Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az

Vytautas BulvičiusGimė 1908 m gegužės 5 d Kunigiškiai Keturvalakių valsčiusMirė 1941 m gruodžio 17 d 33 metai Gorkis RTF

Vytautas Bulvičius

Vytautas Bulvičius
Vytautas Bulvičius
Gimė 1908 m. gegužės 5 d.
Kunigiškiai, Keturvalakių valsčius
Mirė 1941 m. gruodžio 17 d. (33 metai)
Gorkis, RTFSR, SSRS
Tėvas Juozas Bulvičius
Sutuoktinis (-ė) Marija Danevičiūtė-Bulvičienė
Vaikai Laima, Dalia
Veikla karininkas, rezistentas
Alma mater Aukštieji karininkų kursai
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Bulvičius (1908 m. gegužės 5 d. Kunigiškiuose, Keturvalakių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1941 m. gruodžio 17 d. Gorkyje, SSRS) – Lietuvos karininkas, Generalinio štabo majoras, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, visos Lietuvos LAF vadovas. Karys savanoris (1999 m., po mirties). Parašė straipsnių karine ir patriotine temomis, išleido knygą „Karinis valstybės rengimas“ (1939 m., 1994 m., 2018 m.).

Biografija

Vytautas Bulvičius gimė stambaus ūkininko ir žymaus knygnešio Juozo ir Marijos Bulvičių šeimoje, buvo vienas iš septynių vaikų. Juozas Bulvičius vadovavo knygnešių Sietyno draugijos Bartninkų skyriui, 1905 m. buvo Bartninkų valsčiaus atstovas Didžiajame Vilniaus seime, vėliau valdė Simanėliškių dvarą.1925 m. baigė Vilkaviškio gimnaziją, 1927 m. Kauno karo mokyklą. Ją baigus, 1927 m. rugsėjo 7 d. suteiktas leitenanto laipsnis. V. Bulvičius buvo paskirtas tarnauti 9-ajame pėstininkų Vytenio pulke, dislokuotame Marijampolėje. 1928 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Šarvuočių rinktinę, dislokuotą Kaune. 1929 m. lapkričio 23 d. pakeltas į vyr. leitenanto pareigas. 1931 m. kovo 31 d. V. Bulvičius buvo perkeltas į Kauno Karo mokyklą. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kulkosvaidžių skyriaus I laidą. Tais pat metais pakeltas į kapitonus. 1934 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į karo aviaciją, paskirtas 6 eskadrilės karo lakūnu. 1934 metais V.Bulvičius vedė Mariją Danevičiūtę, su kuria susilaukė dviejų dukterų Laimos ir Dalios. 1937 m. baigė Aukštųjų karininkų kursų Generalinio štabo antrąją laidą.

Nuo 1937 m. tarnavo Kariuomenės štabe. 1938 m. Generalinio štabo majoras. 1939 m. pradėjo dėstyti karines disciplinas ir priešinimosi galimiems okupantams taktiką Vytauto Didžiojo universitete I kurso studentams, nuo 1940 dėstė karinį rengimą ir Vilniaus universitete, rašė straipsnius karine ir patriotine temomis žurnalams „Kardas“ ir „Mūsų žinynas“.


Rezistencija Lietuvių aktyvistų fronte

1940 m. kovo 26 – liepos 19 dienomis V.Bulvičius buvo komandiruotas į 1-ąjį pėstininkų DLK Gedimino pulką, dislokuotą Vilniuje. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, prasidėjo laipsniškas Lietuvos kariuomenės likvidavimas, V.Bulvičius paskirtas į Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso (ŠTK) 179-ąjį pulką. Su kitais Lietuvos karininkais ir pasipriešinimo dalyviais sutelkė „Bulvičiaus grupę“, kuri 1941 m. pradžioje tapo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus štabu. Buvo šio štabo viršininkas. Jo pavaduotoju tapo leitenantas , kurio uždavinys burti sukilimui žmones iš Raudonosios armijos 29-ojo ŠTK karių ir karininkas, advokatas . Vilniaus LAF branduolį sudarė apie 30 žmonių. Svarbiausias grupės uždavinys buvo, remiantis patikimais Raudonosios armijos 29-ojo ŠTK lietuvių kariais, surengti ginkluotą sukilimą, prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Prasidėjus karui buvo planuojama Raudonosios armijos 29-ojo ŠTK kariams iš Vilniaus pasitraukti į Valkininkų miškus ir pradėti partizaninį karą prieš Sovietų okupacines pajėgas. Leitenantas ir aviacijos leitenantas siųstuvu palaikė ryšį su Vokietija iš kurios tikėjosi gauti papildomai ginklų ir amunicijos sukilimui. V. Bulvičius ir J. Kilius ieškojo patikimų asmenų lietuviškuose daliniuose Vilniuje, Rokiškyje, Kupiškyje. 1940 12 05 „Bulvičiaus grupė“ išleido brošiūrą Iš bolševikinės vergijos į naują Lietuvą. 1940-ųjų gruodį Berlyno LAF ryšininkai kapitonas Bronius Michelevičius ir kapitonas Albertas Švarplaitis atvyko į Lietuvą ir užmezgė ryšius su Lietuvos pasipriešinimu. Bronius Michelevičius kuravo ryšį tarp Lietuvos ir Berlyno LAF vadintą „Varpėnų dvaru“ (Kretingos raj.).

