Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Friedrichshafen G IIIFriedrischshafen G III ginkluotas stebėtojo kabinoje sumontuotu Bergman kulkosvaidžiuTipas vidutini

Friedrichshafen G.III

  • Pagrindinis puslapis
  • Friedrichshafen G.III
Friedrichshafen G.III
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Friedrichshafen G.III
Friedrischshafen G.III, ginkluotas stebėtojo kabinoje sumontuotu Bergman kulkosvaidžiu
Tipas vidutinis bombonešis
Gamintojas Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH
Kūrėjas
Pirmas skrydis 1917 m.
Pradėtas naudoti 1917 m.
Pagrindiniai naudotojai Luftstreitkräfte
Pagaminta vnt. ~734, iš jų
G.III
Friedrichshafen: 309
Daimler: 160
Hansa-Brandenburg: 75
G.IIIa
Friedrichshafen: ~100
Daimler: 70
Hansa-Brandenburg: ~20
Prototipas Friedrichshafen G.II

Friedrichshafen G.III (gamyklinis pavadinimas FF.45) buvo „G“ tipo vidutinis bombonešis, kurį suprojektavo ir gamino Volkietijos Imperijos įmonė „Flugzeugbau Friedrichshafen“. Pirmojo pasaulinio karo metais juos naudojo Vokietijos imperijos karinės oro pajėgos taktinėms ir ribotoms strateginėms bombardavimo operacijoms. Pasibaigus karui nemažai „Friedrichshafen“ bombonešių buvo pertvarkyti į transportinius orlaivius, keletas – į keleivinius lėktuvus. Vieną arba du šio tipo orlaivius naudojo ir Lietuvos karo aviacija.

Sukūrimas

Friedrichshafen G.IIIa buvo medinės konstrukcijos biplanas. Sparnai su mediniais lonžeronais, tarpusavyje sujungti spyriais ir plieninėmis atatampomis. Tik centrinė sparnus jungianti dalis turėjo iš plieno vamzdelių suvirintą lonžeroną. Priekinė sparnų briauna aptraukta klijuote, likusioji – nitrolaku impregnuota drobe. Liemens priekinė dalis – taip pat klijuote, už pilotų kabinų – drobe. Vairai suvirinti iš plonų vamzdelių, aptraukti drobe. Pagrindiniai važiuoklės ratai – su plieniniais spyruokliniais amortizatoriais. Uodegoje įtaisytas amortizuojantis ramstis. Kai kurie Friedrichshafen G. III a buvo su priekyje įtaisytu ratu.

Pagrindu 1917 m. pradžioje sukurtam G.III buvo nuo 1916 m. gamintas mažesnis ir lėtesnis Friedrichshafen modelis G.II. Nors vizualiai panašus į G.II, G.III buvo ilgesnis ir turėjo ilgesnius sparnus. Dėl to tarp sparnų esančių spyrių skaičių teko padidinti iki trijų porų kiekvienoje fiuzeliažo pusėje. G.III eksploatacijos patirtis atskleidė (vertimosi per nosį tupiant) tendenciją, keliančią mirtiną pavojų nosyje esančiai įgulai ir pilotui. Friedrichshafen inžinieriai šią problemą išsprendė po priekinio šaulio vieta sumontuodami papildomą važiuoklės ratą.

Į G.III buvo montuojami keturi 190 kW (260 AG) galios vienaeiliai šešių cilindrų vidaus degimo varikliai „Mercedes D.IVa".

Didesnė variklių galia leido padidinti keliamąją galią, dėl ko orlaivis galėjo pakelti iki 1000 kg bombų, nors tai smarkiai sumažino skrydžio nuotolį. Praktikoje bombų krovinys retai kada viršydavo 600 kg. Bombas buvo galima gabenti ir orlaivio viduje, tačiau dauguma jų buvo montuojamos ant nuimamų išorinių laikiklių. Dažniausiai naudotos supaprastintos , taip buvo naudojama specializuota amunicija, pavyzdžiui, .

Gamybos metu buvo sukurti du G.III variantai: G.IIIa ir G.IIIb.

