkų guberniją. 1891 m. mieste pastatytas Augustavo Caro Aleksandro III paminklas. XIX a. pabaigoje mieste architektas Henrikas Markonis sukūrė nemažai klasicistinio stiliaus pastatų. XIX a. mieste klestėjo kontrabanda dėl miesto artumo šalia Prūsijos. 1894 m. pradėta Rusijos kariuomenės kareivinių statyba. 1897 m. mieste pastatytas Augustavo Petro Bagrationo paminklas. XX a. pradžioje per Augustavą nutiestas geležinkelis į Gardiną. XX a. pradžioje mieste gyveno 13,000 žmonių.
Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Augustavo girioje vyko rusų ir vokiečių mūšiai. Pirmą kartą VIII vokiečių armijos III divizija Augustavą užėmė 1914 m. rugsėjo 16 d., tačiau kiek vėliau rusai miestą atsiėmė. Antrą kartą Augustavo miškai pagarsėjo 1915 m. vasario mėn., kai vokiečių VIII ir X armijos puolė pietvakarių Lietuvą. Tuomet Augustavo miškuose buvo apsupta didelė Rusijos kariuomenės dalis su XX pėstininkų korpusu. 1916 m. vokiečiai mieste pastatė didelę lentpjūvę.
Tarpukaris 1918-1939
1919 m. liepą Vokietijos kariuomenė pasitraukė iš miesto. Augustavas figūravo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1920 m. liepą rusams veržiantis į Lenkiją, lenkai atsitraukė ir iš jų okupuotos Suvalkų žemės. Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanalą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. Rugpjūčio 16 d. lenkų kariuomenė prieš Raudonąją armiją pradėjo kontrpuolimą. Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1920 m. rugpjūčio 28 d. Augustavas pateko į lenkų rankas. Kovoje su lenkų ulonais žuvę lietuviai kariai palaidoti Augustavo girioje, Plaskų valsčiaus Serski Laso kaimo kapinaitėse. 1921 m. mieste susikūrė Lenkijos kariuomenės . Lenkų valdžioje miestas tapo Baltstogės, vėliau Suvalkų vaivadijos centru. 1921 m. čia gyveno 8 300 gyv., 1934 m. apie 13 tūkst. gyventojų, 1939 m. 14,900 gyeventojų. 1921 m. mieste gyveno 2261 žydai, kurie sudarė 25,8% miesto gyventojų. Tarpukaro laikotarpiu mieste sparčiai vystėsi turizmo pramonė.
Antrasis pasaulinis karas 1939-1945
1939 m. rugsėjo 25 d. į miestą įžengė Raudonoji armija ir iki 1941 m. birželio 22 d. miestas priklausė Baltarusijos TSR, Augustavo rajonui. Per sovietų okupaciją buvo suiminėjami, tremiami ir žudomi vietiniai gyventojai, daugiausiai inteligentija, religinių struktūrų atstovai ir Lenkijos kariuomenės atstovai. 1941 m. birželio 22 d. miestą užėmė Vokietijos kariuomenė. 1941–1944 m. laikotarpiu miesto žydai buvo išvežti į Treblinkos koncentracijos stovykklą, mieste įkurtas žydų getas. Šiuo laikotarpiu miestas ir jo apylinkės neteko apie 18,000 gyventojų. Per antrąjį pasaulinį karą sugriauta apie 70% miesto pastatų.