1941 m. vasario – balandžio mėnesiais kartu su K. Antanavičiumi ir Juozu Vėbra parengė Lietuvių aktyvistų fronto sukilimo planą. Pagal Kauno ir Vilniaus centrų vadovų tarpusavio susitarimą Kaune turėjo būti sprendžiami pasipriešinimo organizaciniai, o Vilniuje – kariniai ir politiniai klausimai, nes Vilniuje ir jo apylinkėse Sovietų okupantai buvo dislokavę daugumą likviduotos Lietuvos kariuomenės. Organizacija buvo kuriama įslaptintų penketų ir trejetų principu. Jų kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius Vilniaus štabas turėjo paskelbti sukilimą ir Valstybės atkūrimo deklaraciją. LAF Vilniaus štabas turėjo remtis 29-ojo ŠTK patikimais kariais, kurie turėjo pašalinti politrukus ir raudonuosius karininkus, žygiuoti į Vilnių ir apsaugoti Laikinosios vyriausybės narius. Kauno LAF štabas turėjo sekti Vilniaus įvykius, perimti valdžią Kaune ir perdavinėti per radiją žinias iš sostinės. Vilniaus štabą sudarė daugiausia Lietuvos karininkai: kapitonas Juozas Kilius, kapitonas Juozas Sadzevičius, kapitonas Jonas Vabalas, karo lakūnas Leonas Žemkalnis, teisininkai Vladas Nasevičius, Mykolas Naujokaitis, mokytojai Antanas Skripkauskas, Stasys Mockaitis, Vilniaus geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Jurgis Gobis ir kiti. V. Bulvičius ir LAF Vilniaus vadovybė palaikė ryšį su LAF štabu Vokietijoje, dalyvavo rengiant Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtį. Vilniaus ir Kauno LAF organizacijų centrai 1941 m. balandžio 22 d. bendru sutarimu numatė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės (LLV) sudėtį, kurioje V.Bulvičiui buvo numatytas krašto apsaugos ministro postas.

Suėmimas

V. Bulvičiaus grupė buvo susekta užpelengavus jų naudojamą radijo siųstuvą. Pilypo-Naručio Žukausko teigimu, Bulvičius NKVD galėjo būti išduotas gestapo. 1941 m. birželio 8 d. NKVD suimtas. Suėmus beveik visą Vilniaus LAF vadovybę, Kauno LAF perėmė vadovavimą sukilimui. Beveik po savaitės po V. Bulvičiaus suėmimo, Birželio trėmimų metu, buvo suimti 236 lietuvių karininkai iš 29-ojo ŠTK. Vilniuje kautynių tarp sukilėlių ir atsitraukiančios Sovietų armijos nebuvo daug. Vilniaus pėstininkų karo mokykla bei RA 29 ŠTK, kuriose buvo Lietuvos karininkų ir kareivių buvo perkeltos į vasaros stovyklas Pabradėje ir Varėnoje, Vilniuje buvę atskiri sovietų daliniai labai greitai pasitraukė nuo puolančios vokiečių kariuomenės. Varėnos poligone sukilimas įvyko birželio 22 d. vakarą. Rusams traukiantis lietuviai būrėsi į grupes apie savo vadus. Pabradės poligone lietuvių karių sukilimas įvyko 24 d. Iš viso apie 5000 lietuvių kareivių pasitraukė iš sovietinių dalinių vengdami priverstinio pasitraukimo į Rusijos gilumą. Vilniuje prasidėjo sukilėlių susišaudymai su atsitraukiančia Raudonąją armija. Vilniaus LAF vadovavimo ėmėsi Stasys Žymantas. Vilniuje sukilėliai atkūrė Lietuvos respublikos valdžią per 24 valandas, dar prieš įžengiant vermachtui. Buvo užimtas Vilniaus radiofonas, Gedimino kalno bokšte ir virš Vilniaus universiteto iškeltos Lietuvos vėliavos. Sukilimo metu žuvo virš 100 sukilėlių.

