Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Cisleitanija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Cisleitanija (vok. Zisleithanien, Cisleithanien) – neoficialus Austrijos-Vengrijos austriškosios dalies pavadinimas.
Po dualistinės monarchijos sukūrimo oficialus austriškosios dalies pavadinimas buvo gana sudėtingas – Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder („Karalystės ir žemės, atstovaujamos imperijos taryboje (reichsrate)“). Kadangi austriškoji valstybės dalis užėmė dualistinės valstybės dalį į vakarus nuo Leitos upės, ji pradėta neoficialiai vadinti Cisleitanija. Transleitanija vadinta teritorija už Leitos upės (žiūrint iš Austrijos), t. y. Vengrijos karalystė.
Provincijos
Cisleitaniją sudarė 15 karūnos žemių, kurios turėjo atstovus reichsrate (Cisleitanijos parlamentas):
| Žemė | Sostinė |
|---|---|
| Aukštutinė Austrija (Oberösterreich) | Lincas (Linz) |
| (Bukowina) | Černovcai (Czernowitz) |
| (Küstenland) | Triestas (Triest) |
| Čekijos karalystė (Böhmen) | Praha (Prag) |
| (Dalmatien) | Splitas (Spalato) |
| Forarlbergas (Vorarlberg) | Bregencas (Bregenz) |
| Galicija ir Lodomerija (Galizien und Lodomerien) | Lvovas (Lemberg) |
| Karintijos kunigaikštystė (Kärnten) | Klagenfurtas (Klagenfurt) |
| Karniolos kunigaikštystė (Krain) | Liubliana (Laibach) |
| (Mähren) | Brno (Brünn) |
| Silezijos kunigaikštystė (Schlesien) | Opava (Troppau) |
| Štirijos kunigaikštystė (Steiermark) | Gracas (Graz) |
| Tirolio grafystė (Tirol) | Insbrukas (Innsbruck) |
| (Salzburg) | Zalcburgas (Salzburg) |
| Žemutinė Austrija (Niederösterreich) | Viena (Wien) |
Politika
Kiekviena karūno žemė turėjo regioninį parlamentą (Landtag), kuris siųsdavo atstovus į reichsratą iki 1873 m., kai buvo įvesta visuotinė rinkimų teisė besiremianti klasiniais skirtumais (aukštesnė klasės rinkimuose turėjo didesnę įtaką).
Reichratas (498 nariai) buvo nacionalistinės kovos tarp imperijos vokiečių ir slavų (ypač čekų) arena. Iš pradžių dominavo vokiečiai, tačiau po 1807 m. rinkimų reformos, vokiečiai prarado daugumą.
Federacinių klausimų (finansai, gynyba) sprendimui reichsratas skyrė 60 narių delegaciją, kuri šiuos klausimus aptarinėjo su imperatoriumi.
Politinių sprendimų priėmimas dažnai buvo neįmanomas dėl įtemptų santykių tarp skirtingų tautų atstovų. Nuo 1909 m. imperatorius valdė autokratiškai per imperatoriaus įsakymus.
Reichsrato veikla buvo nutraukta 1914 m. kovą ir reichsratas nesusirinko iki 1916 m., kai imperatoriumi tapo Karolis I.
Etninė gyventojų sudėtis (1910 m.)
| Tautybė | % iš visų Cisleitanijos gyventojų |
|---|---|
| vokiečiai | 33 % |
| čekai | 22 % |
| lenkai | 15 % |
| rusinai | 12 % |
| slovėnai | 5 % |
| italai | 3 % |
| kroatai ir serbai | 3 % |
| kiti | 7 % |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Cisleitanija, Kas yra Cisleitanija? Ką reiškia Cisleitanija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Cisleitanija vok Zisleithanien Cisleithanien neoficialus Austrijos Vengrijos austriskosios dalies pavadinimas Po dualistines monarchijos sukurimo oficialus austriskosios dalies pavadinimas buvo gana sudetingas Die im Reichsrat vertretenen Konigreiche und Lander Karalystes ir zemes atstovaujamos imperijos taryboje reichsrate Kadangi austriskoji valstybes dalis uzeme dualistines valstybes dalį į vakarus nuo Leitos upes ji pradeta neoficialiai vadinti Cisleitanija Transleitanija vadinta teritorija uz Leitos upes ziurint is Austrijos t y Vengrijos karalyste ProvincijosCisleitanija sudare 15 karunos zemiu kurios turejo atstovus reichsrate Cisleitanijos parlamentas Austrijos Vengrijos zemelapis Cisleitanija 1 Bohemija 2 Bukovina 3 Karintija 4 Karniola 5 Dalmatija 6 Galicija 7 Austrijos pakrante 8 Zemutine Austrija 9 Moravija 10 Salcburgas 11 Silezija 12 Stirija 13 Tirolis 14 Aukstutine Austrija 15 Forarlbergas Transleitanija 16 Vengrija 17 Kroatija ir Slavonija 18 Bosnija ir HercegovinaCisleitanijos karunos zemes Zeme SostineAukstutine Austrija Oberosterreich Lincas Linz Bukowina Cernovcai Czernowitz Kustenland Triestas Triest Cekijos karalyste Bohmen Praha Prag Dalmatien Splitas Spalato Forarlbergas Vorarlberg Bregencas Bregenz Galicija ir Lodomerija Galizien und Lodomerien Lvovas Lemberg Karintijos kunigaikstyste Karnten Klagenfurtas Klagenfurt Karniolos kunigaikstyste Krain Liubliana Laibach Mahren Brno Brunn Silezijos kunigaikstyste Schlesien Opava Troppau Stirijos kunigaikstyste Steiermark Gracas Graz Tirolio grafyste Tirol Insbrukas Innsbruck Salzburg Zalcburgas Salzburg Zemutine Austrija Niederosterreich Viena Wien PolitikaKiekviena karuno zeme turejo regioninį parlamenta Landtag kuris siusdavo atstovus į reichsrata iki 1873 m kai buvo įvesta visuotine rinkimu teise besiremianti klasiniais skirtumais aukstesne klases rinkimuose turejo didesne įtaka Reichratas 498 nariai buvo nacionalistines kovos tarp imperijos vokieciu ir slavu ypac ceku arena Is pradziu dominavo vokieciai taciau po 1807 m rinkimu reformos vokieciai prarado dauguma Federaciniu klausimu finansai gynyba sprendimui reichsratas skyre 60 nariu delegacija kuri siuos klausimus aptarinejo su imperatoriumi Politiniu sprendimu priemimas daznai buvo neįmanomas del įtemptu santykiu tarp skirtingu tautu atstovu Nuo 1909 m imperatorius valde autokratiskai per imperatoriaus įsakymus Reichsrato veikla buvo nutraukta 1914 m kova ir reichsratas nesusirinko iki 1916 m kai imperatoriumi tapo Karolis I Etnine gyventoju sudetis 1910 m Tautybe is visu Cisleitanijos gyventojuvokieciai 33 cekai 22 lenkai 15 rusinai 12 slovenai 5 italai 3 kroatai ir serbai 3 kiti 7