Variantai

G.III gamybos užsakymus vykdė „Friedrichshafen“ (709 orlaivių), „Daimler“ (75 orlaiviai) ir „“ (280 orlaivių). Dauguma šių užsakymų buvo įvykdyti iki karo pabaigos.

Friedrichshafen G.IIIa

Šiame variante buvo montuojamas dėžės formos dvejų uodegos stabilizatorių blokas, pagerinęs orlaivio valdomumą skrendant vienu varikliu. Kita modifikacija numatė trečią 7,92 mm kulkosvaidį, skirtą kovoti su britų naktiniais naikintuvais. Pastarieji mėgdavo atakuoti vokiečių bombonešius iš apatinės pussferės, naudodamiesi tuo, kad bombonešio įgulai buvo sunku juos pastebėti, o bombonešio siluetas buvo gerai matomas naktiniame danguje. Šis kulkosvaidis buvo montuojamas šalia galinio kulkosvaidžio ant grindyse tvirtinamo stumdomo vamzdinio rėmo. Iš jo buvo šaudoma žemyn per mažą nuožulnų tunelį, išpjautą galinio fiuzeliažo apačioje.

Friedrichshafen G.IIIb

Paskutiniais karo metais „G.IIIa" gamyboje pakeitė modernizuotas modelis „G.IIIb". „G.IIIb" iš esmės buvo nedidelė modifikacija su perprojektuota galinio kulkosvaidžio vieta, kuri atviru praėjimu buvo sujungta su piloto kabina.

Friedrichshafen G.IIIa (Oef) 54 serija

„Friedrichshafen G.IIIa" licenciją įsigijo Austrijos ir Vengrijos aviacijos koncernas (vok. Luftfahrttruppe) „Oesterreichische Flugzeugfabrik“ AG (), tačiau projektas buvo nutrauktas dėl prieš planuotą gamybos pradžią pasibaigusio Pirmojo pasaulinio karo.

Konversijos į transporto ir keleivinius orlaivius

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos vyriausybė ir bent viena komercinė oro linijų bendrovė „Deutsche Luft-Reederei“ (DLR) Friedrichshafen G.III serijos orlaivius naudojo gabenti paštui, svarbiems kroviniams ir atsitiktiniams keleiviams įvairiomis kryptimis, įskaitant tolimus skrydžius į Ukrainą.

Šiuo tikslu standartinis bombonešis, paprastai G.IIIa arba G.IIIb, buvo modifikuojamas, išmontuojant ginkluotę ir vietoje galinio kulkosvaidžio lizdo sumontuojant krovinių skyrių. Kai kuriuose DLR orlaiviuose vietoje galinio kulkosvaidžio lizdo buvo įrengiamas įstiklintas keleivių salonas. Versalio sutartimi sąjungininkai uždraudė naudoti visus šiuos lėktuvus.

Naudojimas

G.III serijos modeliai karo pabaigoje sudarė didelę Luftstreitkräfte bombonešių pajėgų dalį. G.III serijos bombonešiai buvo daugiausiai naudojami Vakarų fronte, kur jie pasiekdavo didelį efektą. Friedrichshafen G.III / IIIa buvo gausiausias vokiečių bombonešių tipas ir jie buvo atsakingi už didžiausią dalį žalos, kurią padarė Vokietijos bombonešių pajėgos. Bombonešiai Friedrichshafen buvo naudojami atakoms prieš taktinius taikinius sąjungininkų užnugaryje ir strateginiams oro reidams prieš didžiuosius miestus, tokius kaip Paryžius. Kiek žinoma, Friedrichshafen bombonešiai niekada nedalyvavo strateginiuose oro reiduose prieš Didžiąją Britaniją. Reidai prieš Britaniją buvo atliekami išskirtinai Gotha G. IV ir G.V vidutiniais bombonešiais, sunkiaisiais bombonešiais ir Zeppelin dirižabliais.

G.III buvo mėgstamas karinių įgulų dėl savo keliamosios galios, patikimumo ir tvirtumo. Dėl tų pačių savybių Friedrichshafen G.III / IIIa per savo trumpą pokario karjerą tapo populiarus ir tarp komercinių operatorių tiek kaip krovininis, tiek ir kaip keleivinis orlaivis.