Pokaris
1946 m. mieste gyveno apie 7,200 žmonių. Buvo toliau plėtojama turizmo pramonė. 1973 m. prie miesto prijungta nemažai aplinkinių gyvenviečių ir ežerų. 1975-1998 m. miestas priklausė Suvalkų vaivadijai. Nuo 1999 m. Augustavo apskričiai, Palenkės vaivadijai. Pokario laikotarpiu mieste pastatytos tabako ir batų gamyklos. Plėtojama vandens turizmo pramonė Augustavo kanale ir aplinkiniuose ežeruose. 2007 m. miestas šventė 450 miesto įkūrimo metines. Ta proga mieste buvo tvarkoma aplinka, remontuojamos gatvės, renovuojami namai, tvarkomos ežerų pakrantės ir įrenginėjami pėsčiųjų takai. Panaikinus sienos patikros punktą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos, mieste stipriai išaugo tranzitinio transporto srautai. 2007 m. norėta nukreipti šiuos srautus pastatant Augustavo aplinkkelį, bet dėl per didelio aplinkkelio poveikio aplinkai buvo nuspręsta jo nebestatyti
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Anatol Batura, Augustów i okolice, Białystok, Krajowa Agencja Wydawnicza, 1981 m.;
- Wojciech Batura, Andrzej Makowski, Jarosław Szlaszyński, Dzieje Augustowa: od założenia miasta do 1945 roku, Suwałki, Wydaw. Zbigniew J. Filipkowski, 1997 m., ISBN 83-86160-26-8
- Józef Maroszek, Arkadiusz Studniarek, Dzieje Trzciannego i obszaru gminy Trzcianne XV-XX wieku, Towarzystwo Miłośników Ziemi Trzciańskiej. 2004 m.;
- Tomasz Darmochwał: Północne Podlasie, wschodnie Mazowsze. Warszawa: Agencja "TD" – Wydawnictwo Turystyczne, 2003 m., ss. 86-92. ISBN 83-911266-3-3.
- Irena i Wojciech Baturowie, Po Ziemi Augustowskiej, Suwałki, Wydawnictwo "Hańcza", 1993 m., ISBN 83-900828-3-7
- Jerzy Antoniewicz (red.), Studia i materiały do dziejów Pojezierza Augustowskiego, Białystok, Białostockie Towarzystwo Naukowe, 1967 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Augustavo istorija, Kas yra Augustavo istorija? Ką reiškia Augustavo istorija?
Straipsnis apie Palenkes vaivadijoje esantį Augustavo miesta Iki miesto įkurimoBaltu genciu gyvenami plotai XII a Apie 9 tukst metu pr m e salia Metos ezero buta zmoniu gyvenvietes kurioje pagal atliktus archeologinius kasinejimus galima speti gyveno trys seimos Kasinejimu metu rasti titnago dirbiniai Siek tiek toliau nuo sios vietos apie IV ir III amziuose pr m e buta neolito laiku zmoniu gyvenvietes Apie VIII a pr m e į sias vietoves atsikrauste Baltu gentys Nuo VIII a pr m e iki XIX a siose vietovese gyveno lietuviams artima baltu tauta jotvingiai 1283 m jotvingius sumuse kryziuociu ordinas ir uzeme sias zemes 1392 m Vytautas Didysis su savo kariuomene sugriove kryziuociu Metenburg pilį kuri buvo salia Metos upes 1422 m pasirasyta Melno taika po kurios gyvenviete oficialiai tapo Lietuvos Didziosios kunigaikstystes dalimi Gyvenviete pirmakart minima 1496 metais nes sioje vietoveje prie Metos upes pradeti imti muito mokesciai XVI a 1795 m Zygimantas Augustas 1526 m Jonas Radvila III gyvenvieteje įkure smukle ir prekybos punkta nes gyvenviete buvo prekybos keliu sankryzoje tarp Lietuvos ir Prusijos Varsuvos ir Krokuvos Pasak legendos miestas pavadintas Zygimanto Augusto garbei 1546 m karaliene Bona norejo pavadinti gyvenviete Zygmuntowo 1557 m miestui suteiktas Augustavo miesto herbas 1561 m geguzes 16 d Zygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu Iki Liublino unijos miestas buvo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijoje 1569 m siena tarp Lenkijos ir Lietuvos