Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonas Kazimieras Vaza lenk Jan II Kazimierz Waza 1609 m kovo 22 d 1672 m gruodžio 16 d Lenkijos karalius Jonas II Kazimi
Jonas Kazimieras Vaza
Jonas Kazimieras Vaza (lenk. Jan II Kazimierz Waza; 1609 m. kovo 22 d. – 1672 m. gruodžio 16 d.) – Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648–1668 m.), Zigmanto Vazos sūnus. Jo valdymo laikotarpiu Abiejų Tautų Respublika prarado dideles teritorijas kovose su Rusija, Švedija, totoriais ir kazokais. Atsisakęs sosto išvyko į Prancūziją, kur ir mirė.
| Jonas Kazimieras Vaza | |
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Vazų dinastija | |
| Gimė | 1609 m. kovo 22 d. Krokuva, Lenkija |
| Mirė | 1672 m. gruodžio 16 d. (63 metai) Neveras, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Vavelio katedra |
| Tėvas | Zigmantas Vaza |
| Motina | Konstancija Habsburgaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | (1611–1667) |
| Vaikai | Marija Ona Terezė (1650–1651) Jonas Zigmantas (1652–1652) |
| Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1648 m. - 1668 m. (~20 metų) |
| Pirmtakas | Vladislovas Vaza |
| Įpėdinis | Mykolas Kaributas Višnioveckis |
| Vikiteka | Jonas Kazimieras Vaza |
| Parašas | |
Jonas Kazimieras Vaza ir jo elekcija
ATR jau valdė ne vienas Vazų šeimos atstovas, ji laikyta sava dinastija, todėl apie kitus kandidatus negalvota. Reikėjo tik išspręsti ginčą tarp dviejų sosto siekiančių Vladislovo brolių: ir Jono Kazimiero Vazos. Abu jie nebuvo niekuo pasižymėję, tačiau Jonas Kazimieras Vaza 1646 m. kovo 26 d. buvo paskirtas kardinolu (1647 m. gruodį arba pagal kitus šaltinius 1648 m. liepos 6 d. šio titulo atsisakė). Todėl įgijo daugiau šalininkų, už jį pasisakė ir kazokų vadas B. Chmelnickis. Jonas Kazimieras Vaza 1648 m. lapkričio 20 d. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Karo su Maskva 1654–1667 m. pradžia
Kazokų pasidavimas Maskvai
Jonui Kazimierui Vazai nesisekė malšinti kazokų sukilimo. Lenkijoje jie pasiekdavo net Lvovą, o Lietuvoje – net Pinską ir Mozyrių. Keletą tokių užpuolimų Lietuva pati atrėmė ir net padėjo lenkams. Pagaliau 1651 m. kazokai buvo sumušti. B. Chmelnickis nesitenkino gindamas kazokų teises ir pravoslavų tikėjimą, jis siekė sukurti atskirą Ukrainos valstybę. Tam pasiekti pasidavė turkų sultono globai, o 1653 m. Maskvos carui Aleksiejui I Romanovui (rus. Алексей Михайлович), kuris sutiko turėti net 60.000 kazokų kariuomenę, o jų etmonu paskyrė B. Chmelnickį.