Lietuvoje

Lietuvos kariuomenės 1919 m. lapkričio 23 d. ties Radviliškiu iš bermontininkų atkovotame traukinyje tarp kitų karinių lėktuvų buvo vienas bombonešis Friedrichshafen G.IIIa.

1920 m. kovo 3 d. netoli Kauno Lietuvos kariuomenė apšaudė ir privertė nusileisti sieną pažeidusį G.III, kuriuo iš Maskvos į Šveicariją buvo skraidinamas 1918 m. sausio 14 d, per pasikėsinimą į Leniną sužeisas Vokietijos komunistinio judėjimo lyderis . Konfiskuotas aplaužytas lėktuvas buvo atiduotas remontuoti į Karo aviacijos dirbtuves. Atstatytą lėktuvą 1921 m. gegužės 21 d. ore išbandė Lietuvos karo aviacijos samdytas lakūnas . Orlaivis buvo eksploatuojamas iki avarijos 1923 m. liepos mėn. Daugumoje išlikusių nuotraukų šis orlaivis yra be numerio. Yra keletas nuotraukų, kuriose užfiksuotas „lietuviškas“ G.III su dvigubu kryžiumi ir numeriu „23“, kitose – su numeriu „236“.

1927 m. Karo aviacijos dirbtuvėse iš atsarginių dalių buvo pastatytas dar vienas Friedrichshafen G.IIIa. Jis gavo numerį 21 ir buvo eksploatuojamas bent iki 1930 m.

Avarijos ir katastrofos

1920 m. kovo 3 d. apšaudytas nuo žemės priverstinai tūpdamas Linksmakalnio (Aleksoto) aerodrome pievoje prie Kauno tvirtovės IX forto nukrito ir apsivertė Vokietijos aviakompanijos DLR (vok. Deutsche Luft – Reederei) į pašto lėktuvą perdirbtas bombonešis G.III su kroviniu ir keleiviais nelegaliai skridęs iš Maskvos į Berlyną. Pilotai ir keleiviai nenukentėjo.

1923 m. liepos 13 dieną tuo laiku ėjęs Mokomosios eskadrilės vado pareigas aviacijos kapitonas Antanas Gustaitis su Friedrichshafen G. III pasikvietė paskraidyti aerodrome buvusius bičiulius – lakūnus , , , Mykolą Mačioką ir Grigorijų tHeidrikį. 200 metrų aukštyje atliekant posūkį orlaivis pateko į ir sudužo. Buvusieji lėktuve tik nežymiai susižalojo. Vienų šaltinių tegimu, po avarijos lėktuvo nepavyko suremontuoti, visgi labai tikėtina, kad dalis jo agregatų buvo panaudota 1927 m. rugpjūčio mėn. Karo aviacijos dirbtuvėse A. Bliumentalio iniciatyva pastatytam „lietuviškam“ G.III.

Operatoriai

 Vokietijos imperija

  • Luftstreitkrafte

 Lietuva

  • Lietuvos karinės oro pajėgos – 2 orlaiviai, iš kurių vienas (Nr. 236) skraidė 1920–1923 m.

 Lenkija

  •  – 2 arba 3 orlaiviai, naudoti 1920 m. Lenkijos ir Sovietų karo metu

 Švedija

  • Švedijos karinės oro pajėgos

Specifikacijos (Friedrichshafen G.III)

  • Įgula: 3: pilotas, mechanikas-šaulys, šaulys
  • Ilgis: 12,65 m
  • Sparno mojis: 23,85 m
  • Aukštis: 4,14 m
  • Sparnų plotas: 95,0 m²
  • Svoris:
    • tuščio: 2 371 kg
    • maksimalus kilimo : 3 795 kg
  • Varikliai: du 190 kW (260 AG) galios šešių cilindrų vienaeiliai vandeniu aušinami stūmokliniai vidaus degimo varikliai „Mercedes D.IVa"
  • Maksimalus greitis: 140 km/h (87 mylios per valandą, 76 mazgai)
  • Skrydžio nuotolis: 525 km (326 mylios, 283 jūrmylės)
  • Skrydžio trukmė: 5 valandos
  • Skrydžio lubos: 4.500 m (14.800 pėdų)

Ginkluotė

  • Kulkosvaidžiai: paprastai 2-3 × 7,92 mm kulkosvaidžiai "Parabellum MG14" , naudojantys šovinius.
  • Bombos: įvairūs 12,5 kg, 50 kg, 100 kg, 300 kg ar 1.000 kg ar oro minų deriniai, kurių maksimalus svoris sudarė iki 1 000 kg.