Prasidėjus vokiečių puolimui, NKVD skubėjo evakuoti 1700 politinių kalinių į Rusijos gilumą. Vokiečių aviacijos anskrydžių metu išsilaksčius apsaugai, Vilniaus LAF sukilėliai sugebėjo išgelbėti dalį žmonių atkabindami vagonus. 1941 m. birželio 24 d. 4 val. ryto iš Vilniaus išvežti 20 vagonų su daugiau kaip 600 kalinių, V. Bulvičius buvo tarp jų. V.Bulvičius liepos 3 d. atvežtas į Gorkio (dabar Žemutinis Naugardas) kalėjimą Nr. 1. Po ilgų tardymų ir kankinimų 1941 m. lapkričio 26-27 d. Maskvos karinės apygardos tribunolo nuteistas mirti. Nepaisant NKVD kankinimų, V.Bulvičius neišdavė bendražygių ir NKVD apie Vilniaus LAF sužinojo gerokai vėliau. Vytautas Bulvičius sušaudytas kalėjime, spėjama, kad jo palaikai užkasti šalia, Bugrovskojės kapinėse. Prieš paskelbiant nuosprendį teismo posėdyje V. Bulvičius sakė:

„Mes, kariškiai, suprantame, kad įsitvirtinusi sovietų santvarka lietuviams gyventi neduos, kad politrukų kalbos apie būsimą tautų draugystę – iliuzija. Matėme mums ruošiamą genocidą, todėl rengėmės kovai. Ką, jūs manote, kad po mūsų mirties neatsiras patriotų mūsų krašte? Vis vien Lietuva ginkluosis ir ginsis, vis tiek Lietuva gyvuos. Baigdamas tvirtai šaukiu jus, tautiečiai, į kovą. Valio, nepriklausomoji Lietuva!“

Diena vėliau Gorkyje buvo sušaudyti ir kiti areštuoti Vilniaus LAF steigėjai – Antanas Skripkauskas, Juozas Kilius, Juozas Radzevičius, Leonas Žemkalnis, Jurgis Gobis, Aleksas Kamantauskas ir Stasys Mockaitis. Brolis, taip pat karininkas Albinas Bulvičius žuvo 1941 m. vokiečių aviacijos antskrydžio metu. V. Bulvičiaus žmona Marija Bulvičienė su dukromis po karo pasitraukė į JAV.

Įvertinimas

Atminimo įamžinimas

2009 m. birželio 20 d. VDU pastato (K. Donelaičio g. 52) antrajame aukšte atidengtas Birželio sukilimo vadovų portretų skulptūrinis bareljefas. Jame įamžinti šeši tarpukario VDU profesoriai ir studentai, svarbiausi Lietuvos aktyvistų fronto vadovai: Vytautas Bulvičius, Adolfas Damušis, Juozas Vėbra, Leonas Prapuolenis, Pilypas Narutis ir Juozas Ambrazevičius (skulpt. Stasys Žirgulis).

Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūra pavadinta V.Bulvičiaus garbei – Mjr. V. Bulvičiaus mokymo centras.