nustacius Metos upe Augustavas atiteko Lenkijai nors miesto kapines liko Lietuvos puseje Miestas sparciai vystesi XVII a pradzioje 1580 m mieste buvo 270 namai XVII a pradzioje jau 500 namu ir 2 500 gyventoju 1656 m po totoriai su Jono Kazimiero Vazos kariuomene nusiaube miesta zude ir eme į nelaisve vietinius gyventojus 1674 m mieste įsikure kahalas zydu bendruomene XVII a antrojoje puseje miesta istiko maras 1700 1721 m vyko Siaures karas kurio metu per miesta ejo įvairiausios kariuomenes LDK Lenkijos Svedijos Rusijos Saksu ir Brandenburgo 1710 m mieste siautejo maras XVIII a antroje puseje miesto atsigavimas siejamas su Lietuvos dvaro paizdininkiu Antanu Tyzenhauzu kuris miesto apylinkese state naujas gamyklas ir bande konkuruoti su netoliese esanciu Scebros kurortu Mieste neisliko XVIII a pastatu 1795 1914Augustavo kanalas 1795 m po III Abieju Tautu Respublikos padalijimo miestas atiteko Prusijos karalystei ir įejo į Naujosios Rytu prusijos regiono sudetį Cia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras Apie 1800 m pastatytas pirmasis miesto murinis namas 1807 m įejo į Varsuvos hercogystes o nuo 1815 m Lenkijos karalystes sudetį 1808 m miestas tapo Lomzos departamento centru 1812 m zygio į Rusija metu pro miesta ejo Napoleono kariuomene 1815 m po Vienos kongreso miestas atiteko Lenkijos Kongreso karalystei ir tapo Augustavo vaivadijos centru 1829 m pastatytas Augustavo pastas 1836 m mieste pastatyta Augustavo miesto rotuse 1837 m sukurus Augustavo vaivadija jos centras perkeltas į Suvalkus Augustavas tapo apskrities centru Augustavo o nuo 1867 m Suvalku gubernijoje 1831 m prasidejo 1831 m sukilimas mieste ir apylinkese vyko kautynes su Rusijos kariuomene 1831 m po nesekmingu lenkams kautyniu ties Ostrolenka vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 kariu ties Raigardu geguzes 29 d sumuses rusu generola Sackena zygiuodamas į Lietuva perejo per Augustava Miesto prekybine reiksme pakele 1825 1839 m iskastas Augustavo kanalas Per 1863 m sukilima Augustavo miskuose veike kelios sukileliu rinktines 1866 m Augustavo gubernija padalinta į Suvalku gubernija ir Lomzos gubernija miestas pateko į Suvalku gubernija 1891 m mieste pastatytas Augustavo Caro Aleksandro III paminklas XIX a pabaigoje mieste architektas Henrikas Markonis sukure nemazai klasicistinio stiliaus pastatu XIX a mieste klestejo kontrabanda del miesto artumo salia Prusijos 1894 m pradeta Rusijos kariuomenes kareiviniu statyba 1897 m mieste pastatytas Augustavo Petro Bagrationo paminklas XX a pradzioje per Augustava nutiestas gelezinkelis į Gardina XX a pradzioje mieste gyveno 13 000 zmoniu Pirmasis pasaulinis karas 1914 1918Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui Augustavo girioje vyko rusu ir vokieciu musiai Pirma karta VIII vokieciu armijos III divizija Augustava uzeme 1914 m rugsejo 16 d taciau kiek veliau rusai miesta atsieme Antra karta Augustavo miskai pagarsejo 1915 m vasario men kai vokieciu VIII ir X armijos puole pietvakariu Lietuva Tuomet Augustavo miskuose buvo apsupta didele Rusijos kariuomenes dalis su XX pestininku korpusu 1916 m vokieciai mieste pastate didele lentpjuve Tarpukaris 1918 1939Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metu liepos 12 d Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį 1919 m liepa Vokietijos kariuomene pasitrauke is miesto Augustavas figuravo ir Lietuvos nepriklausomybes