Taip pat skaitykite

Panašaus laikotarpio, paskirties, konstrukcijos orlaiviai

  • Gotha G.V
  • AEG G.V

Literatūra

  • (EN) Batchelor, John; Lowe, Malcolm V. (2005). The complete encyclopedia of flight (reprint ed.). Chartwell Books. ISBN 9789036616003.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1995). Windsock datafile 51 : AEG G. IV. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-68-5.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1995). Windsock datafile 65 : Friedrichshafen G.III / G.IIIa. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-97-9.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1995). Windsock datafile Special : Gotha!. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-57-X.
  • (LT) Friedrichshafen G. III a, Plieno sparnai.
  • (EN) Haddow, G.W.; Grosz, Peter M. (1988). The German Giants – The German R-Planes 1914–1918 (3rd ed.). London: Putnam. ISBN 0-85177-812-7.
  • (EN) Fredette, Raymond H. (1991). The sky on fire : the First Battle of Britain, 1917–1918. Washington D.C.: University of Alabama Press. ISBN 1-56098-016-8.
  • (EN) Imrie, Alex (1971). Pictorial History of the German Army Air Service 1914–1918. Chicago.
  • (EN) Harvey, Arnold D. (1993). Collision of empires : Britain in three world wars, 1793–1945. London: Hambledon Press. ISBN 1-85285-078-7.
  • (LT) Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4

Išnašos

  1. Friedrichshafen G. III a, Plieno sparnai.
  2. Gamybos skaičiai pateikiami: Groz (1994, 1995, 1997)
  3. Vokiečių bombonešių efektyvumą I Pasauliniame kare liudija daug šaltinių: Imrie (1971), Groz (1988, 1994, 1995, 1997), Fredette (1991).
  4. Nors ir ne tokie mirtini, kaip II Pasaulinio karo bombonešiai, I Pasauliniame kare bombonešiai atliko nemažai daug žalos padariusių antskrydžių. Vienas pavyzdys – 1918 m. rugpjūčio 11 d. antskrydis prieš britų II bazės mechanikos depą, kurio metu buvo sunaikinta daugiau nei 20 tūkst. automobilių skirtų dalių. Tai buvo maždaug pusė visų britų Vakarų fronte turėtų motorinių sausumos transporto priemonių. (Harvey, 1993, P.401). Finansinė nuostolių išraiška buvo 1,25 mln. svarų ir buvo lygi visiems I pasaulinio karo metu vykdytų antskrydžių prieš Britaniją padarytiems nuostoliams. (Imrie 1991, p.6).
  5. Peter Cooksley,German bombers of World War I in action, Squadron/Signal No.173, ISBN 0-89747-416-3, p.16.
  6. Antskrydžių istoriją žr. Fredette (1991) ir Groz et. al (1988).
  7. G.III/G.IIIa keliamoji galia buvo 1235/1500 kg, G.IV – 730 kg, AEG G.IV – 1235 kg. Groz (1994 P.15, 1995 P.36, 1997 P.31).
  8. Žr. paieška LIMIS duomenų bazėje: https://www.limis.lt/greita-paieska/rezultatai/-/exhibitList/form?query=friedrichshafen&searchOnlySimpleMetadata=false&searchOnlyWithImages=false&searchInExhibits=true&searchInArchives=true&searchInLibraries=true&searchInAudioVideo=true&searchInPhotos=true&s_tab=&s_id=6SJgnOqmmrwFgKW6&backUrl=https%3a%2f%2fwww.limis.lt%2fgreita-paieska%2f-%2fexhibitSearchFast%2fform&listDisplayMode=simple&_exhibitListportlet_WAR_limiskportlet_searchType=&page=1&rowsOnPage=48 Archyvuota kopija 2022-07-20 iš Wayback Machine projekto.
  9. Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4
  10. Friedrichshafen G. III a, http://www.plienosparnai.lt/page.php?853
  11. Skrydžio nuotolis tuometiniuose dokumentuose ne visuomet buvo nurodomas. Vietoje to buvo žymima maksimali skrydžio trukmė, pvz. '5 valandos'. Ji dažnai buvo padidinama montuojant papildomus kuro bakus.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 20:56

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Friedrichshafen G.III, Kas yra Friedrichshafen G.III? Ką reiškia Friedrichshafen G.III?