Bibliografija

Vytautas Bulvičius „Karinis valstybės rengimas“. 1939, 1994, 2018. ISBN 9786098193138

Nuorodos

  • Juozas Jankauskas: Garbusis karininkas // XXI amžius, 2008. – Nr. 34.[neveikianti nuoroda]
  • Generalinio štabo mjr. Vytautas Bulvičius. Karinis valsybės rengimas. KAM: Kaunas, 1939[neveikianti nuoroda]
  • A.Lukšas. Birželio sukilimas: Vilniaus štabo žūtis Archyvuota kopija 2019-10-27 iš Wayback Machine projekto.
  • UŽTV. 1941 birželio sukilimo kovų vietų istorinis įamžinimas Vilniuje. Dr. Arūnas Bubnys

Šaltiniai

  • Vytautas Bulvičius. Karinis valstybės rengimas (spaudai parengė Eugenijus Jakimavičius). – V.: Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, 1994. – 273 p. – persp. – orig. leid. duom.: Kaunas, 1939.
  • „Juozas Bulvičius“. Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 21 d..
  • „Lietuvai 100. Juozas Bulvičius – mano senelis“. Suarchyvuotas originalas 2019-10-27. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 27 d..
  • „Pilypas Narutis prisimena 1941-ųjų birželį...“. Suarchyvuotas originalas 2016-08-20. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 27 d..
  • „Dainius Noreika. 1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo problemos“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 22 d..
  • „Giedrius Grabauskas-Karoblis. Birželio sukilimas – pasipriešinimas okupacijai“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-24. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 24 d..
  • „J. Jankauskas knyga „1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje““. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 27 d..
  • „Bulvičiaus grupė“. Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkričio 21 d..
  • „Pilypas Narutis prisimena 1941-ųjų birželį...“. Suarchyvuotas originalas 2013-10-20. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 27 d..
  • „V.Bulvičius. Karinis valstybės rengimas““ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 27 d..[neveikianti nuoroda]
  • „Gediminas Zemlickas. Slaptųjų protokolų šešėlyje““. Suarchyvuotas originalas 2019-10-28. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 27 d..
  • „Pilypas Narutis apie 1941 m. Sukilimą ir nacių kacetus“. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..
  • „Lietuvos gyventojų 1941 m. birželio 14 d.–18 d. trėmimas“. Suarchyvuotas originalas 2019-10-03. Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 1 d..
  • „Antanas Tyla. Birželio politinis sukilimas už Nepriklausomą Lietuvą: prieš bėgantį ir ateinantį okupantus“. Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 1 d..
  • „Kazys Škirpa. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti“. Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 3 d..
  • Eugenijus Jakimavičius. Vytautas Bulvičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 613 psl.
  • „Bulvičius Albinas“. Suarchyvuotas originalas 2019-11-01. Nuoroda tikrinta 2019 m. lapkričio 1 d..
  • Paminklai – Kauno miestas – - Centro seniūnija -

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data:

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Bulvičius, Kas yra Vytautas Bulvičius? Ką reiškia Vytautas Bulvičius?

