Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Transilvanijos kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Transilvanijos kunigaikštystė (veng. Erdélyi Fejedelemség, rumun. Principatul Transilvaniei) − 1570−1867 m. vasalinė valstybė, egzistavusi Transilvanijos plynaukštėje ir aplinkinėse teritorijose.
| Erdélyi Fejedelemség Transilvanijos kunigaikštystė | |||||
| Vengrijos karalystės dalis (1570-1711) Osmanų imperijos vasalė (1570-1661) Habsburgų monarchijos dalis (1711-1867) | |||||
| |||||
| |||||
| Transilvanija (balta) XVII a. pab. | |||||
| Sostinė | Alba Julija 1570–1692, Sibiu 1692–1791, 1848–1861, Klužas-Napoka 1791–1848, 1861–1867 | ||||
| Kalbos | lotynų, vengrų, rumunų | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | ||||
| Transilvanijos kunigaikščiai | |||||
| 1570-1571 (pirmas) | Jonas Zigmantas Zapojajis | ||||
| 1848–1867 (paskutinis) | Pranciškus Juozapas I | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Įkūrimas | 1570 m., 1570 | ||||
| - Autonomijos panaikinimas | 1867 m. | ||||
Didžiausio išsiplėtimo laikais ji apėmė teritorijas dabartinėje vakarų Rumunijoje (Transilvanijos, Krišanijos, Maramurešo, Banato regionai) bei Vengrijos rytinį pakraštį. Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Transilvanija (plačiąja prasme).
Įkūrimas
Būsimosios Transilvanijos kunigaikštystės teritorijos paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą sudarė vakarinę Dakijos dalį ir buvo apgyvendinta dakų genčių. Po to, kai II a. nukariavo Romos imperija, teritorija priklausė . Vėliau, iki pat X a. čia nesusikūrė pastovesnis politinis vienetas, o regionas tapo klajoklių tautų migracijos kelyje. Svarbesnės etninės grupės, kontroliavusios regioną šiuo permainingu laikotarpiu buvo gotai, hunai, herulai, avarai, madjarai.
Nuo XI a. Transilvanija buvo įtraukta į Vengrijos karalystės įtakos zoną, tačiau ilgą laiką (XII-XVI a.) turėjo autonomiją kaip . Po vengrams nesėkmingo 1526 m. Mohačo mūšio Osmanų imperija nukariavo centrines Vengrijos teritorijas, o likusios sritys paskendo pilietiniame kare. Tuometinis Transilvanijos vaivada Jonas Zapojajis priešinosi habsburgų dinastijos atėjimui į Vengrijos sostą, o tai lėmė Vengrijos suskilimą į (kurią valdė Habsburgas ) ir Rytų Vengriją, kur karaliumi išrinktas Jonas Zapojajis, o vėliau - jo sūnus Jonas Zigmantas.
1570 m. Spejerio sutartimi Jonas Zigmantas atsisakė Vengrijos sosto, už tai gaudamas Transilvanijos kunigaikščio (lot. princeps Transsylvaniae) titulą. Ta pačia sutartimi Transilvanijos kunigaikštystė pripažinta Vengrijos dalimi (lot. partium regni Hungariae). Kadangi Transilvanijos įkūrimas didele dalimi buvo paremtas Osmanų imperijos, ši kunigaikštystė tuo pačiu pripažino Osmanų valdžią.
Aukso amžius
1570 m. mirus pirmajam Transilvanijos kunigaikščiui, valdžioje įsitvirtino Batorų giminė. Svarbiausi tarp jų buvo Steponas Batoras, vėliau tapęs Abiejų Tautų Respublikos karaliumi, ir Žigmondas Batoras. 1598-1606 m. kunigaikštystėje tris kartus sostą užėmė Šventosios Romos Imperijos imperatorius , kuris šalyje pradėjo germanizacijos politiką. Po to valdžia sugrįžo vietos giminėms. Svarbiausios XVII a. valdžiusios giminės buvo , , . Per visą tą laiką kunigaikštystė išlaikė dvigubą vasalitetą: būdama Vengrijos dalimi, ji kartu pripažino ir Osmanų valdžią.