Pradžia karo su Maskva
Caro sutikimas priimti į savo gretas kazokus reiškė Polianovkos taikos sulaužymą. 1654 m. gegužės 18 d. viena caro kariuomenė ėmė veržtis į Lietuvą, o kita su kazokais į Lenkiją. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila nepajėgė sulaikyti rusų. Buvo užimtas vienas miestas po kito – Smolenskas (1654 m. rugsėjo 23 d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas. Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet nesurinkęs bajorijos išvyko į Lenkiją, nieko nenuveikęs. Lietuva buvo palikta likimo valiai. Žiemos šalčiai buvo sulaikę Maskvos kariuomenę, bet 1655 m. ji vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą. J. Radvila su 5000 karių paliko Vilnių ir pasitraukė į Kėdainius. Jis spėjo išsivežti iš Vilniaus tik iždą ir sudeginti tiltą per Nerį. Rusai 1655 m. liepos 30 d. užėmė miestą be kovos. Tai buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai priešas užėmė jos sostinę (nuo kryžiuočių laikų ji nebuvo net pulta). Tuo metu miestas buvo turtingas ir gražus. Nieko tokio savo tėvynėje nematę rusai ėmė baisiai jį plėšti ir naikinti. Visos brangenybės buvo gabenamos į Maskvą. Ten buvo išvežti net ponų rūmų baldai, išplėšti bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose esantys kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės. Šių plėšimų metu mieste kilo gaisras, trukęs net 17 dienų ir sunaikinęs beveik viską, kas dar buvo likę neišplėšta.[reikalingas šaltinis]
Karas su švedais ir Kėdainių sutartis
Karo pradžia
Štumsko padarytų paliaubų laikas baigėsi 1661 m. Bet Švedijoje įvyko permainų. Gustavo II Adolfo (Gustav II Adolf) duktė Kristina atsisakė sosto. Sostas atiteko Karoliu X Gustavui, Gustavo II Adolfo sesers Kotrynos Vazos ir Vokietijos Cveibriukeno (Zweibrücken) kunigaikščio Jono Kazimiero (Johann Kasimir) sūnui. Jis sostą ketino gauti vedęs Kristiną, tačiau to neprireikė. Jaunutis karalius troško pasižymėti kare. Tikėdamasis lengvai laimėti, Karolis X Gustavas 1655 m. liepos 10 d. staiga su dvejomis armijomis per Prūsiją įsiveržė į Lenkiją, o kita, organizuojama Livonijoje ir vadovaujama generolo M. Gardžio (Magnus Gabriel De la Gardie), turėjo įsiveržti į Lietuvą. Lenkijoje švedams pasisekė, – bajorija pasidavė be mūšio (ties Uiste, liepos 25 d.). Švedai netrukus užėmė didžiąją dalį Lenkijos, kitą dalį buvo užėmę rusai su kazokais, o karalius Jonas Kazimieras Vaza pabėgo į Austrijos Sileziją.
Kėdainių sutartis
| Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Pirmieji Karolio X pasisekimai Lenkijoje įvyko tuo metu, kai caro kariuomenė artinosi prie Vilniaus ir pagaliau jį užėmė. Lietuva buvo palikta savo pačios likimui. Nei iš karaliaus nei iš lenkų ji negalėjo gauti jokios paramos. Jos apsauga turėjo rūpintis patys Lietuvos ponai, o visų pirma etmonas Jonušas Radvila. Caro kariuomenei dar tebesiartinant prie Vilniaus, jis kartu su savo pusbroliu (1620–1669 m.) ir Vilniaus vyskupu Jurgiu Tiškevičiumi (1596–1656 m.) kreipėsi į Švedų kariuomenės vadą, generolą M. Gardį, siūlydami sąjungą prieš rusus ir prašydamas paramos. M. Gardys sutiko ir su kariuomene įžengė į Lietuvą. Jam atėjus į Kėdainius, 1655 m. spalio 20 d. buvo sukviesta bajorija, kuri pasirašė sąjungos su Švedija aktą. Tuo aktu buvo nutraukiama unija su Lenkija ir užmezgami tokie pat ryšiai su Švedija. Jonas Kazimieras Vaza, nedavęs Lietuvai jokios paramos, tuo aktu pašalinamas nuo sosto ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu skelbiamas Švedų karalius Karolis X Gustavas. Švedai už tai turėjo padėti atsiimti Maskvos caro užkariautas žemes. Bet Švedai neįvertino unijos su Lietuva. Jų karalius į Kėdainių aktą nieko neatsakė, o švedų kariuomenė ėmė šeimininkauti Lietuvoje ne kaip sąjungininkų, bet kaip okupantų kariuomenė.
Švedų karo pabaiga ir 1660 m. Olivos taika
Lenkijoje prieš švedus sukilo visas kraštas, – ne tik bajorija, bet ir valstiečiai. Generolas M. Gardys su kariuomene buvo iškviestas iš Lietuvos į Lenkiją. Lietuvoje liko tik mažos švedų jėgos. Tuo tarpu ir Lietuvos bajorija kaskart vis labiau ėmė bruzdėti prieš švedus. Pagaliau ir čia kilo smarkus partizaninis karas ir mažesni švedų būreliai buvo naikinami. 1655 m. gruodžio 31 d. mirus J. Radvilai, niekas jau nebegynė unijos su švedais, ir jų likučiai greitai buvo išvyti iš Lietuvos. Kovos su švedais Lenkijoje ėjo dar gana ilgai. Mirus Karoliui X Gustavui (1660 m. vasario 13 d.) pagaliau švedai buvo išvyti ir iš Lenkijos, o tų pačių metų gegužės 3 d. Olivoje, netoli Gdansko Lenkijoje, buvo padaryta amžinosios taikos sutartis (Olivos taika). Jonas Kazimieras Vaza sutiko atsisakyti nuo švedų karaliaus titulo, o Švedija sutiko grąžinti Lietuvai Lenkijai dalį Livonijos (Latgalą). Iš jos buvo sudaryta vadinamoji Livonijos vaivadija. Karas su Švedija buvo baigtas, bet nebuvo baigtas karas su Maskva.