kovose 1920 m liepa rusams verziantis į Lenkija lenkai atsitrauke ir is ju okupuotos Suvalku zemes Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanala uzeme Lietuvos kariuomenes dalys Rugpjucio 16 d lenku kariuomene pries Raudonaja armija pradejo kontrpuolima Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradejo spausti ten buvusia Lietuvos apsauga Pagal 1920 m liepos 12 d Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį miestas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai 1920 m rugpjucio 28 d Augustavas pateko į lenku rankas Kovoje su lenku ulonais zuve lietuviai kariai palaidoti Augustavo girioje Plasku valsciaus Serski Laso kaimo kapinaitese 1921 m mieste susikure Lenkijos kariuomenes Lenku valdzioje miestas tapo Baltstoges veliau Suvalku vaivadijos centru 1921 m cia gyveno 8 300 gyv 1934 m apie 13 tukst gyventoju 1939 m 14 900 gyeventoju 1921 m mieste gyveno 2261 zydai kurie sudare 25 8 miesto gyventoju Tarpukaro laikotarpiu mieste sparciai vystesi turizmo pramone Antrasis pasaulinis karas 1939 19451939 m rugsejo 25 d į miesta įzenge Raudonoji armija ir iki 1941 m birzelio 22 d miestas priklause Baltarusijos TSR Augustavo rajonui Per sovietu okupacija buvo suiminejami tremiami ir zudomi vietiniai gyventojai daugiausiai inteligentija religiniu strukturu atstovai ir Lenkijos kariuomenes atstovai 1941 m birzelio 22 d miesta uzeme Vokietijos kariuomene 1941 1944 m laikotarpiu miesto zydai buvo isvezti į Treblinkos koncentracijos stovykkla mieste įkurtas zydu getas Siuo laikotarpiu miestas ir jo apylinkes neteko apie 18 000 gyventoju Per antrajį pasaulinį kara sugriauta apie 70 miesto pastatu PokarisSiuolaikinis Augustavas 1946 m mieste gyveno apie 7 200 zmoniu Buvo toliau pletojama turizmo pramone 1973 m prie miesto prijungta nemazai aplinkiniu gyvenvieciu ir ezeru 1975 1998 m miestas priklause Suvalku vaivadijai Nuo 1999 m Augustavo apskriciai Palenkes vaivadijai Pokario laikotarpiu mieste pastatytos tabako ir batu gamyklos Pletojama vandens turizmo pramone Augustavo kanale ir aplinkiniuose ezeruose 2007 m miestas svente 450 miesto įkurimo metines Ta proga mieste buvo tvarkoma aplinka remontuojamos gatves renovuojami namai tvarkomos ezeru pakrantes ir įrenginejami pesciuju takai Panaikinus sienos patikros punkta tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos mieste stipriai isaugo tranzitinio transporto srautai 2007 m noreta nukreipti siuos srautus pastatant Augustavo aplinkkelį bet del per didelio aplinkkelio poveikio aplinkai buvo nuspresta jo nebestatytiTaip pat skaitykiteAugustavas Augustavo istorijos kalendorius Augustavo kanalas Augustavo gaudynes LiteraturaAnatol Batura Augustow i okolice Bialystok Krajowa Agencja Wydawnicza 1981 m Wojciech Batura Andrzej Makowski Jaroslaw Szlaszynski Dzieje Augustowa od zalozenia miasta do 1945 roku Suwalki Wydaw Zbigniew J Filipkowski 1997 m ISBN 83 86160 26 8 Jozef Maroszek Arkadiusz Studniarek Dzieje Trzciannego i obszaru gminy Trzcianne XV XX wieku Towarzystwo Milosnikow Ziemi Trzcianskiej 2004 m Tomasz Darmochwal Polnocne Podlasie wschodnie Mazowsze Warszawa Agencja TD Wydawnictwo Turystyczne 2003 m ss 86 92 ISBN 83 911266 3 3 Irena i Wojciech Baturowie Po Ziemi Augustowskiej Suwalki Wydawnictwo Hancza 1993 m ISBN 83 900828 3 7 Jerzy Antoniewicz red Studia i materialy do dziejow Pojezierza Augustowskiego Bialystok Bialostockie Towarzystwo Naukowe 1967 m