Nepaisant politinės priklausomybės, XVI-XVII a. sutapo su Transilvanijos aukso amžiumi. Jos kunigaikščiai sėkmingai išsprendė dėl Reformacijos kilusias religines dilemas. Šalis tapo viena tolerantiškiausių valstybių Europoje, kur sėkmingai klestėjo katalikų, liuteronų, kalvinistų, unitaristų bendruomenės.
Nepaisant to, kad kunigaikštystėje gyveno didžioji dalis rumuniškai kalbančių gyventojų, oficialiai ji buvo laikoma (lot. Unio Trium Nationum), o tris tautas sudarė trys luomai: vengriškai kalbanti diduomenė, saksai miestiečiai ir vengrų valstiečiai . Rumunai valstiečiai, būdami ortodoksais, neturėjo jokių teisių, nedalyvavo šalies valdyme.
Habsburgų valdžioje
1661 m. Transilvanija oficialiai pasiskelbė atsiskirianti nuo Osmanų imperijos. Pasinaudodama Osmanų nusilpimu, ji gavo daug naujų teritorijų, įskaitant Krišaną, Banatą, Tačiau nuo to laiko šalies valdžioje vis labiau įsigalėjo to meto regioniniai lyderiai - Habsburgai, tuo metu jau viešpatavę Vengrijos karalystėje. Po 1683 m. Osmanams nesėkmingo , Habsburgai vis labiau kišosi į Transilvanijos reikalus. Leopoldas I 1690 m. pirmasis pasiskelbė Transilvanijos kunigaikščiu, bet jau 1704 m. valdžią vėl paėmė Rakociai. 1711 m. Habsburgai galutinai įsitvirtino kunigaikštystės soste, ir ji tapo Habsburgų monarchijos dalimi.
Habsburgai Transilvanijoje skyrė vietininkus, ir šalyje pradėta unifikuota Austrijos imperialistinė politika. Todėl realiai Transilvanija tapo tiesiog provincija. 1867 m. sukūrus , nominali kunigaikštystės autonomija buvo galutinai panaikinta, ir jos teritorijos galutinai inkorporuotos į Vengrijos karalystę.
Teritorijos kitimas
- 1570-1672 m.
- 1673-1713 m.
- 1713-1812 m.
- 1829-1856 m.
- 1856-1859 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Transilvanijos kunigaikštystė, Kas yra Transilvanijos kunigaikštystė? Ką reiškia Transilvanijos kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Transilvanijos kunigaikstyste veng Erdelyi Fejedelemseg rumun Principatul Transilvaniei 1570 1867 m vasaline valstybe egzistavusi Transilvanijos plynauksteje ir aplinkinese teritorijose Erdelyi Fejedelemseg Transilvanijos kunigaikstysteVengrijos karalystes dalis 1570 1711 Osmanu imperijos vasale 1570 1661 Habsburgu monarchijos dalis 1711 1867 1570 1867 Veliava HerbasLocation ofTransilvanija balta XVII a pab Sostine Alba Julija 1570 1692 Sibiu 1692 1791 1848 1861 Kluzas Napoka 1791 1848 1861 1867Kalbos lotynu vengru rumunuValdymo forma MonarchijaTransilvanijos kunigaiksciai 1570 1571 pirmas Jonas Zigmantas Zapojajis 1848 1867 paskutinis Pranciskus Juozapas IEra Viduramziai Įkurimas 1570 m 1570 Autonomijos panaikinimas 1867 m Didziausio issipletimo laikais ji apeme teritorijas dabartineje vakaru Rumunijoje Transilvanijos Krisanijos Maramureso Banato regionai bei Vengrijos rytinį pakrastį Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Transilvanija placiaja prasme ĮkurimasBusimosios Transilvanijos kunigaikstystes teritorijos paskutiniaisiais amziais pries musu era sudare vakarine Dakijos dalį ir buvo apgyvendinta daku genciu Po to kai II a nukariavo Romos imperija teritorija priklause Veliau iki pat X a cia nesusikure pastovesnis politinis vienetas o regionas tapo klajokliu tautu migracijos kelyje