Karo su Maskva pabaiga ir 1667 m. Andrusovo taika
1656 m. buvo padarytos paliaubos su Maskva. Bet kai 1658 m., Maskvos globa nusivylęs, B. Chmelnickio įpėdinis I. Vigovskis (ukr. Іван Виговський), su kazokais pasidavė Jonui Kazimierui Vazai, karas su Maskva vėl prasidėjo. Maskvos kariuomenė prie pat Vilniaus sumušė ir net paėmė į nelaisve Lietuvos lauko etmoną . Vėliau karas pakrypo Maskvos nenaudai ir Lietuvoje caro kariuomenei tikrai ėmė nebesisekti. 1660 m. į Lietuvą ir į Lenkiją Maskvos suruoštas didžiulis žygis nepasisekė – jos kariuomenė buvo sumušta. Kitais metais į Lietuvą atvyko su lenkų kariuomene pats Jonas Kazimieras Vaza padėti etmonui P. J. Sapiegai, tada buvo atsiimtas Gardinas, Mogiliovas ir Vilnius. Bet kai kazokai pasidavė turkų sultonui, Maskvai atsirado pavojus iš turkų pusės, todėl ir caras pradėjo linkti į taiką. Po ilgų derybų 1667 m. Adrusovo kaime (Mstislavlio vaivadija) buvo pasirašyta Andrusovo paliaubų sutartis. Caras sutiko grąžinti Lietuvai dar neatsiimtą Polocką su Vitebsku, bet užtat jis sau pasiliko Smolensko vaivadiją, Starodubo pavietą ir kai kurias Vitebsko vaivadijos dalis. Lenkija užleido Maskvai dalį Ukrainos – visą kairįjį Dniepro krantą. Be to, kaip atlyginimą bajorijai už dvarus, caras apsiėmė sumokėti 1 milijoną auksinų, arba 200.000 rublių. Ne visos šitos sutarties sąlygos buvo caro įvykdytos. Galutinės derybos ir amžinoji taika tomis pačiomis sąlygomis įvyko tik 1686 m. Tačiau nustatytoji siena su Maskva išbuvo nepakitus iki pat Pirmojo Respublikos padalinimo (1772 m.).
Jono Kazimiero valdymo pabaiga ir abdikacija
Jonas Kazimieras Vaza buvo menkas karalius. Jis neturėjo nei gabumų, nei noro tvarkyti valstybę. Jam labiausiai rūpėjo savo paties asmeniniai reikalai. Kiek jis buvo tik savimi susirūpinęs, matome ir iš to, kad švedų antplūdžių metu, kai jam pačiam teko bėgti į užsienį, jis kartu vežiojosi savo aukso dėžę, nieko neaukodamas iš jos kariuomenės organizavimui. Todėl ir jo valdymas buvo labai nelaimingas, valstybė buvo nualinta priešų, dvarai išplėšti, miestai sunaikinti. Visą karų metą tarp bajorijos ir ponų virė vaidai ir karalius nepajėgė sutvarkyti valstybės. Vaikų jis neturėjo (mirė kūdikystėje), o visi jo broliai buvo mirę, tad buvo aišku, kad po mirties bus daug kandidatų į sostą, taigi galėjo prasidėti vidaus karas. Todėl jis iškėlė mintį, kad naujas karalius turi būtų išrinktas jam dar gyvam esant. Mirus karaliaus žmonai Marijai Liudvikai, Jonas Kazimieras Vaza nepajėgdamas sutvarkyti valstybės, 1668 m. atsisakė nuo sosto ir išvažiavo į Prancūziją, kur jis ir mirė 1672 m. gruodžio 6 d.