Friedrichshafen G IIIFriedrischshafen G III ginkluotas stebetojo kabinoje sumontuotu Bergman kulkosvaidziuTipas vidutinis bombonesisGamintojas Flugzeugbau Friedrichshafen GmbHKurejasPirmas skrydis 1917 m Pradetas naudoti 1917 m Pagrindiniai naudotojai LuftstreitkraftePagaminta vnt 734 is ju G III Friedrichshafen 309 Daimler 160 Hansa Brandenburg 75 G IIIa Friedrichshafen 100 Daimler 70 Hansa Brandenburg 20Prototipas Friedrichshafen G II Friedrichshafen G III gamyklinis pavadinimas FF 45 buvo G tipo vidutinis bombonesis kurį suprojektavo ir gamino Volkietijos Imperijos įmone Flugzeugbau Friedrichshafen Pirmojo pasaulinio karo metais juos naudojo Vokietijos imperijos karines oro pajegos taktinems ir ribotoms strateginems bombardavimo operacijoms Pasibaigus karui nemazai Friedrichshafen bombonesiu buvo pertvarkyti į transportinius orlaivius keletas į keleivinius lektuvus Viena arba du sio tipo orlaivius naudojo ir Lietuvos karo aviacija SukurimasFriedrichshafen G IIIa buvo medines konstrukcijos biplanas Sparnai su mediniais lonzeronais tarpusavyje sujungti spyriais ir plieninemis atatampomis Tik centrine sparnus jungianti dalis turejo is plieno vamzdeliu suvirinta lonzerona Priekine sparnu briauna aptraukta klijuote likusioji nitrolaku impregnuota drobe Liemens priekine dalis taip pat klijuote uz pilotu kabinu drobe Vairai suvirinti is plonu vamzdeliu aptraukti drobe Pagrindiniai vaziuokles ratai su plieniniais spyruokliniais amortizatoriais Uodegoje įtaisytas amortizuojantis ramstis Kai kurie Friedrichshafen G III a buvo su priekyje įtaisytu ratu Pagrindu 1917 m pradzioje sukurtam G III buvo nuo 1916 m gamintas mazesnis ir letesnis Friedrichshafen modelis G II Nors vizualiai panasus į G II G III buvo ilgesnis ir turejo ilgesnius sparnus Del to tarp sparnu esanciu spyriu skaiciu teko padidinti iki triju poru kiekvienoje fiuzeliazo puseje G III eksploatacijos patirtis atskleide vertimosi per nosį tupiant tendencija keliancia mirtina pavoju nosyje esanciai įgulai ir pilotui Friedrichshafen inzinieriai sia problema issprende po priekinio saulio vieta sumontuodami papildoma vaziuokles rata Į G III buvo montuojami keturi 190 kW 260 AG galios vienaeiliai sesiu cilindru vidaus degimo varikliai Mercedes D IVa Didesne varikliu galia leido padidinti keliamaja galia del ko orlaivis galejo pakelti iki 1000 kg bombu nors tai smarkiai sumazino skrydzio nuotolį Praktikoje bombu krovinys retai kada virsydavo 600 kg Bombas buvo galima gabenti ir orlaivio viduje taciau dauguma ju buvo montuojamos ant nuimamu isoriniu laikikliu Dazniausiai naudotos supaprastintos taip buvo naudojama specializuota amunicija pavyzdziui Gamybos metu buvo sukurti du G III variantai G IIIa ir G IIIb VariantaiFriedrichshafen G IIIa po karo eksponuotas Jungtineje Karalysteje G III gamybos uzsakymus vykde Friedrichshafen 709 orlaiviu Daimler 75 orlaiviai ir 280 orlaiviu Dauguma siu uzsakymu buvo įvykdyti iki karo pabaigos Friedrichshafen G IIIa Siame variante buvo montuojamas dezes formos dveju uodegos stabilizatoriu blokas pagerines orlaivio valdomuma skrendant vienu varikliu Kita modifikacija numate trecia 7 92 mm kulkosvaidį skirta kovoti su britu naktiniais