Svarbesnes etnines grupes kontroliavusios regiona siuo permainingu laikotarpiu buvo gotai hunai herulai avarai madjarai Nuo XI a Transilvanija buvo įtraukta į Vengrijos karalystes įtakos zona taciau ilga laika XII XVI a turejo autonomija kaip Po vengrams nesekmingo 1526 m Mohaco musio Osmanu imperija nukariavo centrines Vengrijos teritorijas o likusios sritys paskendo pilietiniame kare Tuometinis Transilvanijos vaivada Jonas Zapojajis priesinosi habsburgu dinastijos atejimui į Vengrijos sosta o tai leme Vengrijos suskilima į kuria valde Habsburgas ir Rytu Vengrija kur karaliumi isrinktas Jonas Zapojajis o veliau jo sunus Jonas Zigmantas 1570 m Spejerio sutartimi Jonas Zigmantas atsisake Vengrijos sosto uz tai gaudamas Transilvanijos kunigaikscio lot princeps Transsylvaniae titula Ta pacia sutartimi Transilvanijos kunigaikstyste pripazinta Vengrijos dalimi lot partium regni Hungariae Kadangi Transilvanijos įkurimas didele dalimi buvo paremtas Osmanu imperijos si kunigaikstyste tuo paciu pripazino Osmanu valdzia Aukso amziusBalkanai 1683 m 1570 m mirus pirmajam Transilvanijos kunigaiksciui valdzioje įsitvirtino Batoru gimine Svarbiausi tarp ju buvo Steponas Batoras veliau tapes Abieju Tautu Respublikos karaliumi ir Zigmondas Batoras 1598 1606 m kunigaikstysteje tris kartus sosta uzeme Sventosios Romos Imperijos imperatorius kuris salyje pradejo germanizacijos politika Po to valdzia sugrįzo vietos giminems Svarbiausios XVII a valdziusios gimines buvo Per visa ta laika kunigaikstyste islaike dviguba vasaliteta budama Vengrijos dalimi ji kartu pripazino ir Osmanu valdzia Nepaisant politines priklausomybes XVI XVII a sutapo su Transilvanijos aukso amziumi Jos kunigaiksciai sekmingai issprende del Reformacijos kilusias religines dilemas Salis tapo viena tolerantiskiausiu valstybiu Europoje kur sekmingai klestejo kataliku liuteronu kalvinistu unitaristu bendruomenes Nepaisant to kad kunigaikstysteje gyveno didzioji dalis rumuniskai kalbanciu gyventoju oficialiai ji buvo laikoma lot Unio Trium Nationum o tris tautas sudare trys luomai vengriskai kalbanti diduomene saksai miestieciai ir vengru valstieciai Rumunai valstieciai budami ortodoksais neturejo jokiu teisiu nedalyvavo salies valdyme Habsburgu valdzioje1661 m Transilvanija oficialiai pasiskelbe atsiskirianti nuo Osmanu imperijos Pasinaudodama Osmanu nusilpimu ji gavo daug nauju teritoriju įskaitant Krisana Banata Taciau nuo to laiko salies valdzioje vis labiau įsigalejo to meto regioniniai lyderiai Habsburgai tuo metu jau viespatave Vengrijos karalysteje Po 1683 m Osmanams nesekmingo Habsburgai vis labiau kisosi į Transilvanijos reikalus Leopoldas I 1690 m pirmasis pasiskelbe Transilvanijos kunigaiksciu bet jau 1704 m valdzia vel paeme Rakociai 1711 m Habsburgai galutinai įsitvirtino kunigaikstystes soste ir ji tapo Habsburgu monarchijos dalimi Habsburgai Transilvanijoje skyre vietininkus ir salyje pradeta unifikuota Austrijos imperialistine politika Todel realiai Transilvanija tapo tiesiog provincija 1867 m sukurus nominali kunigaikstystes autonomija buvo galutinai panaikinta ir jos teritorijos galutinai inkorporuotos į Vengrijos karalyste Teritorijos kitimas1570 1672 m 1673 1713 m 1713 1812 m 1829 1856 m 1856 1859 m