Vytautas BulviciusGime 1908 m geguzes 5 d Kunigiskiai Keturvalakiu valsciusMire 1941 m gruodzio 17 d 33 metai Gorkis RTFSR SSRSTevas Juozas BulviciusSutuoktinis e Marija Daneviciute BulvicieneVaikai Laima DaliaVeikla karininkas rezistentasAlma mater Aukstieji karininku kursaiZymus apdovanojimai1938 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryzius 1997 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius Vytautas Bulvicius 1908 m geguzes 5 d Kunigiskiuose Keturvalakiu valscius Vilkaviskio apskritis 1941 m gruodzio 17 d Gorkyje SSRS Lietuvos karininkas Generalinio stabo majoras pasipriesinimo sovietiniam okupaciniam rezimui veikejas visos Lietuvos LAF vadovas Karys savanoris 1999 m po mirties Parase straipsniu karine ir patriotine temomis isleido knyga Karinis valstybes rengimas 1939 m 1994 m 2018 m BiografijaVytautas Bulvicius gime stambaus ukininko ir zymaus knygnesio Juozo ir Marijos Bulviciu seimoje buvo vienas is septyniu vaiku Juozas Bulvicius vadovavo knygnesiu Sietyno draugijos Bartninku skyriui 1905 m buvo Bartninku valsciaus atstovas Didziajame Vilniaus seime veliau valde Simaneliskiu dvara 1925 m baige Vilkaviskio gimnazija 1927 m Kauno karo mokykla Ja baigus 1927 m rugsejo 7 d suteiktas leitenanto laipsnis V Bulvicius buvo paskirtas tarnauti 9 ajame pestininku Vytenio pulke dislokuotame Marijampoleje 1928 m rugsejo 25 d perkeltas į Sarvuociu rinktine dislokuota Kaune 1929 m lapkricio 23 d pakeltas į vyr leitenanto pareigas 1931 m kovo 31 d V Bulvicius buvo perkeltas į Kauno Karo mokykla 1933 m baige Vytauto Didziojo karininku kursu Kulkosvaidziu skyriaus I laida Tais pat metais pakeltas į kapitonus 1934 m rugsejo 1 d perkeltas į karo aviacija paskirtas 6 eskadriles karo lakunu 1934 metais V Bulvicius vede Marija Daneviciute su kuria susilauke dvieju dukteru Laimos ir Dalios 1937 m baige Aukstuju karininku kursu Generalinio stabo antraja laida Nuo 1937 m tarnavo Kariuomenes stabe 1938 m Generalinio stabo majoras 1939 m pradejo destyti karines disciplinas ir priesinimosi galimiems okupantams taktika Vytauto Didziojo universitete I kurso studentams nuo 1940 deste karinį rengima ir Vilniaus universitete rase straipsnius karine ir patriotine temomis zurnalams Kardas ir Musu zinynas Rezistencija Lietuviu aktyvistu fronte 1940 m kovo 26 liepos 19 dienomis V Bulvicius buvo komandiruotas į 1 ajį pestininku DLK Gedimino pulka dislokuota Vilniuje 1940 m SSRS okupavus Lietuva prasidejo laipsniskas Lietuvos kariuomenes likvidavimas V Bulvicius paskirtas į Raudonosios armijos 29 ojo sauliu teritorinio korpuso STK 179 ajį pulka Su kitais Lietuvos karininkais ir pasipriesinimo dalyviais sutelke Bulviciaus grupe kuri 1941 m pradzioje tapo Lietuvos aktyvistu fronto LAF Vilniaus stabu Buvo sio stabo virsininkas Jo pavaduotoju tapo leitenantas kurio uzdavinys burti sukilimui zmones is Raudonosios armijos 29 ojo STK kariu ir karininkas advokatas Vilniaus LAF branduolį sudare apie 30 zmoniu Svarbiausias grupes uzdavinys buvo remiantis patikimais Raudonosios armijos 29 ojo STK lietuviu kariais surengti ginkluota sukilima prasidejus Vokietijos ir Sovietu Sajungos karui Prasidejus karui buvo planuojama Raudonosios armijos 29 ojo STK kariams is Vilniaus pasitraukti į Valkininku miskus ir pradeti partizaninį kara pries Sovietu okupacines pajegas Leitenantas ir aviacijos leitenantas siustuvu palaike rysį su Vokietija is kurios tikejosi gauti papildomai ginklu ir amunicijos sukilimui V Bulvicius ir J Kilius ieskojo patikimu asmenu lietuviskuose daliniuose Vilniuje Rokiskyje Kupiskyje 1940 12 05 Bulviciaus grupe isleido brosiura Is bolsevikines vergijos į nauja Lietuva 1940 uju gruodį Berlyno LAF rysininkai kapitonas Bronius Michelevicius ir kapitonas Albertas Svarplaitis atvyko į Lietuva ir uzmezge rysius su Lietuvos pasipriesinimu Bronius Michelevicius kuravo rysį tarp Lietuvos ir Berlyno LAF vadinta Varpenu dvaru