Atsisakiusiam nuo sosto karaliui
Atsisakius nuo sosto Jonui Kazimierui Vazai pragyventi buvo paskirta iš Lenkijos iždo kasmet 100.000, o iš Lietuvos iždo 50.000 auksinų. Graudinga buvo 1668 m. rugsėjo 16 d. seimo scena, kai karalius įteikė atsisakymo aktą ir pasakė paskutinę kalbą. Verkė ir jis pats ir visas seimas. Savo kalboje jis sakė esąs senatvės prislėgtas, karų ir vidaus netvarkos nuvargintas. Todėl jis grąžinąs karūną, kad ji būtų atiduota daugiau jėgų turinčiam naujajam karaliui. Jis bajorijai davė suprasti, kad reikia panaikinti visą netvarką, nes kitaip valstybė sulauks liūdno galo.
Jono Kazimiero Vazos žmona ir šeima
1649 m. gegužės 31 d. vedė princo Karlo I Gonzaga (Charles I of Gonzaga-Nevers) dukrą iš Nevero (Prancūzija), brolio Vladislovo Vazos žmoną Mariją Liudviką Ganzagą (Ludwika Maria Gonzaga). Vaikai:
- Maria Anna Teresa (1650 m. liepos 1 d. – 1651 m. rugpjūčio 1 d.)
- Jan Zygmunt (1652 m. sausio 6 d. – 1652 m. vasario 20 d.)
Jo žmona buvo energinga intrigantė karališkuosiuose rūmuose. Ji daugiau reiškė, negu pats karalius. Būdama prancūzė, labai rūpinosi, kad Respublikos sostas tektų prancūzų princui Kondei ( pranc.: Louis II de Bourbon, Prince de Condé), bet prieš jį buvo stipri opozicija, susijusi su Habsburgais.
Išnašos
- Abiejų Tautų karas su Švedija, Štumsko taika http://www.answers.com/topic/treaty-of-sztumska-wie
- Jonas Kazimeras iš Kleburgo http://www3.dcs.hull.ac.uk/cgi-bin/gedlkup/n=royal?royal05502[neveikianti nuoroda]
- Abiejų Tautų Respublikos – Rusijos karas, 1654–1667 m. http://www.zum.de/whkmla/military/17cen/russopol16541667.html
Šaltiniai
- A. Šapoka, Lietuvos istorija; Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6
Nuorodos
Jonas Kazimieras Vaza Vazų dinastija Gimė: 1609 m. kovo 22 d. Mirė: 1672 m. gruodžio 6 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vladislovas Vaza | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1648–1668 | Po to: Mykolas Kaributas Višnioveckis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Kazimieras Vaza, Kas yra Jonas Kazimieras Vaza? Ką reiškia Jonas Kazimieras Vaza?
Jonas Kazimieras Vaza lenk Jan II Kazimierz Waza 1609 m kovo 22 d 1672 m gruodzio 16 d Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikstis Jonas I Kazimieras 1648 1668 m Zigmanto Vazos sunus Jo valdymo laikotarpiu Abieju Tautu Respublika prarado dideles teritorijas kovose su Rusija Svedija totoriais ir kazokais Atsisakes sosto isvyko į Prancuzija kur ir mire Jonas Kazimieras VazaLietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusVazu dinastijaGime 1609 m kovo 22 d Krokuva LenkijaMire 1672 m gruodzio 16 d 63 metai Neveras PrancuzijaPalaidotas a Vavelio katedraTevas Zigmantas VazaMotina Konstancija HabsburgaiteSutuoktinis e 1611 1667 Vaikai Marija Ona Tereze 1650 1651 Jonas Zigmantas 1652 1652 Lietuvos didysis kunigaikstis Lenkijos karaliusValde 1648 m 1668 m 20 metu Pirmtakas Vladislovas VazaĮpedinis Mykolas Kaributas VisnioveckisVikiteka Jonas Kazimieras VazaParasasJonas Kazimieras Vaza ir jo elekcijaKonstancija Habsburgaite su sunumiJonas Kazimieras Vaza 10 ties metu ATR jau valde ne vienas Vazu seimos atstovas ji laikyta sava dinastija todel apie kitus kandidatus negalvota Reikejo tik isspresti ginca tarp dvieju sosto siekianciu Vladislovo broliu ir Jono Kazimiero Vazos Abu jie nebuvo niekuo pasizymeje taciau Jonas Kazimieras Vaza 1646 m kovo 26 d buvo paskirtas kardinolu 1647 m