naikintuvais Pastarieji megdavo atakuoti vokieciu bombonesius is apatines pussferes naudodamiesi tuo kad bombonesio įgulai buvo sunku juos pastebeti o bombonesio siluetas buvo gerai matomas naktiniame danguje Sis kulkosvaidis buvo montuojamas salia galinio kulkosvaidzio ant grindyse tvirtinamo stumdomo vamzdinio remo Is jo buvo saudoma zemyn per maza nuozulnu tunelį ispjauta galinio fiuzeliazo apacioje Friedrichshafen G IIIbSuduzes Friedrichshafen G III 1918 m Vokietijos pavasario kampanija 1918 m kovas liepa Paskutiniais karo metais G IIIa gamyboje pakeite modernizuotas modelis G IIIb G IIIb is esmes buvo nedidele modifikacija su perprojektuota galinio kulkosvaidzio vieta kuri atviru praejimu buvo sujungta su piloto kabina Friedrichshafen G IIIa Oef 54 serija Friedrichshafen G IIIa licencija įsigijo Austrijos ir Vengrijos aviacijos koncernas vok Luftfahrttruppe Oesterreichische Flugzeugfabrik AG taciau projektas buvo nutrauktas del pries planuota gamybos pradzia pasibaigusio Pirmojo pasaulinio karo Konversijos į transporto ir keleivinius orlaivius Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos vyriausybe ir bent viena komercine oro liniju bendrove Deutsche Luft Reederei DLR Friedrichshafen G III serijos orlaivius naudojo gabenti pastui svarbiems kroviniams ir atsitiktiniams keleiviams įvairiomis kryptimis įskaitant tolimus skrydzius į Ukraina Siuo tikslu standartinis bombonesis paprastai G IIIa arba G IIIb buvo modifikuojamas ismontuojant ginkluote ir vietoje galinio kulkosvaidzio lizdo sumontuojant kroviniu skyriu Kai kuriuose DLR orlaiviuose vietoje galinio kulkosvaidzio lizdo buvo įrengiamas įstiklintas keleiviu salonas Versalio sutartimi sajungininkai uzdraude naudoti visus siuos lektuvus NaudojimasFriedrichshafen G III G III serijos modeliai karo pabaigoje sudare didele Luftstreitkrafte bombonesiu pajegu dalį G III serijos bombonesiai buvo daugiausiai naudojami Vakaru fronte kur jie pasiekdavo didelį efekta Friedrichshafen G III IIIa buvo gausiausias vokieciu bombonesiu tipas ir jie buvo atsakingi uz didziausia dalį zalos kuria padare Vokietijos bombonesiu pajegos Bombonesiai Friedrichshafen buvo naudojami atakoms pries taktinius taikinius sajungininku uznugaryje ir strateginiams oro reidams pries didziuosius miestus tokius kaip Paryzius Kiek zinoma Friedrichshafen bombonesiai niekada nedalyvavo strateginiuose oro reiduose pries Didziaja Britanija Reidai pries Britanija buvo atliekami isskirtinai Gotha G IV ir G V vidutiniais bombonesiais sunkiaisiais bombonesiais ir Zeppelin dirizabliais G III buvo megstamas kariniu įgulu del savo keliamosios galios patikimumo ir tvirtumo Del tu paciu savybiu Friedrichshafen G III IIIa per savo trumpa pokario karjera tapo populiarus ir tarp komerciniu operatoriu tiek kaip krovininis tiek ir kaip keleivinis orlaivis LietuvojeLietuvos karo aviacijos Friedrichshafen G IIIa Nr 21 Kauno aerodrome 1927 m Lietuvos kariuomenes 1919 m lapkricio 23 d ties Radviliskiu is bermontininku atkovotame traukinyje tarp kitu kariniu lektuvu buvo vienas bombonesis Friedrichshafen G IIIa 1920 m kovo 3 d netoli Kauno Lietuvos kariuomene apsaude ir priverte nusileisti siena pazeidusį G III kuriuo