Kretingos raj 1941 m vasario balandzio menesiais kartu su K Antanaviciumi ir Juozu Vebra parenge Lietuviu aktyvistu fronto sukilimo plana Pagal Kauno ir Vilniaus centru vadovu tarpusavio susitarima Kaune turejo buti sprendziami pasipriesinimo organizaciniai o Vilniuje kariniai ir politiniai klausimai nes Vilniuje ir jo apylinkese Sovietu okupantai buvo dislokave dauguma likviduotos Lietuvos kariuomenes Organizacija buvo kuriama įslaptintu penketu ir trejetu principu Ju kuriu nariai zinojo tik savo ar gretimos grupes po 2 narius Vilniaus stabas turejo paskelbti sukilima ir Valstybes atkurimo deklaracija LAF Vilniaus stabas turejo remtis 29 ojo STK patikimais kariais kurie turejo pasalinti politrukus ir raudonuosius karininkus zygiuoti į Vilniu ir apsaugoti Laikinosios vyriausybes narius Kauno LAF stabas turejo sekti Vilniaus įvykius perimti valdzia Kaune ir perdavineti per radija zinias is sostines Vilniaus staba sudare daugiausia Lietuvos karininkai kapitonas Juozas Kilius kapitonas Juozas Sadzevicius kapitonas Jonas Vabalas karo lakunas Leonas Zemkalnis teisininkai Vladas Nasevicius Mykolas Naujokaitis mokytojai Antanas Skripkauskas Stasys Mockaitis Vilniaus gelezinkelio stoties virsininko pavaduotojas Jurgis Gobis ir kiti V Bulvicius ir LAF Vilniaus vadovybe palaike rysį su LAF stabu Vokietijoje dalyvavo rengiant Lietuvos laikinosios vyriausybes sudetį Vilniaus ir Kauno LAF organizaciju centrai 1941 m balandzio 22 d bendru sutarimu numate Lietuvos Laikinosios Vyriausybes LLV sudetį kurioje V Bulviciui buvo numatytas krasto apsaugos ministro postas Suemimas V Bulviciaus grupe buvo susekta uzpelengavus ju naudojama radijo siustuva Pilypo Narucio Zukausko teigimu Bulvicius NKVD galejo buti isduotas gestapo 1941 m birzelio 8 d NKVD suimtas Suemus beveik visa Vilniaus LAF vadovybe Kauno LAF pereme vadovavima sukilimui Beveik po savaites po V Bulviciaus suemimo Birzelio tremimu metu buvo suimti 236 lietuviu karininkai is 29 ojo STK Vilniuje kautyniu tarp sukileliu ir atsitraukiancios Sovietu armijos nebuvo daug Vilniaus pestininku karo mokykla bei RA 29 STK kuriose buvo Lietuvos karininku ir kareiviu buvo perkeltos į vasaros stovyklas Pabradeje ir Varenoje Vilniuje buve atskiri sovietu daliniai labai greitai pasitrauke nuo puolancios vokieciu kariuomenes Varenos poligone sukilimas įvyko birzelio 22 d vakara Rusams traukiantis lietuviai buresi į grupes apie savo vadus Pabrades poligone lietuviu kariu sukilimas įvyko 24 d Is viso apie 5000 lietuviu kareiviu pasitrauke is sovietiniu daliniu vengdami priverstinio pasitraukimo į Rusijos giluma Vilniuje prasidejo sukileliu susisaudymai su atsitraukiancia Raudonaja armija Vilniaus LAF vadovavimo emesi Stasys Zymantas Vilniuje sukileliai atkure Lietuvos respublikos valdzia per 24 valandas dar pries įzengiant vermachtui Buvo uzimtas Vilniaus radiofonas Gedimino kalno bokste ir virs Vilniaus universiteto iskeltos Lietuvos veliavos Sukilimo metu zuvo virs 100 sukileliu Prasidejus vokieciu puolimui NKVD skubejo evakuoti 1700 politiniu kaliniu į Rusijos giluma Vokieciu aviacijos anskrydziu metu issilakscius apsaugai Vilniaus LAF sukileliai sugebejo isgelbeti dalį zmoniu atkabindami vagonus 1941 m birzelio 24 d 4 val ryto is Vilniaus isvezti 20 vagonu su daugiau kaip 600 kaliniu V Bulvicius buvo tarp ju V Bulvicius liepos 3 d atveztas į Gorkio dabar Zemutinis Naugardas kalejima Nr 1 Po ilgu tardymu ir kankinimu 1941 m lapkricio 26 27 d Maskvos karines apygardos tribunolo nuteistas mirti Nepaisant NKVD kankinimu V Bulvicius neisdave bendrazygiu ir NKVD apie Vilniaus LAF suzinojo gerokai veliau Vytautas Bulvicius susaudytas kalejime spejama kad jo palaikai uzkasti salia Bugrovskojes kapinese Pries paskelbiant nuosprendį teismo posedyje V Bulvicius sake Mes kariskiai suprantame kad įsitvirtinusi sovietu santvarka lietuviams gyventi neduos kad politruku kalbos apie busima tautu