gruodį arba pagal kitus saltinius 1648 m liepos 6 d sio titulo atsisake Todel įgijo daugiau salininku uz jį pasisake ir kazoku vadas B Chmelnickis Jonas Kazimieras Vaza 1648 m lapkricio 20 d buvo isrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Karo su Maskva 1654 1667 m pradziaKazoku pasidavimas Maskvai Jonui Kazimierui Vazai nesiseke malsinti kazoku sukilimo Lenkijoje jie pasiekdavo net Lvova o Lietuvoje net Pinska ir Mozyriu Keleta tokiu uzpuolimu Lietuva pati atreme ir net padejo lenkams Pagaliau 1651 m kazokai buvo sumusti B Chmelnickis nesitenkino gindamas kazoku teises ir pravoslavu tikejima jis sieke sukurti atskira Ukrainos valstybe Tam pasiekti pasidave turku sultono globai o 1653 m Maskvos carui Aleksiejui I Romanovui rus Aleksej Mihajlovich kuris sutiko tureti net 60 000 kazoku kariuomene o ju etmonu paskyre B Chmelnickį Pradzia karo su Maskva Pagrindinis straipsnis ATR Maskvos karas 1654 1667 Caro sutikimas priimti į savo gretas kazokus reiske Polianovkos taikos sulauzyma 1654 m geguzes 18 d viena caro kariuomene eme verztis į Lietuva o kita su kazokais į Lenkija Lietuvos kariuomene buvo nedidele ir Lietuvos didysis etmonas Jonusas Radvila nepajege sulaikyti rusu Buvo uzimtas vienas miestas po kito Smolenskas 1654 m rugsejo 23 d Polockas Vitebskas Mogiliovas Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbeti bet nesurinkes bajorijos isvyko į Lenkija nieko nenuveikes Lietuva buvo palikta likimo valiai Ziemos salciai buvo sulaike Maskvos kariuomene bet 1655 m ji vel eme zygiuoti į Lietuvos giluma J Radvila su 5000 kariu paliko Vilniu ir pasitrauke į Kedainius Jis spejo issivezti is Vilniaus tik izda ir sudeginti tilta per Nerį Rusai 1655 m liepos 30 d uzeme miesta be kovos Tai buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje kai priesas uzeme jos sostine nuo kryziuociu laiku ji nebuvo net pulta Tuo metu miestas buvo turtingas ir grazus Nieko tokio savo tevyneje nemate rusai eme baisiai jį plesti ir naikinti Visos brangenybes buvo gabenamos į Maskva Ten buvo isvezti net ponu rumu baldai isplesti baznyciu ir vienuolynu rusiai ismetyti juose esantys kaulai ir isnestos karstuose rastos brangenybes Siu plesimu metu mieste kilo gaisras trukes net 17 dienu ir sunaikines beveik viska kas dar buvo like neisplesta reikalingas saltinis Karas su svedais ir Kedainiu sutartisKaro pradzia Stumsko padarytu paliaubu laikas baigesi 1661 m Bet Svedijoje įvyko permainu Gustavo II Adolfo Gustav II Adolf dukte Kristina atsisake sosto Sostas atiteko Karoliu X Gustavui Gustavo II Adolfo sesers Kotrynos Vazos ir Vokietijos Cveibriukeno Zweibrucken kunigaikscio Jono Kazimiero Johann Kasimir sunui Jis sosta ketino gauti vedes Kristina taciau to neprireike Jaunutis karalius trosko pasizymeti kare Tikedamasis lengvai laimeti Karolis X Gustavas 1655 m liepos 10 d staiga su dvejomis armijomis per Prusija įsiverze į Lenkija o kita organizuojama Livonijoje ir vadovaujama generolo M Gardzio Magnus Gabriel De la Gardie turejo įsiverzti į Lietuva Lenkijoje svedams pasiseke bajorija pasidave be musio ties Uiste liepos 25 d Svedai netrukus uzeme didziaja dalį Lenkijos kita dalį buvo uzeme rusai su kazokais o karalius Jonas Kazimieras Vaza pabego į Austrijos Silezija Kedainiu sutartis Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Karaliaus veliava Svedijos armijos muziejujeATR 1648 metaisJono Kazimiero Vazos laikais kaldintas haleris su Vycio zenkluJonas