is Maskvos į Sveicarija buvo skraidinamas 1918 m sausio 14 d per pasikesinima į Lenina suzeisas Vokietijos komunistinio judejimo lyderis Konfiskuotas aplauzytas lektuvas buvo atiduotas remontuoti į Karo aviacijos dirbtuves Atstatyta lektuva 1921 m geguzes 21 d ore isbande Lietuvos karo aviacijos samdytas lakunas Orlaivis buvo eksploatuojamas iki avarijos 1923 m liepos men Daugumoje islikusiu nuotrauku sis orlaivis yra be numerio Yra keletas nuotrauku kuriose uzfiksuotas lietuviskas G III su dvigubu kryziumi ir numeriu 23 kitose su numeriu 236 1927 m Karo aviacijos dirbtuvese is atsarginiu daliu buvo pastatytas dar vienas Friedrichshafen G IIIa Jis gavo numerį 21 ir buvo eksploatuojamas bent iki 1930 m Avarijos ir katastrofos1920 m kovo 3 d greta Kauno avarija aviakompanijos Deutsche Luft Rederei Friedrichshafen G IIIa 1920 m kovo 3 d apsaudytas nuo zemes priverstinai tupdamas Linksmakalnio Aleksoto aerodrome pievoje prie Kauno tvirtoves IX forto nukrito ir apsiverte Vokietijos aviakompanijos DLR vok Deutsche Luft Reederei į pasto lektuva perdirbtas bombonesis G III su kroviniu ir keleiviais nelegaliai skrides is Maskvos į Berlyna Pilotai ir keleiviai nenukentejo 1923 m liepos 13 diena tuo laiku ejes Mokomosios eskadriles vado pareigas aviacijos kapitonas Antanas Gustaitis su Friedrichshafen G III pasikviete paskraidyti aerodrome buvusius biciulius lakunus Mykola Macioka ir Grigoriju tHeidrikį 200 metru aukstyje atliekant posukį orlaivis pateko į ir suduzo Buvusieji lektuve tik nezymiai susizalojo Vienu saltiniu tegimu po avarijos lektuvo nepavyko suremontuoti visgi labai tiketina kad dalis jo agregatu buvo panaudota 1927 m rugpjucio men Karo aviacijos dirbtuvese A Bliumentalio iniciatyva pastatytam lietuviskam G III OperatoriaiLietuvos karo aviacijos Friedrichshafen G IIIa po avarijos prie Zagariskiu kaimo 1923 m liepos 13 d Vokietijos imperija Luftstreitkrafte Lietuva Lietuvos karines oro pajegos 2 orlaiviai is kuriu vienas Nr 236 skraide 1920 1923 m Lenkija 2 arba 3 orlaiviai naudoti 1920 m Lenkijos ir Sovietu karo metu Svedija Svedijos karines oro pajegosSpecifikacijos Friedrichshafen G III Friedrichshafen G III aprasymas JAV kariniame zinyneĮgula 3 pilotas mechanikas saulys saulysIlgis 12 65 m Sparno mojis 23 85 m Aukstis 4 14 m Sparnu plotas 95 0 m Svoris tuscio 2 371 kg maksimalus kilimo 3 795 kgVirs Anglijos numusto vokieciu bombonesio variklis Mercedes D IVVarikliai du 190 kW 260 AG galios sesiu cilindru vienaeiliai vandeniu ausinami stumokliniai vidaus degimo varikliai Mercedes D IVa Maksimalus greitis 140 km h 87 mylios per valanda 76 mazgai Skrydzio nuotolis 525 km 326 mylios 283 jurmyles Skrydzio trukme 5 valandos Skrydzio lubos 4 500 m 14 800 pedu Ginkluote Kulkosvaidziai paprastai 2 3 7 92 mm kulkosvaidziai Parabellum MG14 naudojantys sovinius Bombos įvairus 12 5 kg 50 kg 100 kg 300 kg ar 1 000 kg ar oro minu deriniai kuriu maksimalus svoris sudare iki 1 000 kg Taip pat skaitykitePanasaus laikotarpio paskirties konstrukcijos orlaiviai Gotha G V AEG G VLiteratura EN Batchelor John Lowe Malcolm V 2005 The complete encyclopedia of flight reprint ed Chartwell Books ISBN 9789036616003 EN Grosz Peter M 1995 