draugyste iliuzija Mateme mums ruosiama genocida todel rengemes kovai Ka jus manote kad po musu mirties neatsiras patriotu musu kraste Vis vien Lietuva ginkluosis ir ginsis vis tiek Lietuva gyvuos Baigdamas tvirtai saukiu jus tautieciai į kova Valio nepriklausomoji Lietuva Diena veliau Gorkyje buvo susaudyti ir kiti arestuoti Vilniaus LAF steigejai Antanas Skripkauskas Juozas Kilius Juozas Radzevicius Leonas Zemkalnis Jurgis Gobis Aleksas Kamantauskas ir Stasys Mockaitis Brolis taip pat karininkas Albinas Bulvicius zuvo 1941 m vokieciu aviacijos antskrydzio metu V Bulviciaus zmona Marija Bulviciene su dukromis po karo pasitrauke į JAV Įvertinimas1928 m Lietuvos nepriklausomybes medalis 1938 m vasario 16 d Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryzius 1997 m lapkricio 19 d Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius po mirties Atminimo įamzinimas2009 m birzelio 20 d VDU pastato K Donelaicio g 52 antrajame aukste atidengtas Birzelio sukilimo vadovu portretu skulpturinis bareljefas Jame įamzinti sesi tarpukario VDU profesoriai ir studentai svarbiausi Lietuvos aktyvistu fronto vadovai Vytautas Bulvicius Adolfas Damusis Juozas Vebra Leonas Prapuolenis Pilypas Narutis ir Juozas Ambrazevicius skulpt Stasys Zirgulis Krasto apsaugos savanoriu pajegu struktura pavadinta V Bulviciaus garbei Mjr V Bulviciaus mokymo centras BibliografijaVytautas Bulvicius Karinis valstybes rengimas 1939 1994 2018 ISBN 9786098193138NuorodosJuozas Jankauskas Garbusis karininkas XXI amzius 2008 Nr 34 neveikianti nuoroda Generalinio stabo mjr Vytautas Bulvicius Karinis valsybes rengimas KAM Kaunas 1939 neveikianti nuoroda A Luksas Birzelio sukilimas Vilniaus stabo zutis Archyvuota kopija 2019 10 27 is Wayback Machine projekto UZTV 1941 birzelio sukilimo kovu vietu istorinis įamzinimas Vilniuje Dr Arunas BubnysSaltiniaiVytautas Bulvicius Karinis valstybes rengimas spaudai parenge Eugenijus Jakimavicius V Savanoriskoji krasto apsaugos tarnyba 1994 273 p persp orig leid duom Kaunas 1939 Juozas Bulvicius Nuoroda tikrinta 2020 m lapkricio 21 d Lietuvai 100 Juozas Bulvicius mano senelis Suarchyvuotas originalas 2019 10 27 Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 27 d Pilypas Narutis prisimena 1941 uju birzelį Suarchyvuotas originalas 2016 08 20 Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 27 d Dainius Noreika 1941 m Birzelio sukilimas fenomeno pazinimo ir vertinimo problemos PDF Nuoroda tikrinta 2020 m lapkricio 22 d Giedrius Grabauskas Karoblis Birzelio sukilimas pasipriesinimas okupacijai Suarchyvuotas originalas 2015 06 24 Nuoroda tikrinta 2012 m rugsejo 24 d J Jankauskas knyga 1941 m birzelio sukilimas Lietuvoje Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 27 d Bulviciaus grupe Nuoroda tikrinta 2020 m lapkricio 21 d Pilypas Narutis prisimena 1941 uju birzelį Suarchyvuotas originalas 2013 10 20 Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 27 d V Bulvicius Karinis valstybes rengimas PDF Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 27 d neveikianti nuoroda Gediminas Zemlickas Slaptuju protokolu seselyje Suarchyvuotas originalas 2019 10 28 Nuoroda tikrinta 2019 m spalio 27 d Pilypas Narutis apie 1941 m Sukilima ir naciu kacetus Nuoroda tikrinta 2020 m geguzes 27 d Lietuvos gyventoju 1941 m birzelio 14 d 18 d tremimas Suarchyvuotas originalas 2019 10 03 Nuoroda tikrinta 2019 m lapkricio 1 d Antanas Tyla Birzelio politinis sukilimas uz Nepriklausoma Lietuva pries begantį ir ateinantį okupantus Nuoroda tikrinta 2019 m lapkricio 1 d Kazys Skirpa Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti Nuoroda tikrinta 2019 m lapkricio 3 d Eugenijus Jakimavicius Vytautas Bulvicius Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 613 psl Bulvicius Albinas Suarchyvuotas originalas 2019 11 01 Nuoroda tikrinta 2019 m lapkricio 1 d Paminklai Kauno miestas Centro seniunija ol section

Viršuje