Kazimieras Vaza pirmininkauja Senate Jasna Guroje 1661 m Paminklas palaidotai Jono Kazimiero Vazos sirdziai Paryziaus Saint Germain des Pres baznyciojeJono Kazimiero priesaika J Mateikos paveikslas Pirmieji Karolio X pasisekimai Lenkijoje įvyko tuo metu kai caro kariuomene artinosi prie Vilniaus ir pagaliau jį uzeme Lietuva buvo palikta savo pacios likimui Nei is karaliaus nei is lenku ji negalejo gauti jokios paramos Jos apsauga turejo rupintis patys Lietuvos ponai o visu pirma etmonas Jonusas Radvila Caro kariuomenei dar tebesiartinant prie Vilniaus jis kartu su savo pusbroliu 1620 1669 m ir Vilniaus vyskupu Jurgiu Tiskeviciumi 1596 1656 m kreipesi į Svedu kariuomenes vada generola M Gardį siulydami sajunga pries rusus ir prasydamas paramos M Gardys sutiko ir su kariuomene įzenge į Lietuva Jam atejus į Kedainius 1655 m spalio 20 d buvo sukviesta bajorija kuri pasirase sajungos su Svedija akta Tuo aktu buvo nutraukiama unija su Lenkija ir uzmezgami tokie pat rysiai su Svedija Jonas Kazimieras Vaza nedaves Lietuvai jokios paramos tuo aktu pasalinamas nuo sosto ir didziuoju Lietuvos kunigaiksciu skelbiamas Svedu karalius Karolis X Gustavas Svedai uz tai turejo padeti atsiimti Maskvos caro uzkariautas zemes Bet Svedai neįvertino unijos su Lietuva Ju karalius į Kedainiu akta nieko neatsake o svedu kariuomene eme seimininkauti Lietuvoje ne kaip sajungininku bet kaip okupantu kariuomene Svedu karo pabaiga ir 1660 m Olivos taika Lenkijoje pries svedus sukilo visas krastas ne tik bajorija bet ir valstieciai Generolas M Gardys su kariuomene buvo iskviestas is Lietuvos į Lenkija Lietuvoje liko tik mazos svedu jegos Tuo tarpu ir Lietuvos bajorija kaskart vis labiau eme bruzdeti pries svedus Pagaliau ir cia kilo smarkus partizaninis karas ir mazesni svedu bureliai buvo naikinami 1655 m gruodzio 31 d mirus J Radvilai niekas jau nebegyne unijos su svedais ir ju likuciai greitai buvo isvyti is Lietuvos Kovos su svedais Lenkijoje ejo dar gana ilgai Mirus Karoliui X Gustavui 1660 m vasario 13 d pagaliau svedai buvo isvyti ir is Lenkijos o tu paciu metu geguzes 3 d Olivoje netoli Gdansko Lenkijoje buvo padaryta amzinosios taikos sutartis Olivos taika Jonas Kazimieras Vaza sutiko atsisakyti nuo svedu karaliaus titulo o Svedija sutiko grazinti Lietuvai Lenkijai dalį Livonijos Latgala Is jos buvo sudaryta vadinamoji Livonijos vaivadija Karas su Svedija buvo baigtas bet nebuvo baigtas karas su Maskva Karo su Maskva pabaiga ir 1667 m Andrusovo taika1656 m buvo padarytos paliaubos su Maskva Bet kai 1658 m Maskvos globa nusivyles B Chmelnickio įpedinis I Vigovskis ukr Ivan Vigovskij su kazokais pasidave Jonui Kazimierui Vazai karas su Maskva vel prasidejo Maskvos kariuomene prie pat Vilniaus sumuse ir net paeme į nelaisve Lietuvos lauko etmona Veliau karas pakrypo Maskvos nenaudai ir Lietuvoje caro kariuomenei tikrai eme nebesisekti 1660 m į Lietuva ir į Lenkija Maskvos suruostas didziulis zygis nepasiseke jos kariuomene buvo sumusta Kitais metais į Lietuva atvyko su lenku kariuomene pats Jonas Kazimieras Vaza padeti etmonui P J Sapiegai tada buvo atsiimtas Gardinas Mogiliovas ir Vilnius Bet kai kazokai pasidave turku sultonui Maskvai atsirado pavojus is turku puses todel ir caras pradejo linkti į taika Po ilgu derybu 1667 m Adrusovo kaime Mstislavlio vaivadija buvo pasirasyta Andrusovo paliaubu sutartis Caras sutiko grazinti Lietuvai dar neatsiimta Polocka su Vitebsku bet uztat jis sau pasiliko Smolensko vaivadija Starodubo pavieta ir kai kurias Vitebsko vaivadijos dalis Lenkija uzleido Maskvai dalį Ukrainos visa kairįjį Dniepro kranta Be to kaip atlyginima bajorijai uz dvarus caras apsieme sumoketi 1 milijona auksinu arba 200 000 rubliu Ne visos sitos sutarties salygos buvo caro įvykdytos Galutines derybos ir amzinoji taika tomis paciomis salygomis įvyko tik 1686 m Taciau nustatytoji siena su Maskva isbuvo nepakitus iki pat Pirmojo Respublikos padalinimo 1772 m Jono Kazimiero valdymo pabaiga ir abdikacijaJonas Kazimieras Vaza buvo menkas karalius Jis neturejo nei gabumu nei noro tvarkyti valstybe Jam labiausiai rupejo savo paties asmeniniai reikalai Kiek jis buvo tik savimi susirupines matome ir is to kad svedu antpludziu metu kai jam paciam teko begti į uzsienį jis kartu veziojosi savo aukso deze nieko neaukodamas is jos kariuomenes organizavimui Todel ir jo valdymas buvo labai nelaimingas valstybe buvo nualinta priesu dvarai isplesti miestai sunaikinti Visa karu meta tarp bajorijos ir ponu vire vaidai ir karalius nepajege sutvarkyti valstybes Vaiku jis neturejo mire kudikysteje o visi jo broliai buvo mire tad buvo aisku kad po mirties bus daug kandidatu į sosta taigi galejo prasideti vidaus karas Todel jis iskele mintį kad naujas karalius turi butu isrinktas jam dar gyvam esant Mirus karaliaus zmonai Marijai Liudvikai Jonas Kazimieras Vaza nepajegdamas sutvarkyti valstybes 1668 m atsisake nuo sosto ir isvaziavo į Prancuzija kur jis ir mire 1672 m gruodzio 6 d Atsisakiusiam nuo sosto karaliui Atsisakius nuo sosto Jonui Kazimierui Vazai pragyventi buvo paskirta is Lenkijos izdo kasmet 100 000 o is Lietuvos izdo 50 000 auksinu Graudinga buvo 1668 m rugsejo 16 d seimo scena kai karalius įteike atsisakymo akta ir pasake paskutine kalba Verke ir jis pats ir visas seimas Savo kalboje jis sake esas senatves prislegtas karu ir vidaus netvarkos nuvargintas Todel jis grazinas karuna kad ji butu atiduota daugiau jegu turinciam naujajam karaliui Jis bajorijai dave suprasti kad reikia panaikinti visa netvarka nes kitaip valstybe sulauks liudno galo Jono Kazimiero Vazos zmona ir seimaJono Kazimiero Vazos zmona 1649 m geguzes 31 d vede princo Karlo I Gonzaga Charles I of Gonzaga Nevers dukra is Nevero Prancuzija brolio Vladislovo Vazos zmona Marija Liudvika Ganzaga Ludwika Maria Gonzaga Vaikai Maria Anna Teresa 1650 m liepos 1 d 1651 m rugpjucio 1 d Jan Zygmunt 1652 m sausio 6 d 1652 m vasario 20 d Jo zmona buvo energinga intrigante karaliskuosiuose rumuose Ji daugiau reiske negu pats karalius Budama prancuze labai rupinosi kad Respublikos sostas tektu prancuzu princui Kondei pranc Louis II de Bourbon Prince de Conde bet pries jį buvo stipri opozicija susijusi su Habsburgais IsnasosAbieju Tautu karas su Svedija Stumsko taika http www answers com topic treaty of sztumska wie Jonas Kazimeras is Kleburgo http www3 dcs hull ac uk cgi bin gedlkup n royal royal05502 neveikianti nuoroda Abieju Tautu Respublikos Rusijos karas 1654 1667 m http www zum de whkmla military 17cen russopol16541667 htmlSaltiniaiA Sapoka Lietuvos istorija Svietimo ministerijos knygu leidimo komisijos leidinys Kaunas 1936 m ISBN 5 420 00631 6NuorodosJonas Kazimieras VazaVazu dinastijaGime 1609 m kovo 22 d Mire 1672 m gruodzio 6 d Karaliskieji titulaiPries tai Vladislovas Vaza Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1648 1668 Po to Mykolas Kaributas Visnioveckis