Windsock datafile 51 AEG G IV Berkhamsted Albatros Productions ISBN 0 948414 68 5 EN Grosz Peter M 1995 Windsock datafile 65 Friedrichshafen G III G IIIa Berkhamsted Albatros Productions ISBN 0 948414 97 9 EN Grosz Peter M 1995 Windsock datafile Special Gotha Berkhamsted Albatros Productions ISBN 0 948414 57 X LT Friedrichshafen G III a Plieno sparnai EN Haddow G W Grosz Peter M 1988 The German Giants The German R Planes 1914 1918 3rd ed London Putnam ISBN 0 85177 812 7 EN Fredette Raymond H 1991 The sky on fire the First Battle of Britain 1917 1918 Washington D C University of Alabama Press ISBN 1 56098 016 8 EN Imrie Alex 1971 Pictorial History of the German Army Air Service 1914 1918 Chicago EN Harvey Arnold D 1993 Collision of empires Britain in three world wars 1793 1945 London Hambledon Press ISBN 1 85285 078 7 LT Ramoska Gytis Lektuvai pagaminti Kaune Plieno sparnai Nr 4IsnasosFriedrichshafen G III a Plieno sparnai Gamybos skaiciai pateikiami Groz 1994 1995 1997 Vokieciu bombonesiu efektyvuma I Pasauliniame kare liudija daug saltiniu Imrie 1971 Groz 1988 1994 1995 1997 Fredette 1991 Nors ir ne tokie mirtini kaip II Pasaulinio karo bombonesiai I Pasauliniame kare bombonesiai atliko nemazai daug zalos padariusiu antskrydziu Vienas pavyzdys 1918 m rugpjucio 11 d antskrydis pries britu II bazes mechanikos depa kurio metu buvo sunaikinta daugiau nei 20 tukst automobiliu skirtu daliu Tai buvo mazdaug puse visu britu Vakaru fronte turetu motoriniu sausumos transporto priemoniu Harvey 1993 P 401 Finansine nuostoliu israiska buvo 1 25 mln svaru ir buvo lygi visiems I pasaulinio karo metu vykdytu antskrydziu pries Britanija padarytiems nuostoliams Imrie 1991 p 6 Peter Cooksley German bombers of World War I in action Squadron Signal No 173 ISBN 0 89747 416 3 p 16 Antskrydziu istorija zr Fredette 1991 ir Groz et al 1988 G III G IIIa keliamoji galia buvo 1235 1500 kg G IV 730 kg AEG G IV 1235 kg Groz 1994 P 15 1995 P 36 1997 P 31 Zr paieska LIMIS duomenu bazeje https www limis lt greita paieska rezultatai exhibitList form query friedrichshafen amp searchOnlySimpleMetadata false amp searchOnlyWithImages false amp searchInExhibits true amp searchInArchives true amp searchInLibraries true amp searchInAudioVideo true amp searchInPhotos true amp s tab amp s id 6SJgnOqmmrwFgKW6 amp backUrl https 3a 2f 2fwww limis lt 2fgreita paieska 2f 2fexhibitSearchFast 2fform amp listDisplayMode simple amp exhibitListportlet WAR limiskportlet searchType amp page 1 amp rowsOnPage 48 Archyvuota kopija 2022 07 20 is Wayback Machine projekto Ramoska Gytis Lektuvai pagaminti Kaune Plieno sparnai Nr 4 Friedrichshafen G III a http www plienosparnai lt page php 853 Skrydzio nuotolis tuometiniuose dokumentuose ne visuomet buvo nurodomas Vietoje to buvo zymima maksimali skrydzio trukme pvz 5 valandos Ji daznai buvo padidinama montuojant papildomus kuro bakus

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Juozas Katilius

  • Liepa 19, 2025

    Juozas Jokimas

  • Liepa 19, 2025

    Juozas Bičkūnas

  • Liepa 19, 2025

    Juozapaitis

  • Liepa 19, 2025

    Juodkrantės civilinės kapinės

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje