Molėtų rajono savivaldybė administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose Aukštaitijos etnografiniame regione Cent

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Aukštaitijos etnografiniame regione. Centras – Molėtai.

Molėtų rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Utenos apskritis

Administracinis centras

Molėtai

Seniūnijų skaičius

11

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Saulius Jauneika

Gyventojų

17 222

Plotas

1 368 km²

Tankumas

13 žm./km²

Aukščiausia vieta

228 m

Tinklalapis

moletai.lt

Vikiteka

Molėtų rajono savivaldybėVikiteka

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.

Geografija

Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Aukštaičių aukštumoje. Didžiausias aukštis – 228 m, prie Kojeliškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra apie -4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.

Krašto gamta – ledynmečio padarinys, kraštas vaizdingas, tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų (Molėtų rajono ežerai, didžiausi – Stirniai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, Aiseto ir Asvejos dalys), ošia žali pušynai, į kuriuos vasarą susirenka daug turistų. Pro rajoną teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai).

Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6 proc. savivaldybės teritorijos; didžiausi – , . Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.

Molėtų rajono savivaldybei priklauso:

Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys,
Žalvarių geologinis draustinis,
Kamastos kraštovaizdžio draustinis,
Baldono geomorfologinis draustinis,
Malkėstaičio hidrografinis draustinis,
Virintos hidrografinis draustinis.

Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurktiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).

Baltieji Lakajai
Kertuojos piliakalnis

Istorija

	Molėtų rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Miškų, ežerų turtingose Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš mūsų erą. Kauno istorijos muziejuje yra medžiagos apie naujojo akmens amžiaus (4000–2000 m. pr. m. e.) kaimų stovyklas Kulionyse (Inturkės seniūnija) ir Vorėnuose (Suginčių seniūnija). Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų (Balninkų seniūnija), Avilčių (Alantos seniūnija) ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai, kuriuose kasinėjant randama žmonių kaulų, namų apyvokos ir kitų daiktų.

Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.

1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. B1-2 įkurtos 48 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	942		32 apylinkės
1954 m. (Išsamiau)			17 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1000	37 123	16 apylinkių	1 miestas (Molėtai)
1963 m. (Išsamiau)			18 apylinkių
1967 m.	1375	36 400
1970 m. (Išsamiau)	1400	34 582	18 apylinkių	1 miestas
1972 m. (Išsamiau)	1375		16 apylinkių	1 miestas, 5 miesteliai (Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis), 819 kaimų, 30 kaimų dalių, 133 viensėdžiai
1976 m. (Išsamiau)	1368	31 900	15 apylinkių	1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 28 kaimų dalys, 133 viensėdžiai
1979 m. (Išsamiau)		31 208	13 apylinkių	1 miestas, 986 kaimo vietovės
1986 m. (Išsamiau)	1368		12 apylinkių	1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 111 viensėdžių
1989 m. (Išsamiau)	1368	27 324	11 apylinkių	1 miestas, 921 kaimo vietovė
2001 m. (Išsamiau)	1368	25 387	11 kaimo seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 794 kaimai, 107 viensėdžiai, 27 kaimų dalys
2009 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų ir 48 seniūnaitijos	1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 100 viensėdžių
2011 m. (Išsamiau)		20 700	11 seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 98 viensėdžiai
2016 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 100 viensėdžių
2020 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	890 gyvenviečių, tarp jų – 1 miestas, 5 miesteliai, 6 herbinės gyvenvietės
2021 m. (Išsamiau)		17 222	11 seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 601 kaimas, 34 viensėdžiai

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2007 m.

2011 m.^sur.

2017 m.

2021 m.^sur.

37 123

34 582

31 208

27 324

25 387

23 540

20 700

18 444

17 222

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 20 700 žmonės:

Lietuviai – 90% (18623);
Lenkai – 6,34% (1313);
Rusai – 2,52% (521);
Baltarusiai – 0,22% (45);
Ukrainiečiai – 0,11% (22);
Vokiečiai – 0,08% (17);
Kiti – 0,77% (159).

2001 m. gyveno 25 387 žmonės:

Lietuviai – 88,29% (22413);
Lenkai – 8,09% (2053);
Rusai – 2,82% (717);
Baltarusiai – 0,23% (59);
Ukrainiečiai – 0,13% (32);
Vokiečiai – 0,04% (9);
Kiti – 0,41% (104).

Pagal tikybą

Romos katalikai – 88,1 %
stačiatikiai – 1,0 %
sentikiai – 0,9 %
kiti – 0,3 %
netikintys/nenurodė – 9,6 %

Gyvenvietės

Alanta

Balninkai

Dubingiai

Giedraičiai

Inturkė

Joniškis

Mindūnai

MOLĖTAI

Suginčiai

Toliejai

Videniškiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Molėtai;
5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
928 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Molėtai – 5782
Alanta – 773
Giedraičiai – 553
Suginčiai – 342
Toliejai – 281
Videniškiai – 280
Joniškis – 245
Balninkai – 238
Inturkė – 237
Verbiškės – 230

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):

Alantos seniūnija (Alanta),
Balninkų seniūnija (Balninkai),
Čiulėnų seniūnija (Toliejai),
Dubingių seniūnija (Dubingiai),
Giedraičių seniūnija (Giedraičiai),
Inturkės seniūnija (Inturkė),
Joniškio seniūnija (Joniškis),
Luokesos seniūnija (Molėtai),
Mindūnų seniūnija (Mindūnai),
Suginčių seniūnija (Suginčiai),
Videniškių seniūnija (Videniškiai).

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Molėtų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Makovas, Lenkija, nuo 1998 m.
, Vokietija, nuo 2006 m.
Ludza, Latvija, nuo 2012 m.
Ungenis, Moldova, nuo 2012 m.
, Ukraina, nuo 2017 m.
, Sakartvelas, nuo 2019 m.

Molėtai – Baltijos miestų sąjungos narys.

Švietimas ir ugdymas

Molėtų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Aukštaitijos profesinio rengimo centras
Alantos gimnazija
Balninkų pagrindinė mokykla
Čiulėnų pagrindinė mokykla
Dubingių pagrindinė mokykla
Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla
Inturkės pagrindinė mokykla
Kijėlių specialusis ugdymo centras
Kuolakasių pagrindinė mokykla
Molėtų gimnazija
Molėtų pagrindinė mokykla
Molėtų rajono Joniškio vidurinė mokykla
Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai
Skudutiškio pagrindinė mokykla
Suginčių vidurinė mokykla
Videniškių pagrindinė mokykla
Žalvarių pagrindinė mokykla

Ekonomika

Visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,3% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).Svarbiausios pramonės šakos – maisto (mėsos, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės „Lelija“ Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Yra statybos bendrovių („Molesta“, „Lakaja“, „Melinga“). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 47% savivaldybės teritorijos ploto, iš jų 81% – ariamoji žemė, 17% – pievos ir natūralios ganyklos, 2% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 5,4 ha, 49,8% pasėlių užima javai, 29,2% – daugiametės žolės, 12,1% – bulvės. 2006 m. pagaminta 1,2% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,6% pieno). Veisiama 1,6% visą Lietuvoje veisiamų galvijų (0,1% karvių), 5,5% avių, 2,4% arklių, 1,1% ožkų, 0,8% kiaulių (2007 m.).

Per metus apsilanko apie 150 000 turistų, iš jų – 2 000 iš užsienio. Per Molėtų rajono savivaldybės teritoriją eina plentas Vilnius–Utena. Molėtų aerodromas yra Radžiūnuose.

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
„Molėtų savivaldybė - Apie rajoną“. moletai.lt. 2016-04-01. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-13. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.
Molėtų rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-19).
Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.
Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Tarptautinis bendradarbiavimas^{[neveikianti nuoroda]}, Molėtų rajono savivaldybė, 2022-07-20. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.
Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.

Nuorodos

Molėtų rajono savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2005-08-24 iš Wayback Machine projekto.
Molėtų kraštas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Molėtų žinios (Laikraštis Molėtų krašto žmonėms)
Vilnis (Molėtų krašto laikraštis)

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.

[moletai-3] „Molėtų savivaldybė - Apie rajoną“. moletai.lt. 2016-04-01. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-13. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.

[4] Molėtų rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-19).

[5] Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.

[6] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[7] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).

[8] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)

[9] Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).

[10] RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).

[11] Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

[12] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[13] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

[14] Tarptautinis bendradarbiavimas^{[neveikianti nuoroda]}, Molėtų rajono savivaldybė, 2022-07-20. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.

[15] Molėtų rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 371 psl.